Tarp Varšuvos ir Kyjivo įsižiebus diplomatiniam konfliktui prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė svarsto, kad, matyt, šalies vadovui Gitanui Nausėdai darsyk teks imtis pastangų suvesti Lenkijos ir Ukrainos prezidentus Karolį Nawrockį bei Volodymyrą Zelenskį pokalbiui.
Pasak A. Skaisgirytės, Lietuva ne kartą buvo tarpininke tarp Ukrainos bei Lenkijos. Pastarąjį kartą, kaip pažymėjo, – sausio mėnesį, kai G. Nausėda į Vilnių pakvietė K. Nawrockį ir V. Zelenskį.
„Tada formalioji priežastis buvo 1863 metų sukilimo minėjimas. Tačiau ne tik minėjimas – įvyko ir trišalis susitikimas, per kurį labai daug buvo kalbėta apie Ukrainos situaciją, apie tai, kaip Lenkija gali padėti Ukrainai kare prieš Rusiją. Beje, labai geras tas susitikimas buvo. Dabar, matyt, vėlgi teks imtis tų pastangų, kad suvestume abu prezidentus ir kad jie vėl pasikalbėtų“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo G. Nausėdos vyriausioji patarėja.
„Turbūt buvo pasikarščiuota ir pasikarščiuota iš abiejų pusių“, – pridūrė ji.
Asta Skaisgirytė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
A. Skaisgirytė informavo, kad netrukus G. Nausėda vyks vizito į Lenkiją. Vasarą planuojamas prezidento apsilankymas Ukrainoje.
„Šita šaudyklinė diplomatija veikia ir ji toliau veiks“, – „Žinių radijui“ sakė prezidento Užsienio politikos grupės vadovė.
Gdanske birželio 25–26 dienomis rengiama Ukrainos atstatymo konferencija, bet joje, kaip skelbiama, V. Zelenskis greičiausiai nedalyvaus.
A. Skaisgirytės teigimu, jeigu Ukrainos prezidentas neatvyktų į šią konferenciją, tai temdytų bendrą nuotaiką. Tačiau, anot prezidento patarėjos, renginys vis tiek įvyks, donorai atvyks, pinigai, kuriuos planuojama skirti Rusijos užpultos valstybės atstatymui, bus skirti.
„Svarbiausia, kad ta konferencija būtų naudinga Ukrainai ir, aš manau, kad tokia ji bus“, – komentavo ji.
Volodymyras Zelenskis | AP nuotr.
Seimo vadovas apie įtampą tarp Lenkijos ir Ukrainos: iš abiejų pusių matome per aštrų kalbėjimą
Lenkijos ir Ukrainos santykiams išgyvenant krizę, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, jog abi pusės kalba „per aštriai“.
„Man atrodo, kad ir iš vienos, ir iš kitos pusės mes matome per aštrų kalbėjimą, todėl kiekvieno susitikimo, ar vizito į Kyjivą, ar į Varšuvą metu bandome tuos kampus gludinti ir kolegoms kiek įmanoma patarti ir tarpininkauti“, – antradienį žurnalistams sakė politikas.
J. Oleko teigimu, ateitį kurti trukdantys „mažiausi kabliukai“ turėtų būti palikti nuošalyje.
„Mes kiekvieno susitikimo metu ir su viena, ir su kita puse tą nuomonę išsakome. Aš manau, kad labai svarbu, kad istorikų tyrimai ir vertinimai būtų atliekami (…), bet mes turėtume žiūrėti į ateitį“, – aiškino J. Olekas.
Juozas Olekas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Įsižiebė diplomatinis konfliktas
K. Nawrockis birželio 20 dieną paskelbė nusprendęs atimti iš V. Zelenskio Baltojo erelio ordiną. Jis sakė, kad lenkai žino, kas yra karas ir ką reiškia Rusijos grėsmė, kartu pabrėždamas, jog „lenkai turi savo kantrybės ribą, ir ta riba buvo peržengta“.
Po K. Nawrockio sprendimo V. Zelenskis paskelbė paštu grąžinęs ordiną Lenkijos prezidentui. Ukrainos vadovas užtikrino, kad jo šalis ir toliau yra atvira visoms prasmingoms bendradarbiavimo formoms su savo partneriais.
Karolis Nawrockis | AP nuotr.
Po to aukščiausius Lenkijos valstybinius apdovanojimus grąžino Ukrainos Prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Bodnaras, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, kadencijas baigę prezidentai Leonidas Kučma, Viktoras Juščenko, Petro Porošenko ir buvęs ministras pirmininkas Volodymyras Groysmanas.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad prezidento K. Nawrockio sprendimas atimti iš Ukrainos prezidento Baltojo erelio ordiną yra naudingas Maskvai ir šokiravo sąjungininkus.
ELTA primena, kad V. Zelenskis papiktino kaimyninės Lenkijos prezidentą nusprendęs vienam kariniam daliniui suteikti Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) garbės vardą. Antrojo pasaulinio karo metais UPA dalyvavo lenkų žudynėse.
Ukraina laiko UPA patriotine organizacija. Tačiau Lenkija ne kartą ragino kaimynę pripažinti UPA vaidmenį per žudynes Voluinės regione, dabartinėje šiaurės vakarų Ukrainoje. Po daugelio metų abi šalys praėjusiais metais vėl pradėjo ekshumuoti kūnus toje zonoje.
Šaltinis: LRT.LT
