Filmo dėka apgaule į užsienį išvežtos ir sekso verge paverstos šešiolikmetės lietuvės istorija pasklido po visą pasaulį. Tragiškas merginos likimas ir po jos mirties rasti laiškai tapo filmo „Lilja 4-ever“ pagrindu.
Kai Danguolei Rasalaitei buvo 14 metų, jos mama išvyko iš Lietuvos į Jungtines Valstijas ir paauglę paliko vieną. Danguolė gyveno praktiškai apleistame bendrabutyje, kuriame buvo nuolat girtuokliaujama. Netrukus kaimynai pastebėjo, kad pas merginą pradėjo nuolat lankytis vyrai. Giminaičiai, kurie turėjo ja rūpintis, norėjo įsikišti, bet jau buvo per vėlu: Danguolė dingo be pėdsakų. Po kelių mėnesių jos kūnas buvo rastas po tiltu Švedijos mieste Malmėje. Šią liūdną lietuvės istoriją, kurios pomirtiniai laiškai buvo panaudoti kuriant filmą „Lilja 4-ever“, perpasakoja leidinys „Xolod“.
2000 m. sausio 7 d. rytą Švedijos mieste Malmėje praeiviai pastebėjo mergaitę, gulinčią ant žemės po tiltu. Tai buvo trumpaplaukė, juodaplaukė, tamsiai apsirengusi mergina. Ji buvo sužalota, bet vis dar buvo gyva. Šoko ištikti praeiviai iškvietė greitąją pagalbą. Gydytojai mergaitę nuvežė į ligoninę, kur ji po trijų dienų mirė.
Morge užfiksuota, kad ant Danguolės veido ir kūno matyti mušimo pėdsakų. Mergaitės kelnių kišenėje buvo popieriaus lapas su telefono numeriu, o vėliau policija rado tris ranka rašytus laiškus lietuvių kalba. Ji neturėjo jokių dokumentų, tačiau naudodamiesi telefono numeriu raštelyje ir laiškais, jie sugebėjo nustatyti jos tapatybę – tai buvo 16-metė Danguolė Rasalaitė, kurios kelis mėnesius ieškojo lietuviai giminaičiai, gyvenantys Žiežmarių miestelyje.
„Man taip atsibodo būti vadinamai Kristina“, – viename iš savo laiškų rašė Danguolė.
Kadras iš filmo „Lilja 4-ever“, kuris paremtas Danguolės laiškais
Naujas gyvenimas
Danguolė Rasalaitė gimė 1983 m. gegužės 19 d. Telšių mieste. Vėliau jos šeima persikėlė į Kauną ir Danguolė ten pradėjo lankyti mokyklą. Šeima gyveno privačiame name, kur mergaitė turėjo savo kambarį. Pasak Danguolės dėdės, ji buvo tylus ir uždaras vaikas – didžiąją laiko dalį praleisdavo namuose ir piešė.
Danguolės mama Regina dirbo pardavėja. Ji išsiskyrė su dukters tėvu, kuris penkerius metus praleido kalėjime. Vėliau Regina ištekėjo – patėvis įsivaikino Danguolę ir suteikė jai savo pavardę. Taip ji tapo Rasalaite. Tačiau po kurio laiko pora išsiskyrė, o 1997 m. Regina nusprendė persikelti į Jungtines Valstijas.
Kad gautų pinigų kelionei, moteris pardavė pusę savo namo Kaune ir nusipirko kambarį bendrabutyje mažame Žiežmarių miestelyje. Laukdama vizos, Regina persikėlė į bendrabutį, o 13-metę Danguolę išsiuntė į Vokietiją pas vyriausiąją dukrą Jolantą, kuri buvo ištekėjusi už vokiečio ir augino du vaikus. Jolanta užrašė seserį į gimnaziją, kurioje pamokos vyko lietuvių kalba, o jos vyras nupirko mergaitei kompiuterį mokslams. Šeima už mokslą mokėjo 700 markių per mėnesį (apie 370 JAV dolerių 1998 m.). Tačiau Danguolė negyveno su seserimi, ji buvo įsikūrusi bendrabutyje.
Pasak giminaičių, gyvenimas Vokietijoje Danguolę labai pakeitė – kadaise tyli ir paklusni mergina, anksčiau gaudavusi gerus pažymius, po persikraustymo apleido mokslus ir liko antriems metams. Mokyklos administracija ėmė skųstis Danguole, ir galiausiai mama ją parsivežė atgal į Lietuvą.
Netrukus Regina gavo vizą ir išvyko į Jungtines Valstijas. Moteris nusprendė, kad pirmiausia įsikurs toje šalyje ir pasiims dukrą, kai jai sueis 16 metų – kad nereikėtų prašyti tėvo leidimo.
Beldimai į duris
14-metė Danguolė persikėlė į bendrabutį, kuriame anksčiau gyveno jos mama. Pastatas buvo apleistas, visame aukšte buvo tik vienas tualetas, o kaimynai dažnai gėrė.
Danguole rūpinosi jos teta Irena, gyvenusi gretimame name. Ji dirbo buhaltere, o jos vyras Vidmantas Marozas buvo Kaišiadorių miesto, esančio už kelių kilometrų nuo Žiežmarių, ugniagesių komandos viršininkas. Jie turėjo sūnų Sergejų, pora metų vyresnį už Danguolę, ir dukrą Daivą. Keturiese jie gyveno dviejų kambarių bute, todėl nenorėjo pas save apgyvendinti dukterėčios.
Netrukus Sergejus persikėlė gyventi pas Danguolę. Nežinoma, kaip jie leido laiką, bet, kaip rašė žiniasklaida, Danguolė stengėsi rečiau lankytis bendrabutyje ir dažnai nakvodavo pas savo draugę Kristiną.
Kaip žurnalistams pasakojo Vidmantas, Regina atsiuntė pinigų iš JAV, ir Danguolei „buvo sudarytos visos sąlygos normaliam gyvenimui“. Irena užrašė Danguolę į mokyklą, bet ši praleidinėjo pamokas. Netrukus Danguolės teta persikėlė į Jungtinę Karalystę, o paskui – pas seserį Reginą į JAV.
Po išvykimo Danguole turėjo rūpintis jos 78 metų močiutė Janina Dambrauskienė. Tačiau ji neturėjo pakankamai laiko anūkei: visą laiką leisdavo turguje, kur pardavinėjo daržoves ir sėklas iš savo daržo.
Žiežmariai. | Wikipedia
„Mamai išvykus į JAV, Danguolė jautėsi vieniša, kaltino visus, kad šie jai linki tik blogo, – prisiminė jos pusseserė Daiva Marozas. – Aš, mama, tėtis – visi bandėme ją įtikinti, kad mama dėl jos stengiasi, jog mamai pirmiausia reikia įsikurti Amerikoje, o tik tada ji galės pasiimti Danguolę su savimi. Bet perkalbėti Danguolės buvo neįmanoma.“
Kaimynai pasakojo, kad Danguolė retai būdavo namuose. O kai pasirodydavo bendrabutyje, iš kambario girdėdavosi triukšmas – ateidavo vyrai, belsdavosi į duris ir reikalaudavo, kad Danguolė eitų su jais. Paprastai ji sutikdavo ir dingdavo kelioms dienoms, po to grįždavo namo – bet tik persirengti ir vėl išeiti. Kaimynai manė, kad mergaitė išeina savo noru, ir nesikišo – juk, anot jų, ant Danguolės nebuvo jokių mėlynių ar nubrozdinimų, be to, ji visada gerai rengėsi.
Kartą, kaip prisiminė kaimynai, Danguolė atsisakė įleisti vyrus, o tada jie išlaužė duris ir mergaitę jėga išsivedė. Kitą kartą girti vyrai miesto centre išrengė 15-metę Danguolę nuogai ir privertė tokią pareiti namo.
Danguolė šešis mėnesius gyveno su savo drauge Dalia, kuri vėliau žurnalistams pasakojo, kad jos giminaičiams Danguolė visiškai nerūpėjo. “Niekam nepatiko Danguolė, visi jos tiesiog nekentė. Vienintelis dalykas, kuris domino jos močiutę, buvo pinigai [kuriuos Danguolės mama siuntė iš JAV]. Ji neturėjo stogo virš galvos, gyveno kaip šuo“, – prisiminė Dalia.
Tuo tarpu Danguolės mama Regina dar kartą ištekėjo. Ji išgirdo naujienas apie dukters gyvenimą Žiežmariuose, bet negalėjo išvykti iš JAV, nes laukė, kol bus suteikta pilietybė.
Po kurio laiko Reginos sesuo Irena su vyru išsiskyrė. Vidmantas tikino, kad jis su močiute toliau rūpinosi Danguole, tačiau negalėjo jos paveikti – mergina neva pradėjo gyventi su vyrais Kaišiadoryse, o kažkuriuo metu visiškai nustojo bendrauti.
Kadras iš filmo „Lilja 4-ever“, kuris paremtas Danguolės laiškais
Daržovių ūkis
1999 m. 16-metė Danguolė sutiko vyrą, vardu Giedrius. Šis pakvietė ją į Švediją, pažadėjo surasti jai darbą daržovių ūkyje, kur merginai būtų mokamas geras atlyginimas. Danguolė sutiko.
Žiežmariuose Danguolė draugavo su merginomis iš nepalankių šeimų. Viena iš jų, Kristina Ašmenaitė prisiminė, kaip 1999 m. rudenį Danguolė atėjo į jos namus su kažkokiu vyru – šis paprašė jos parduoti pasą, ką Kristina ir padarė.
1999 m. rugsėjo 17 d. nepilnametė Danguolė vyko į Švediją naudodama 19-metės Kristinos pasą. Nepaisant to, jai buvo leista kirsti sieną. Švedijos žurnalistai rašė, kad kartu su Danguole atvykęs Giedrius nuvežė merginą į šiaurinį Malmės priemiestį – Arliov miestą, pakvietė ją į butą ir užrakino duris.
Ten, anot Švedijos žiniasklaidos, jis pasakė Danguolei, kad reikia atidirbti už paso įsigijimą, skrydį, apgyvendinimą ir maistą – jis apskaičiavo 20 tūkstančių kronų (apie 2500 dolerių pagal 1999 m. valiutos kursą) skolą. Danguolė buvo verčiama užsiimti prostitucija. Pasak Malmės policijos pareigūno, kuris tvarkė Danguolės bylą, klientai galėjo pas ją ateiti bet kuriuo paros metu, o suteneriai nepaliko merginai jokios galimybės kreiptis pagalbos.
Spalio mėnesį Danguolė išlipo iš savo buto pro langą ir pabėgo. Ji bijojo kreiptis į policiją ir vietoj to paprašė 29 metų vyro pagalbos. Nežinoma, kaip jie susipažino, bet, kaip rašė žiniasklaida, vyras leido merginai pasilikti, o tada pradėjo ją prievartauti.
Švedijos žurnalistai rašė, kad šio vyro bute gyveno ir kita mergina, vardu Melita. Kol šios nebuvo namuose, jis atsivedė draugų, kuriems leido prievartauti Danguolę už pinigus. Kaip rašė Švedijos žurnalistai, kai Melita sužinojo, kas vyksta, ji norėjo kreiptis į policiją, bet Danguolė maldavo to nedaryti, nes bijojo, kad policija deportuos ją į Lietuvą ir suteneriai jos nepasigailės.
Kadras iš filmo „Lilja 4-ever“, kuris paremtas Danguolės laiškais
2000 m. sausio 7 d. Danguolė susimušė su Melita ir išbėgo į gatvę. Tą pačią dieną praeiviai pamatė ją gulinčią po tiltu Krushegatan gatvėje. Švedijos policija nusprendė, kad Danguolė nusižudė, nors niekas nematė, ar mergina nušoko nuo tilto, ar buvo nustumta.
Policijos rastuose laiškuose Danguolė kreipėsi į savo lietuvius draugus. Juose mergina pasakojo, kaip su pažįstamo vyro pagalba pateko į Švediją, kaip planavo dirbti daržovių ūkyje, bet vietoj to pateko į sekso vergiją, kaip pabėgo nuo sutenerio ir atsidūrė Malmėje.
„Ačiū, kad davei man savo pasą“, – padėkojo ji Kristinai ir galiausiai paprašė draugės sudeginti laišką.
Tame pačiame bute, iš kurio pabėgo Danguolė, policija rado dvi nepilnametes seseris iš Čekijos – viena iš jų teigė, kad ji vos 13-os metų pateko į sekso vergiją. Suteneris, atvežęs Danguolę į Švediją, pabėgo iš šalies ir nebuvo nubaustas.
Pavėluotas laiškas
Kaip rašė Lietuvos spauda, paaiškėjo, kad Regina dar 1999 m. išsiuntė dukrai kvietimą į JAV. Jis kurį laiką gulėjo pas dėdę Vidmantą, tačiau šis teigė mergaitės niekur neradęs – Danguolė tuo metu nepalaikė ryšio su artimaisiais. Vėliau Vidmantas pranešė policijai apie dingusią dukterėčią, tačiau jam niekas nepadėjo. Po kelių mėnesių iš Švedijos atėjo žinia, kad Danguolė mirė.
„Dabar suprantu, kad mergaitei reikėjo daugiau dėmesio. Niekas nemanė, kad taip viskas baigsis, – sakė Vidmantas. – Danguolė vaikystėje neturėjo nei šeimos, nei tėvo, nei motinos. Jos tėvas buvo kalėjime, o mama, norėdama išmaitinti save ir dukrą, dirbo nuo aštuonių ryto iki aštuonių vakaro. Vaikas neturėjo su kuo pasidalinti savo išgyvenimais.“
Praėjus šešiems mėnesiams po Danguolės mirties, mama gavo urną su jos pelenais. „Kaip gaila, kad buvau bejėgė ir negalėjau atvykti, – vėliau kalbėjo Regina. – Man liko tik vaizdo įrašas, kuriame Danguolė sėdi su kaimynų vaikais mūsų kieme Kaune ir džiaugiasi, kad netrukus išvyks į Vokietiją.“
Gyvendama JAV Regina ištekėjo trečią kartą – už daug vyresnio vyro. Pasak giminaičių, jos gyvenimas pagerėjo: moteriai nebereikėjo dirbti, vyras viską apmokėjo. Tačiau Regina žurnalistams sakė, kad „pervertino dukters savarankiškumą“, manydama, kad mergaitė savarankiškai pagyvens pusantrų metų.
„Lilja 4-ever“
Realusis Danguolės gyvenimas nutrūko 2000-ųjų sausį, jai nukritus nuo viaduko Malmėje, tačiau virtualusis paauglės gyvenimas tęsiasi ir toliau. 2002-ųjų rugpjūčio mėnesį Švedijos kino teatruose pasirodė apie Danguolės likimą pasakojantis žymaus Švedijos režisieriaus Luko Mudisono filmas „Lilja 4-ever“. Filmas per pusmetį parodytas daugelyje Europos šalių, JAV ir Australijoje. Visur jis sulaukė didžiulio susidomėjimo. Švedijoje šis filmas tapo Švedijos „Oskarų“ nominantu – iš galimų šešių nominacijų filmas gavo penkias. „Lilja 4-ever“ pretendavo ir į JAV „Oskarų“ nominacijas geriausio užsienio filmo kategorijoje.
„Norėjau, kad žiūrovai sėdėtų ir jaustųsi taip, lyg juos būtų pervažiavęs traukinys, ir negalėtų apsiginti [nuo šių emocijų], – vėliau sakė jis. – Man nepakako vien nuliūdinti žmones. Dauguma žmonių buvo pikti. Būtent tokios reakcijos ir ieškojau.“
Rytų Europos šalyse filmas buvo naudojamas socialinėse kampanijose, įspėjančiose apie sekso industrijos pavojus. Tik Lietuva, beveik nieko nežino apie skaudų D. Rasalaitės likimą. Lietuvos kino platinimo firmos net neparodė šio filmo, nors Estijoje „Lilja 4-ever“ buvo demonstruojamas iškart po premjeros.
Kadras iš filmo „Lilja 4-ever“, kuris paremtas Danguolės laiškais
Nuo 1999 m. sausio 1 d. Švedija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kriminalizavusia prostituciją kliento vardu ir visiškai uždraudusia suteneriavimą. Tuo metu įsigaliojo įstatymas, numatantis baudas už sekso paslaugų pirkimą, o už pakartotinius pažeidimus – laisvės atėmimą iki šešių mėnesių. Buvo manoma, kad paklausą galima sumažinti baudžiant klientą, o ne paslaugų teikėjus. Ši sistema buvo vadinama „Švedijos modeliu“. Manoma, kad Švedijos gyventojai palaikė šį modelį, be kita ko, dėl filmo „Lilja 4-ever“.
Pagal Švedijos užsieniečių įstatymą imigrantai privalo užsidirbti pinigų leidžiamais būdais, kitaip jiems gali būti atsisakyta išduoti leidimą gyventi. Žmonės, parduodantys sekso paslaugas Švedijoje, neuždirba pinigų legaliai, o tai reiškia, kad jie praranda pagrindą persikelti į Švediją iš kitos šalies.
Dėl Sekso pirkimo įstatymo ir Užsieniečių įstatymo prieštaravimo žmonės, patekę į sekso vergiją, dažnai nesikreipia į policiją. Aktyvistai Danguolės pavyzdžiu iliustruoja, į kokią situaciją migracijos įstatymai stato moteris – juk jei ne įstatymų spragos, Danguolė būtų laiku sulaukusi pagalbos ir likusi gyva. Prekybos žmonėmis problema šalyje niekur neišnyko: 2024 m. Švedijos migracijos agentūra nustatė 684 įtariamus prekybos žmonėmis atvejus – daugiau nei per ankstesnius dvejus metus.
Šaltinis: ALFA.LT