Seimo opozicijai kreipusis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo įšaldymo trejiems metams, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad KT negali Seimo nariams nurodyti, kaip balsuoti.
„Konstitucinis Teismas, kaip žinot, nėra Seimas ir Konstitucinio Teismo sprendimų, kaip ir turi Seimas laikytis, kaip ir turi juos vykdyti. Bet niekas negali Seimo priversti balsuoti vienaip ar kitaip. Čia yra pažeidžiama jau Seimo nario konstitucinė teisė“, – Žinių radijui trečiadienį sakė R. Žemaitaitis.
„Čia yra, mano galva, aukštesnis straipsnis arba aukštesnės galios – tai yra Seimo nario galios“, – teigė jis.
Pasak „aušriečių“ vedlio, KT neturėtų kištis į Seimo priimamus sprendimus.
„Konstitucinis Teismas, mano galva, pastaruoju metu vis labiau ir labiau pereina į įstatymų leidybos teisę, o ne į įstatymų aiškinimo teisę ar atitikimą Konstitucijos. Tai gal geriau jie tegu sau ir lieka, nes manau, kad bus greitai konfliktas toks, kokio nereikėtų Lietuvai“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Jau Konstitucinis Teismas pabandė mums partnerystę įtaisyti, tai gavo atgal ir mažai nebepasirodė“, – pridūrė politikas.
R. Žemaitaitis taip pat pabrėžė, kad kreipimąsi pasirašiusiųjų skaičius rodo, jog opozicija nėra vieninga šiuo klausimu, nes „puikiai supranta, kad čia yra tiesiog kiršinimas“.
BNS rašė, kad Seimo opozicinės frakcijos antradienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo, numatančio skiriamo finansavimo įšaldymą 2026–2028 metų laikotarpiui.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė Giedrė Balčytytė BNS informavo, jog iš viso surinkti 33 Seimo narių parašai, o kreipimasis jau yra užregistruotas ir pateiktas Konstituciniam Teismui.
Kreipimesi pabrėžiama, jog iš nacionalinio visuomeninio transliuotojo misijos kyla ir jo nepriklausomumo reikalavimo užtikrinimas, o nepriklausomumo reikalavimas tiesiogiai susijęs su valstybės finansavimu, kuris yra vienintelis LRT finansavimo šaltinis, nustatytas įstatymiškai.
Taip pat gruodžio pabaigoje darbą pradėjo LRT valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė. R. Žemaitaičio nuomone, jos sudaryti nereikėjo, jis teigia tokią poziciją išreiškęs ir Seimo pirmininkui Juozui Olekui.
„Sakau: „Tikrai jos nereikia, nes aš tiktai noriu paklausti, ar jūs ties kiekvienu įstatymu dabar darysite darbo grupes? Tai jeigu jūs ties kiekvienu įstatymu darysite darbo grupes, tai siūlau pakeisti Konstituciją ir įstatymų iniciatyvos teisę suteikti profesinėms sąjungoms, asociacijoms ir jos parengia įstatymą, privalomąjį projektą ir Seimas balsuoja“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Kitas yra dalykas, ką darbo grupė nuspręs, valdančioji dauguma gali vienaip ar kitaip tą sprendimą pakeisti“, – pridūrė jis.
Kaip skelbė BNS, pagal lapkričio gale Seimo priimtą pataisą, 2026–2028 metais LRT skiriami valstybės biudžeto asignavimai bus lygūs 2025 metų LRT skirtiems valstybės biudžeto asignavimams.
Tai reiškia, kad nacionalinio transliuotojo biudžetas 2026, 2027 ir 2028 metais sieks po 79,6 mln. eurų.
Pagal iki šiol galiojusią transliuotojo finansavimo metodiką, įstaigos biudžetas 2026-aisiais turėjo augti apie 11 proc. iki beveik 88,2 mln. eurų.
Šaltinis: tv3.lt
