Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai populiarėja investavimas – vis daugiau gyventojų ne tik kaupia santaupas indėliuose, bet ir domisi obligacijomis, akcijomis ar investiciniais fondais. Ekspertai pastebi, kad žmonių susidomėjimas savo finansais dar labiau išaugo po suteiktos galimybės atsiimti dalį II pensijų pakopoje sukauptų lėšų.
Dalis gyventojų ieško būdų, kaip šiuos pinigus „įdarbinti“ ir apsaugoti nuo infliacijos, tačiau kartu kyla klausimų ir dėl mokesčių – kada už gautas palūkanas ar susimokėti valstybei.
Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje palūkanų apmokestinimas priklauso nuo jų šaltinio, sutarties sudarymo datos ir bendros per metus gautos sumos.
Tam tikrais atvejais palūkanos apskritai neapmokestinamos – pavyzdžiui, už senus indėlius ar obligacijas, įsigytas iki 2013 metų pabaigos, jei laikomasi nustatytų sąlygų.
Tuo metu naujesniems indėliams, obligacijoms ar per finansines platformas gautoms palūkanoms taikoma 500 eurų metinė neapmokestinama riba – jei bendra suma jos neviršija, gyventojų pajamų mokestis (GPM) netaikomas.
Pavyzdžiui, jei terminuoto indėlio metinės palūkanos siekia apie 3 proc., norint per metus gauti 500 eurų palūkanų reikėtų turėti apie 16,7 tūkst. eurų indėlį.
Jeigu palūkanų norma būtų didesnė – pavyzdžiui, 4 proc. – tuomet 500 eurų palūkanų būtų galima uždirbti turint apie 12,5 tūkst. eurų indėlį.
Tai reiškia, kad dabar galiojanti 500 eurų neapmokestinamų palūkanų riba aktuali ne tik stambiems investuotojams – ją gali pasiekti ir dalis gyventojų, laikančių didesnes santaupas indėliuose.
Visgi politikai siūlo šią sistemą keisti ir neapmokestinamą ribą padidinti. Jie pažymi, kad tokia priemonė paskatintų lietuvius investuoti.
Padidinus ribą, padaugėtų investuojančių?
Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Daivos Petkevičienės pristatytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 500 iki 2000 eurų padidinti neapmokestinamų palūkanų ribą.
„Šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato 500 eurų neviršijančią neapmokestinamą palūkanų sumą per mokestinį laikotarpį. Ši suma buvo nustatyta daugiau nei prieš dešimtmetį.
Reikia pažymėti, kad per šį laikotarpį reikšmingai padidėjo kainų lygis, sumažėjo pinigų perkamoji galia, taip pat padidėjo gyventojų dalyvavimas investicinėje veikloje bei mokamos palūkanos gyventojams už indėlius bankuose. Dėl infliacijos ir palūkanų normų pokyčių 500 eurų riba šiandien nebeatlieka realios investavimo skatinimo funkcijos, praktikoje tampa simboline ir neturi reikšmingo poveikio gyventojų elgsenai“, – Seimo posėdyje sakė Seimo narė D. Petkevičienė.
Pasak parlamentarės, padidinus ribą iki 2 tūkst. eurų, būtų atkurtas realus mokesčių lengvatos dydis, atitinkantis dabartines ekonomines sąlygas, būtų sukurtas apčiuopiamas finansinis stimulas gyventojams laikyti indėlius bankuose bei sustiprinta paskata deklaruoti ir investuoti savo pajamas skaidriai.
Po pristatymo už šiuos pakeitimus balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 27 parlamentarai.
Toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete.
Siūlo nebrėžti konkrečios ribos
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė paaiškino, kad pasiūlymas didinti neapmokestinamąją palūkanų normą – logiškas.
„Pats siūlymas didinti neapmokestinamą palūkanų ribą nuo 500 iki 2000 eurų yra visai logiškas pirmiausia dėl to, kad dabar galiojanti riba faktiškai „nuvertėjo“.
Ji buvo nustatyta daugiau nei prieš dešimtmetį ir nebuvo indeksuojama, todėl vien dėl infliacijos poveikio nebeatitinka tokio poveikio investuotojų elgsenai masto, koks buvo šią ribą nustačius. Kitaip tariant, šiandien 500 eurų lengvata jau nebeatlieka jokios realios skatinamosios funkcijos – ji tapo labiau simbolinė“, – komentavo ekonomistė.
Visgi ji pažymėjo, kad kalbant apie neapmokestinamąsias palūkanas geriausia būtų visiškai atsisakyti konkrečios sumos. Vietoj jos ekonomistė siūlytų įvesti indeksacijos koeficientą (ar ir lygų kelerių metų infliacijos vidurkiui).
Naujienų portalas tv3.lt taip pat susisiekė su Lietuvos banko atstovais, tačiau pastarieji šia tema komentarų nepateikė.
Reikšmingos įtakos nepadarytų?
I. Genytė-Pikčienė pridėjo, kad labai reikšmingos įtakos gyventojų elgsenai vien dėl šio pakeitimo tikėtis nereikėtų.
„Investavimo sprendimus daug labiau lemia gyventojų pajamų lygis, finansinis raštingumas, rizikos tolerancija, ar net šeiminė padėtis, amžius. Vargu, ar vien šis pakeitimas sukels investavimo proveržį.
Vis dėlto, bendra investicinės sąskaitos, II pensijos pakopos reformos ir kitų šiuo metu vykstančių pokyčių kombinacija verčia gyventojus suklusti, domėtis ir labiau įsigilinti į savo taupymo ir investavimo sprendimus.“, – paaiškino pašnekovė.
Pasak jos, šio pakeitimo didžiausią efektą pajustų tie, kurie jau turi reikšmingesnių finansinių aktyvų, ir taip jau yra linkę įdarbinti savo lėšas.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė įvardijo, kad Lietuvoje yra ir kitų investavimo skatinimo elementų.
„Lengvatos ir valdymo mokesčių apribojimai II pensijų pakopos kaupimui, seniau pasirašytoms sutartims galioja galimybė susigrąžinti GPM dalį nuo III pakopos investicinio gyvybės draudimo įmokų, mokesčių mokėjimo momento atidėjimą siūlantis investicinės sąskaitos modelis“, – dalijosi ji.
Vis dėlto, pasak pašnekovės, tai labiau jau investuojančius žmones palaikanti sistema, nei rimtos paskatos taupymui ir investavimui.
„Didžioji dalis gyventojų finansinio turto lieka indėliuose arba perkamas nekilnojamasis turtas, tad pokyčių tikrai reikia. Sparčiai augusi finansinio turto kategorija – investicijos pensijų fonduose. Tačiau po reformos ir čia stebėsime kuklesnį rezultatą“, – pridėjo I. Genytė-Pikčienė.
Investuojančių kiekis nuolat didėja
SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė, skaičiuoja, kad viso investuotojais save šiemet gali laikyti 20 proc. daugiau banko klientų, lyginant su pernai.
„Priežastys gali būti kelios, bet pirmiausia – gerėjanti finansinė padėtis, taip pat – patogūs ir lengvai prieinami investavimo instrumentai, atveriantys galimybių investuoti net ir labai mažas pinigų sumas“, – dalijasi SEB atstovė.
Taip pat ji pabrėžia, kad investavimas labiausiai domina jaunosios kartos gyventojus, kurių įsitraukimas lemia, jog bendras Lietuvos gyventojų požiūris į investavimą pastebimai keičiasi.
SEB banko iniciatyva atlikta apklausa rodo, kad, į vertybinius popierius – akcijas, obligacijas, investicinių fondų vienetus ar biržoje prekiaujamus fondus (ETF) – investuoja 29 proc. vyrų ir 21 proc. moterų.
Anot K. Ruseckienės, vyrų ir moterų finansinė starto pozicija yra panaši, tačiau vyrai dažniau nusprendžia „įdarbinti“ lėšas investuodami.
Šią išvadą palaiko ir faktas, jog investavimui klientai vyrai vidutiniškai skiria didesnę pinigų sumą negu moterys.
Apžvelgdama klientų taupymo statistiką, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė K. Ruseckienė pastebi, kad per metus reikšmingai paaugo kaupiamuosiuose indėliuose laikomų pinigų sumos.
Šių metų vasarį vidutinė šiuose indėliuose laikoma lėšų suma buvo beveik 16 proc. didesnė negu su 2025 metų vasario mėnesį, kai terminuotose indėliuose išliko panaši.
Be to, tyrimo duomenimis, vyrai pozityviau vertina savo finansines perspektyvas artimiausioje ateityje – 31 proc. pažymi įsitikinę, kad per artimiausius 12 mėnesių jų pajamos padidės iki 10 procentų. Taip manančių moterų buvo mažiau – 24 procentai.
Anot K. Ruseckienės, tyrimo atskleisti skirtumai leidžia manyti, kad moteris dažniau stabdo ne objektyvi finansinė situacija, o didesnis atsargumas ir mažesnis pasitikėjimas savo žiniomis. „Lietuvoje matome pozityvius pokyčius, kai vis daugiau klientų nusprendžia investuoti. Tačiau ir toliau svarbu kalbėti apie finansų valdymo ir investavimo įpročių svarbą tiek vyrų, tiek moterų ateičiai, finansinei nepriklausomybei bei gerovei“, – teigia SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė.
Šaltinis: TV3.LT
