Po tragiškos nelaimės Viršuliškėse – nauji svarstymai: ar reikėtų privalomai drausti būstą?

Naujienos

Gaisras sostinės Viršuliškių mikrorajone parodė dar vieną problemą, kai būsto nusprendžiama nedrausti, tačiau patiriama didžiulė žala. LRT.lt domisi, ar institucijos neplanuoja imtis pokyčių, kad kiekvienas būstas Lietuvoje, kaip ir transporto priemonės, būtų privalomai draudžiamas civiliniu draudimu.   

Išdužę langai, aprūkusios sienos ir trupančios konstrukcijos – daliai daugiabučio Viršuliškių mikrorajone esančių butų padaryta didžiulė žala, kuriai atitaisyti gali reikėti dešimčių tūkstančių eurų.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis LRT.lt teigė, kad, pirminiais duomenimis, gaisro suniokoto Viršuliškių g. 101 namo penkiolika butų iš trisdešimties yra apdrausti. Tačiau draudimų sutartys yra skirtingos, pavyzdžiui, dalis butų buvo apdraudę tik sienas, kita dalis – bute buvusį kilnojamąjį turtą.

„Gali būti, kad žmonėms, kurie turi apsidraudę tik kilnojamąjį turtą ir jis visiškai nenukentėjo arba minimaliai, ir išmoka bus minimali“, – pabrėžė jis.

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė namo bendrijai, kad, apžiūrėjus pastatą, dėl įvykusios konstrukcijų griūties ir atjungtų komunikacijų nėra galimybės pastatą eksploatuoti. Dar nėra aišku, ar griuvusias ir pažeistas konstrukcijas bus galima atstatyti.

Gaisras daugiabutyje Viršuliškių gatvėje
Gaisras daugiabutyje Viršuliškių gatvėje / D. Šlapelio / LRT nuotr.

Jei sprogimo kaltininko butas būtų apdraustas civiliniu draudimu, tokiu atveju draudimo bendrovė bent teoriškai turėtų kompensuoti kaimynų turtui padarytą žalą.

Daugėjant atvejų, kai dar sovietiniais laikais statytuose daugiabučiuose įvyksta incidentų, LRT.lt domisi, ar Lietuvoje nėra svarstoma įvesti prievolę visiems gyventojams drausti būstus ir turėti civilinės atsakomybės draudimą.

Nėra privaloma visuotinai drausti NT

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vadovas Dainius Čergerlis LRT.lt komentavo, kad šiuo metu esanti sistema nenustato reikalavimų nekilnojamąjį turtą (NT) drausti civilinės atsakomybės draudimu.

Civilinės atsakomybės draudimo privalomumas turi būti aiškiai pasvertas dėl sukuriamų naudų ir jų kaštų.

Aplinkos ministerija

„Sprendimą dėl tokio draudimo priima statinių, jų dalių savininkai ar naudotojai“, – teigė jis.

Pasiteiravus, ar ministerija nemato poreikio inicijuoti įstatymo pokyčius, kad gyventojai privalomai turėtų drausti būstą, pasirenkant ir civilinės atsakomybės draudimą, pašnekovas teigė, kad šiuo metu galiojanti priežiūros ir atsakomybių sistema sudaro galimybes įvertinti, kas yra atsakingas už nelaimės priežastis, ir išieškoti žalą.

„Civilinės atsakomybės draudimo privalomumas turi būti aiškiai pasvertas dėl sukuriamų naudų ir jų kaštų. Be šios analizės atsakyti į tokius kompleksinio pobūdžio klausimus būtų sudėtinga“, – kalbėjo D. Čergerlis.

Gaisras daugiabutyje Viršuliškių gatvėje
Gaisras daugiabutyje Viršuliškių gatvėje / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Lietuvos banko atstovas Giedrius Šniukas pastebėjo, kad drausti būstą privaloma tada, kai jis perkamas imant paskolą.

„Sąlyga apdrausti turtą taikoma išduodant kreditą būstui ar kitam NT įsigyti, taip pat vis daugiau NT savininkų draudžia turtą savanoriškai“, – sakė pašnekovas.

Net ir palyginti nedidelė nelaimė gali brangiai kainuoti, todėl NT savininkams ar naudotojams vertėtų įsivertinti savo galimybes saugantis nuo galimų finansinių nuostolių.

Lietuvos bankas

Anot jo, daugelyje Europos šalių privalomo NT draudimo nėra, tačiau objektai, kuriuos savininkai ar naudotojai turėtų apsidrausti, bei rizikos, nuo kurių pasireiškimo turi būti apsidraudžiama, gerokai skiriasi.

„Pavyzdžiui, Vokietijoje draudimas nėra privalomas, bet dėl griežtai reglamentuotos NT savininko ar naudotojo atsakomybės daugelis renkasi NT draudimo produktus savanoriškai. Rumunijoje privaloma apsidrausti nuo gamtinių jėgų poveikio. Šveicarijoje NT draudimas privalomas tik tam tikruose administraciniuose vienetuose (kantonuose). Lenkijoje privalomas ūkininkų NT draudimas. Albanijoje šiuo metu svarstomas privalomasis NT draudimas nuo žemės drebėjimų“, – sakė jis.

Gaisras daugiabutyje Viršuliškių gatvėje
Gaisras daugiabutyje Viršuliškių gatvėje / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Pasak G. Šniuko, nutikus nelaimei, Lietuvoje galioja bendra taisyklė, kad nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą kompensuoja ją padaręs ir (ar) už ją atsakingas asmuo, kuris gali būti tiek fizinis, tiek juridinis.

„Net ir palyginti nedidelė nelaimė gali brangiai kainuoti, todėl NT savininkams ar naudotojams vertėtų įsivertinti savo galimybes saugantis nuo galimų finansinių nuostolių. Pagal poreikius vienokį ar kitokį turto ir su jo valdymu ar naudojimu susijusį civilinės atsakomybės draudimą Lietuvoje siūlo beveik visos ne gyvybės draudimo veikla užsiimančios draudimo bendrovės, tad pasirinkimas yra gana platus“, – teigė Lietuvos banko atstovas.

Jis pabrėžė, kad visuotinio privalomo NT draudimo idėja pirmiausia turėtų būti labai gerai apgalvota, išdiskutuota ir pasverta.

„Jeigu ji būtų svarstoma, būtinai reikėtų įvertinti įvykių, susijusių su NT valdymu ar naudojimu, dažnį, mastą, nuostolius ir kitą su žala susijusią informaciją, taip pat draudimo rinkos galimybes, NT savininkų ar naudotojų poreikius bei kitas aplinkybes“, – vardijo G. Šniukas.

Apdrausto būsto dalis kasmet vis didėja

Draudimo bendrovės BTA Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus darbuotojas Borisas Jonas Kuzmas LRT.lt komentavo, kad įstatymai reglamentuoja privalomąsias draudimo rūšis, tokias kaip transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, privalomas statybų draudimas ir kiti.

„Būsto draudimas yra savanoriška draudimo rūšis, čia vadovaujamasi draudimo taisyklėmis, kurias ruošia draudimo bendrovės“, – tikino jis.

Gaisras daugiabutyje Viršuliškių gatvėje
Gaisras daugiabutyje Viršuliškių gatvėje / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Jis taip pat teigė, kad Lietuvoje apdrausto būsto dalis kasmet vis didėja.

„Tai rodo augantį gyventojų sąmoningumą ir suvokimą, kaip svarbu užsitikrinti nuostolių atlyginimą įvykus nenumatytam įvykiui. Tačiau tikrai yra kur augti. Ar būtų poreikis priimti minimas pataisas? Gyventojai jaustųsi saugesni ir būtų labiau užtikrinti, kad jų patirti nuostoliai bus atlyginti“, – kalbėjo B. J. Kuzmas.

„Lietuvos draudimo“ Turto draudimo rizikų vertintojas Aivaras Tumėnas LRT.lt sakė, kad savanoriškai draudžiant būstą jis apsaugomas nuo pagrindinių draudimo sutartyje išvardintų rizikų: ugnies, vandens, gamtos jėgų, vagystės, stiklo dūžio.

Turint būsto draudimą, įskaitant civilinės atsakomybės draudimą, procesas paprastai būna paprastesnis ir lengvesnis ir atsakingam už įvykį, ir nuo jo nukentėjusiems.

„Lietuvos draudimas“

„Gali atrodyti, kad standartines rizikas apimanti apsauga yra pakankama, tačiau pasirinkus ne standartinę, o plačiausią apsaugą, šis spektras pasikeičia kardinaliai. Tokiu atveju apdraudžiama nuo bet kokių staiga įvykusių turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykių. Nors išimčių esama, tačiau plačiausios apsaugos draudimas suteikia kur kas daugiau užtikrintumo. Deja, mūsų praktika rodo, kad dėl to gyventojai neretai kreipiasi tik jau susidūrę su žalomis“, – komentavo A. Tumėnas.

Aivaras Tumėnas
Aivaras Tumėnas / „Lietuvos draudimo“ nuotr.

Jo teigimu, didelio masto nelaimių aplinkybių tyrimas ir išaiškinimas reikalauja daug laiko, pasiruošimo ir nuoseklumo.

„Savaime suprantama, kad turint būsto draudimą, įskaitant civilinės atsakomybės draudimą, procesas paprastai būna paprastesnis, lengvesnis ir atsakingam už įvykį, ir nuo jo nukentėjusiems. Visais atvejais išnagrinėjamos įvykio aplinkybės, gilinamasi į visą prieinamą informaciją ir ieškomas galimas sprendimas. Visi ginčai nagrinėjami ir situacijos sprendžiamos siekiant išvengti teisminių ginčų“, – kalbėjo pašnekovas.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, gaisrų žalų skaičius Lietuvoje kasmet auga.

„Praėjusiais metais buvo registruota daugiau nei 1 000 gaisro žalų ir bendra įmonės per visus metus išmokėta suma gaisro nuostoliams atlyginti viršijo 7,2 mln. eurų, tai yra 33 proc. daugiau nei 2022 m. Vidutinė suma vieno gaisro sukeltai žalai atlyginti pernai siekė 6,9 tūkst. eurų, per metus ji išaugo 27 proc.“, – vardijo A. Tumėnas.

Privalomas draudimas sumažintų jo kainą

Draudimo bendrovės „If“ Privataus turto produkto vadovas Tomas Sinkevičius LRT.lt sakė, kad, be turto draudimo ir civilinės atsakomybės draudimo, dar galimas ir trečias variantas, kai visi daugiabučio gyventojai apdraudžia bendrąsias patalpas.

„Pavyzdžiui, apdraudžia tą turto dalį, kuri priklauso bendrai visam daugiabučiui: stogą, pagrindines namo konstrukcijas, laiptines, liftus, bendras namo inžinerines sistemas ir pan. Nė viena iš šių draudimo rūšių Lietuvoje nėra privaloma“, – pabrėžė pašnekovas.

Gaisras daugiabutyje Viršuliškių gatvėje
Gaisras daugiabutyje Viršuliškių gatvėje / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Jei įvykio kaltininkas neturės civilinės atsakomybės draudimo, nuostolius turės atlyginti pats kaltininkas.

Draudimo bendrovė „If“

Anot jo, privalomas nekilnojamojo turto draudimas ne tik leistų sumažinti šios draudimo rūšies kainą dėl masto ekonomikos, bet ir apsaugotų NT savininkus nuo galimų netikėtų didesnių ar mažesnių kaimynų ieškinių.

„Labai svarbu išsamiai ištirti įvykį ir nustatyti, dėl ko jis kilo. Tikrai įvykių kaltininkai nebūtinai būna butų savininkai, jais gali būti ir namą prižiūrinti įmonė, ir pašaliniai tretieji asmenys, pavyzdžiui, padegimo atveju. Jei įvykio kaltininkas neturės civilinės atsakomybės draudimo, nuostolius turės atlyginti pats kaltininkas“, – akcentavo T. Sinkevičius.

Gyventojai gali susitarti ir apdrausti visą namą

Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Indrė Pelėdaitė LRT.lt komentavo, kad dar viena iš galimų alternatyvų, siekiant išvengti nuostolių, – turto draudimas. Ji veikia kaip pirmoji pagalba apsidraudusio turto savininkui ir pirmiausia kompensuoja jo turtui – butui, namų apyvokos daiktams – sukeltą žalą dėl apdraustų rizikų.

„Ugnis, gaisras yra standartiškai gyventojų turto draudimo sutartimis draudžiama rizika, tad jei kaltininko kaimynai, nukentėję nuo gaisro, turėjo gyventojų turto draudimo sutartis, labai tikėtina, kad jų draudikai jiems atlygins sukeltą žalą, įvertintą pagal draudimo sutartyse nustatytas taisykles. Ir jau tuomet žalą atlyginęs turto draudikas kreiptųsi į kaltininko civilinės atsakomybės draudiką, o šiam nesant – į patį kaltininką, reikalaudamas sugrąžinti visas sumas, išmokėtas pagal turto draudimo sutartis apsidraudusiems nukentėjusiems kaimynams“, – sakė ji.

Anot teisininkės, jei būtų nustatyta, kad kaltininkas gaisrą sukėlė tyčia, ši aplinkybė neturėtų įtakos apsidraudusiems savo turtą nukentėjusiems kaimynams.

Indrė Pelėdaitė
Indrė Pelėdaitė / „Sorainen“ nuotr.

Tuo tarpu kalbėdama apie privalomąjį civilinį draudimą būstui, teisininkė sakė, kad yra įvairių nuomonių.

„Visų pirma, reikėtų keisti gyventojų civilinės atsakomybės draudimo veikimo principus, nustatant, kad net kaltininkui tyčia sukėlus žalą ar įvykus kitam nedraudžiamajam įvykiui, draudikas privalėtų atlyginti tretiesiems asmenims sukeltus nuostolius, pasilikdamas galimybę vėliau juos išieškoti iš kaltininko, taip pat reikėtų vienodinti privalomojo draudimo sąlygas ar net patvirtinti vienodas privalomojo draudimo taisykles“, – pabrėžė I. Pelėdaitė.

Reikalavimas šią draudimo rūšį įtvirtinti kaip privalomąją, tikėtina, apribotų tiek vartotojų pasirinkimą, tiek trikdytų draudimo rinkos konkurencingumą.

I. Pelėdaitė

Anot jos, visa tai smarkiai didintų gyventojų turto ir civilinės atsakomybės draudimo įmokas.

„Šiuo metu gyventojai gali pasirinkti skirtingas draudžiamas rizikas ir taip įsigyti jiems labiausiai tinkamą ir prieinamą draudimo sutartį, draudikai gali konkuruoti, siūlydami įvairius skirtingus draudimo apsaugos komplektus, todėl reikalavimas šią draudimo rūšį įtvirtinti kaip privalomąją, tikėtina, apribotų tiek vartotojų pasirinkimą, tiek trikdytų draudimo rinkos konkurencingumą, o tai atitinkamai tik brangintų paslaugos suteikimą“, – sakė teisės firmos atstovė.

Gaisras daugiabutyje Viršuliškių gatvėje
Gaisras daugiabutyje Viršuliškių gatvėje / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Anot jos, paliekant gyventojams laisvę patiems priimti sprendimą dėl gyventojų turto ir civilinės atsakomybės draudimo įsigijimo, būtų suteikiama galimybė nors ir mažesne draudimo apsaugos apimtimi, bet platesniam vartotojų ratui įsigyti tokią draudimo sutartį.

„Tokio draudimo produkto nauda ir sklaida gali būti skatinama didesne informacijos sklaida ir švietimu. Kita galimybė patiems gyventojams iniciatyviai reguliuoti šį klausimą, pavyzdžiui, susitarti, kad gyventojų turto ir civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas visiems konkrečios gyventojų bendrijos nariams, taip siekiant apsaugoti save ir kaimynus“, – sakė I. Pelėdaitė.

Šaltinis: lrt.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!