Šarūnas Stepukonis nekaltas? Teisininkai teigia, kad bus apkaltinti kiti…

Naujienos

Š. Stepukoniui gali būti taikoma ne maksimali bausmė

Buvusiam „BaltCap“ partneriui Šarūnui Stepukonui, kuris įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų ir dalį jų galimai pralošęs, tikriausiai nebus skiriama maksimali bausmė, teigia teisininkai. Visgi, jie pabrėžia, kad šiuo metu tyrimas yra ankstyviausiose stadijose, tad aplinkybės ir numatoma bausmė gali keistis.

Advokatas Gintautas Bartkus teigia, kad žvelgiant į dabartines aplinkybes, Š. Stepukoniui nebus taikoma maksimali bausmė. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje byloje kaltais gali likti priežiūros tinkamai neįvykdė asmenys, bendrovės ar institucijos, kurioms gali tekti kompensuoti prarastas lėšas.

Tuo metu advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“ advokato Karolio Rugio manymu, Š. Stepukoniui gali tekti sumokėti maksimalią baudą, bet abejotina, ar jam bus taikomas laisvės atėmimas. Taip pat, anot jo, įrodžius, kad prie lėšų pasisavinimo prisidėjo netinkama priežiūros institucijų veikla ir atsakinga liks būtent institucija, o ne jos darbuotojai, joms gali tekti kompensuoti žalą.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą už patikėto turto išvaistymą gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų

Baudžiamasis kodeksas numato, kad asmenys, pasisavinę jiems patikėtą ar jų žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą yra baudžiami bauda arba laisvės atėmimu iki 8 metų.

Kadangi Š. Stepukonio nusikalstama veika yra laikoma sunkiu nusikaltimu, Baudžiamajame kodekse yra nustatoma bauda nuo 150 iki 6 tūkst. minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžių. Vienas MGL – 55 eurai. Tad, už sunkų nusikaltimą gali būti paskirta bauda nuo 8250 iki 330 tūkst. eurų.

G. Bartkus: svarbu ne tai, kaip Š. Stepukonis bus nubaustas, o kas kompensuos nukentėjusiųjų netektis

G. Bartkus teigė, kad nors Š. Stepukonio istorijoje nėra žinoma daugelio aplinkybių, galima spekuliuoti, kad kadangi jis pirmą kartą nusikaltęs, bausmė neturėtų būti maksimali. Visgi, jis pabrėžė, kad galimų bausmių spektras išlieka labai platus, nuo piniginių baudų iki laisvės atėmimo mažesniam nei 8 metų laikotarpiui.

„Mes nežinome labai daug aplinkybių, kaip tai įvyko, kas įvyko, nei kokios tikrosios sumos, nei kaip toliau. Tai, kad žmogus galimai pralošė tas sumas, tai nėra teisiškai reikšmingas dalykas. Reikšmingas dalykas, kuris numatytas Baudžiamajame kodekse yra tai, ar asmuo pirmą kartą daro nusikaltimą, ar jis yra pavojingas visuomenei? Tai yra labai platus spektras nuo baudos iki laisvės atėmimo 8 metams“, – teigė G. Bartkus.

„Galime paspekuliuoti, kad jeigu žmogus anksčiau neteistas, pirma kartą padaręs tokį nusikaltimą, tai turėtų būti ne maksimali bausmė, bet galbūt kažkas per vidurį šio spektro arba dar net žemesnę dalį“, – pridūrė jis.

Taip pat, anot teisininko, svarbesnis klausimas šioje byloje yra tai, kaip bus kompensuotos netektys nukentėjusiems dėl iš fondo pavogtų lėšų. Jis pabrėžė, kad žvelgiant iš civilinės atsakomybės pusės, kalti gali likti asmenys, kurie tinkamai nevykdė priežiūros.

„Kitas dalykas, žinoma, kad yra baudžiamoji atsakomybė, bet yra ir civilinė atsakomybė. Ir civilinė atsakomybė yra kur kas svarbesnė šioje byloje. Kalbu apie tai, nes nukentėję gali nukreipti savo reikalavimus ne tik į Š. Stepukonį, bet ir į asmenis, kurie galimai nevykdė savo rūpestingumo pareigų. Ir praktika rodo, kad tie nukentėję iš tų asmenų ir atgauna prarastas sumas“, – komentavo teisininkas.

„Bet siūlyčiau atkreipti dėmesį ne į tai, kiek Š. Stepukonis gaus ar negaus galimai, jeigu jis padarė, o tai, kaip ir ar bus kompensuota žala ir nuostoliai, kuriuos patyrė žmonės“, – pridūrė jis.

Kaip tokios situacijos pavyzdį G. Bartkus pateikė JAV energetikos bendrovės „Enron“ atvejį. Šios įmonės vadovai buvo nuteisti dėl savo finansinių nusikaltimų, bet prarastas lėšas turėjo atlyginti pati bendrovė, kas nulėmė jos bankrotą.

„Nuostoliai buvo atlyginti ne nuteistųjų, o civiline tvarka tų, kurie buvo nepakankamai rūpestingi“, – pabrėžė jis.

Taip pat, anot jo, šiuo metu viešumoje vykstančios diskusijos dėl teisinės bazės keitimo yra priežiūrą vykdančių institucijų bandymas atsikratyti atsakomybės, nes jos gali likti kaltos dėl to, kad Š. Stepukonis galėjo netrukdomai pasisavinti ir išleisti lėšas.

„Ir priežiūros institucijų vaidmuo yra. Šiuo metu visi kalba, kad reikia keisti įstatymus ar kažką panašaus. Bet nieko nereikia daryti, ta kontrolės grandinė yra puikiausiai veikianti. Tik tie, kurie taip sako, nenori būti atsakingi. Jie sako, kad reikia keisti įstatymus, nes „Paysera“ nesužiūrėjo pavedimų ar dar kas“, – aiškino jis.

K. Rugys: pagal dabartines aplinkybes Š. Stepukoniui būtų skiriama maksimali bauda, bet ne laisvės atėmimas

Tuo metu K. Rugys pabrėžė, kad sunku įvertinti, kaip Š. Stepukonis būtų baudžiamas, kadangi kaltumas dar nėra įrodytas, tyrimo rezultatai nėra aiškūs, gali būti atrastos kitos nusikalstamos veiklos, kaip dokumentų padirbinėjimas, kas būtent ir nulemia bausmę ir jos apimtį. Visgi, anot jo, jeigu pasitvirtins šiuo metu egzistuojantys įtarimai, Š. Stepukoniui bus skiriama maksimali įmanoma bauda, bet abejotina dėl laisvės atėmimo.

„Manau, jeigu pasitvirtins spėjimai ar įtarimai, kad tikrai buvo padaryta tokio dydžio žala, tai baudos dydis gali būti artimas maksimaliam. Dėl laisvės atėmimo sunku spręsti šioje stadijoje. Paprastai praktikoje, kuomet asmuo yra teisiamas pirmą kartą už finansinio pobūdžio nusikaltimus, nėra skiriamas realus laisvės atėmimas. Vertinama, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo paskyrimo“, – komentavo K. Rugys.

„Turime precedento neturinčią situaciją, kuomet visos galimybės nėra atmestinos. Tačiau daug ką lemia konkrečios faktinės aplinkybės, kuriuos visos šiuo metu nėra žinomos“, – pabrėžė jis.

Jis taip pat sakė, kad jeigu tyrimo metu išaiškės kelios lengvinančios aplinkybės, tai gali nulemti mažesnės bausmes, įskaitant net mažesnę nei vidutinę, skyrimą. Advokatas pridėjo, kad nustatant bausmę yra atsižvelgiama į kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir padarytą žalą.

Advokatas paminėjo, kad sunku nuspėti, kaip gali būti vertinami Š. Stepukonio padaryti nusikaltimai, nes atvejis išskirtinis savo mastais.

„Galioja taisyklė, kad teismo precedentus galima taikyti ar naudoti tik esant tapačioms faktinėms aplinkybėms. Deja, bet šis atvejis yra išskirtinis bei neturintis precedentų, todėl nacionalinių teismų praktikoje nėra suformuota, kuo šiuo atveju būtų galima vadovautis prognozuojant tolimesnę situaciją“, – aiškino teisininkas.

Taip pat, anot K. Rugio, tyrimo metu atradus ir įrodžius, kad priežiūros institucijos ar jų personalas tinkamai nevykdė kontrolės ar net konspiravo su Š. Stepukoniu, joms gali tekti atlyginti žalą. Visgi, jis pabrėžia, kad tokia atsakomybė tektų tik atradus, jog už kontrolės trūkumą ar netinkamą jos vykdymą atsakinga būtent institucija.

„Teorinė galimybė, jog priežiūros institucijos turėtų kompensuoti kažkokia apimtimi padarytą žalą, tikrai egzistuoja. Visgi, praktiškai tai kol kas sunku vertinti (…) Vien tai, kad piniginės lėšos buvo pasisavintos, nereiškia, kad automatiškai bus taikoma kompensacija ar žalos atlyginimas, kadangi priežiūros institucija, nors atlikusi visas jai keliamas norminių teisės aktų reikalavimų pareigas ir būdama rūpestinga, galėjo laiku nepastebėti ir nespėti užkardinti vykdomos nusikalstamos veikos“, – komentavo K. Rugys.

„Netinkamas pareigų vykdymas galėjo pasireikšti tiek nerūpestingumu, tiek ir aplaidumu bei pan. Tokiu atveju reikia įrodyti, kad priežiūros institucijų netinkamas pareigų vykdymas įtakojo piniginių lėšų pasisavinimą“, – pridūrė jis.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų

Bent dalį pasisavintų lėšų galėjo pralošti kazino. Praėjusią savaitę pranešta, kad Š. Stepukonis buvo sulaikytas Vilniuje, teismas leido jį suimti iki vasario 24 d.

Anksčiau skelbta, kad Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas, tačiau šiuo metu jis yra atnaujintas.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.

Parengta remiantis ELTA.

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!