Beveik ketverius metus trunkantis Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje neleidžia Europai atsipalaiduoti. Šalių generolai, saugumo vadai įspėja gyventojus apie Rusijos grėsmę, tačiau toliau nuo Ukrainos gyvenantys žmonės mano, kad grėsmė tai dalykas, kurį „galima stebėti per televizorių“. Taip pat, šalys grėsmėms rengiasi nevienodai, rašo „The Economist“.
Didžiosios Britanijos žvalgybos (MI6) vadovė Blaise Metreweli pareiškė, kad Vakarų Europa sunkiai suvokia, jog gyvena „tarp taikos ir karo“.
Anot jos, šalims, esančioms arti Rusijos, ypač Baltijos valstybėms ir Lenkijai, „karinio pasirengimo“ sąvoka yra gerai suprantama. Tačiau tokiose Europos sostinėse kaip Paryžius, kuris yra arčiau Alžyro nei Kyjivo, grėsmė atrodo tolimas dalykas: „kažkas, ką galima stebėti per televizorių“.
Skambina pavojaus varpais
„Būtent dėl to saugumo vadovai ir generolai Europoje skambina pavojaus varpais“, – rašo „The Economist“. Gruodžio 11 d. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pateikė niūrią prognozę, kad „turime būti pasirengę karui, kokį išgyveno mūsų seneliai ar proseneliai“.
„Turime susitaikyti su tuo, kad prarasime savo vaikus“ lapkričio mėnesį pareiškė Prancūzijos gynybos štabo viršininkas Fabienas Mandonas. Jis sakė, kad dėl galimo konflikto su Rusija iki 2030 m. visi – ne tik kariuomenė – turi būti pasirengę. Anot jo, Prancūzija bus pažeidžiama, jei nebus pasirengusi kentėti. Šalyje tai sukėlė skandalą, jo žodžiai buvo sutikti su pasipiktinimu ir netikėjimu.
Tuo tarpu kai kurių opozicijos politikų tokie įspėjimai yra atmetami kaip bauginimo taktika. Prancūzijos komunistų partijos lyderis Fabienas Rousselis generolo F. Mandon kalbą pavadino „netoleruotinu karo kurstymu“.
Šalys imasi veiksmų
„Tačiau, nepaisant nevienodo požiūrio į grėsmes, Europos vyriausybės pradeda reaguoti dviem būdais. Pirma, vėl įvedant tam tikrą karinės tarnybos formą. Antra, rengiant civilius konfliktui“, – rašo „The Economist“.
Gruodį Vokietijos vyriausybė susitarė dėl naujo kariuomenės įdarbinimo modelio. Nuo 2026 m. visi 18-mečiai gaus klausimyną, kuriuo bus vertinamas jų noras tarnauti. Nuo 2027 m. 18-mečiai vyrai laikys medicininį egzaminą. Tai padės sukurti duomenų bazę apie tuos, kurie galėtų būti mobilizuoti, ir tai yra dalis to, ką Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas vadina „karine parengtimi“.
Praėjusį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie dešimties mėnesių apmokamą savanorišką karinę tarnybą 18–25 metų jaunuoliams, kuri prasidės 2026 m. (privalomoji tarnyba buvo panaikinta 1997 m.).
Tuo tarpu Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas svarsto galimybę įvesti karinį mokymą visiems suaugusiems vyrams, nors kol kas nėra konkrečių pasiūlymų. Kaip ir Vokietijoje bei Prancūzijoje, pagrindinis dėmesys skiriamas rezervo formavimui ir žinios perdavimui priešams.
Prancūzija ir Vokietija įkvėpimo sėmėsi iš Šiaurės šalių. Suomijoje ir Norvegijoje karinė prievolė galioja jau dešimtmečius. Visi suomių vyrai šaukiami į kariuomenę sulaukę 18 metų, ir iš jų tikimasi, kad jie prisidės prie kolektyvinės kolektyvinės gynybos.
Vokietija savo naują modelį grindžia Švedijos pavyzdžiu. 2018 m., kaip dalį savo „visapusiškos gynybos“ strategijos, Švedijos vyriausybė vėl įvedė sistemą, pagal kurią visi vyrai ir moterys privalo registruotis sulaukę 18 metų. Kariuomenė pašaukia nedidelę dalį jų 11 mėnesių karinei tarnybai. Dauguma gynybos analitikų mano, kad Vokietija tam tikru momentu turės įvesti privalomąją tarnybą, kad pasiektų savo ambicingus kariuomenės dydžio tikslus.
Reakcija nevienoda
Tačiau Europos reakcija į Rusijos grėsmę yra nevienoda. Italija 2005 m. sustabdė šaukimą į kariuomenę. Gynybos ministras Guido Crosetto planuoja 2026 m. pateikti parlamentui įstatymo projektą dėl savanoriškų rezervo pajėgų. Tai padėtų kompensuoti 30–40 tūkst. karių trūkumą ginkluotosiose pajėgose. Tačiau jo planai tebėra teoriniai, nekonkretūs.
Tuo tarpu Ispanijos vyriausybė, nors ir padidino gynybos išlaidas, iki 2029 m. karių skaičių didinti planuoja tik 7 tūkst., o apie privalomąją karo tarnybą nekalbama. Net Didžioji Britanija, kuri turi ambicingus persiginklavimo planus, apie tai nekalba.
Civilių parengtis
„Kalbant apie civilių pasirengimą karui, skirtumas tarp Šiaurės šalių, Baltijos šalių ir Lenkijos bei Vakarų šalių yra dar didesnis“, – pažymi „The Economist“.
Kiekvienais metais Švedija organizuoja „pasirengimo savaitę“, kad sutelktų visų dėmesį. 2024 m. vyriausybė išsiuntė kiekvienai šeimai 32 puslapių brošiūrą, kurioje teigiama: „Nuo 16-os iki 70-ies (imtinai) jūs esate Švedijos bendros gynybos dalis ir privalote tarnauti karo ar karo grėsmės atveju.“
Vadove paaiškinama, ką reikia kaupti namuose (baterijas, žibintuvėlius, konservus, vandens butelius, tualetinį popierių ir kt.) ir kaip pasiekti civilinės gynybos prieglobstį. Lietuvoje panašus vadovas išvardija viską, ko reikia išgyventi tris dienas, net virvę ir žiūronus.
Nedaugelis Vakarų Europos šalių turi ką nors panašaus. Lapkritį Nyderlandai kiekvienai šeimai išsiuntė brošiūrą apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, įskaitant karą. Prancūzija savo piliečius paruošė teroristų išpuoliams, bet ne tokiam konfliktui, kokį apibūdino NATO vadovas M. Rutte: „sunaikinimas, masinė mobilizacija, milijonai pabėgėlių, plačiai paplitęs skausmas“. Savo ruožtu Ispanija ir Italija net nediskutuoja viešai šiuo klausimu.
Gruodžio mėnesį paskelbta devynių šalių apklausa patvirtino Europos susiskaldymą dėl grėsmės: 77 proc. lenkų manė, kad ateinančiais metais yra „didelė rizika“ karui su Rusija, o italų – 34 proc. Europiečiai sutiko, kad jie nėra pasirengę. Vidutiniškai 69 proc. respondentų teigė, kad jų šalis nesugebėtų apsiginti nuo Rusijos.
Šaltinis: tv3.lt