Savaitės pradžioje dviejų parlamentarų darbo ir gyvenamosiose vietose Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įvykdė kratas. Sauliaus Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus kabinetuose kratos įvykdytos tęsiantis tyrimui dėl galimos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Generalinė prokuratūra pranešė, kad parlamentarai bus apklausti kaip specialieji liudytojai.
Prieš kelias dienas Lietuvos politinę areną sudrebino žinios apie demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus kabinetuose atliktas STT kratas. Vakar K. Starkevičius lankėsi STT, tačiau žiniasklaida skelbia, kad parlamentaras atsisakė duoti parodymus.
Konservatorius laikinai stabdo savo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje. Savo ruožtu demokratai teigia, kad pasitiki partijos lyderiu S. Skverneliu, šis sako, kad neskuba priimti sprendimų dėl partijos ar jos vadovavimo.
Seimo nariai imuniteto nuo kratų neturi
Buvęs prokuroras, advokatas dr. Linas Belevičius aiškina, kokia yra kratų vykdymo procedūra. Kratos vykdomos tada, kai ikiteisminių tyrimų metu gaunama duomenų, kad kokioje nors vietoje gali būti tyrimui reikšmingų daiktų ar dokumentų. Kratos gali būti atliekamos gyvenamosiose vietose, automobiliuose, kitose patalpose.
„Prokuroras, nusprendęs, jog yra būtina atlikti kratą vienoje ar kitoje vietoje, turėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris priima nutartį leisti arba neleisti atlikti kratą. Kai yra gaunama teisėjo nutartis, vykstama į patalpą ar automobilį, ar teritoriją ir ieškoma daiktų, kurie gali būti reikšmingi tyrimui“, – tv3.lt naujienų portalui komentavo advokatas.
Dr. L. Belevičius teigia, kad ieškomi daiktai priklauso nuo konkrečios bylos. Korupcinėse bylose paprastai ieškoma pinigų, materialinių vertybių, dokumentų, kompiuterių, telefonų ar elektroninių laikmenų, aiškina advokatas.
Nors Seimo nariai turi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės ir laisvės suvaržymo, kratos Seimo nariams vykdomos įprastai, kaip ir kitiems asmenims.
„Tiek pateikti įtarimą Seimo nariui, tiek jį sulaikyti galima tik tuomet, kai yra gautas parlamento susitikimas. Tačiau jie neturi imuniteto nuo kartos. Sankcionuoti kratą nėra skirtumo ar ji pas Seimo narį, ar ne pas Seimo narį“, – teigė dr. L. Belevičius.
Advokatas Valdemaras Bužinskas teigia, kad būna atvejų, kuomet kratos atliekamos ir be teismo leidimo. Advokatas išskiria, kokie būna neatidėliotini kratų atvejai.
„Pavyzdžiui, nužudymo atveju sužinoma, kad peilį išmetė į upę. Arba pas kažką yra daiktai ar duomenys, kurie turi būti skubiai paimti.
Pavyzdžiui, sulaikant kontrabandą, sustabdžius automobilį, iš karto kratos turi būti padarytos ir automobilyje, ir gyvenamojoje vietoje, ir dar kažkur“, – aiškino advokatas V. Bužinskas.
Vis dėlto advokatas pabrėžia, kad šioje istorijoje tikriausiai taip nebuvo.
Politinis palankumas tyrime apie kyšininkavimą
STT įvykdžius kratas Seimo narių darbo ir gyvenamosiose vietose, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis nurodė, kodėl buvo atliktos kratos pas du parlamentarus.
„Viena iš versijų tai, kad už sisteminės korupcijos mechanizmo veikimą galėjo būti politinis palankumas“, – žurnalistams komentavo prokuroras.
Advokatas V. Budžinskas teigia, kad nemano, jog politinis palankumas yra teisinė kategorija. Pasak advokato, politinį palankumą galima jausti, bet jis nėra apibrėžtas.
„Yra bendrininkavimas arba jo nėra. Jeigu dangstai nusikaltėlį, tu esi bendrininkas. Jeigu padedi jam paslėpti nusikaltimo įrankius, esi bendrininkas. Jeigu tu iš to turi naudos, esi bendrininkas.
[…] O čia ką reiškia politinis palankumas, nežinau. Tai turėtų būti kažkaip konkrečiai paaiškinta“, – teigė advokatas.
Advokatas L. Belevičius teigia, kad jam taip pat sudėtinga komentuoti prokuroro A. Urbelio teiginį.
„Kiek žinoma, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl kyšininkavimo. Kyšininkavimas – tai veiksmas, kuomet valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui yra neteisėtai atlyginama už jų veiksmus, neveikimą arba palankumą.
Ar turima duomenų, kad buvo atsilyginama ir politikams už augalininkystės tarnybos darbuotojų veiksmus? Tokių duomenų ir informacijos neturiu“, – teigė advokatas.
Parlamentarai apklausti kaip specialieji liudytojai
STT atlikus kratas parlamentarų darbo ir gyvenamosiose vietose, prokuratūra pranešė, kad S. Skvernelis ir K. Starkevičius bus apklausiami kaip specialieji liudytojai. Dr. L. Belevičius aiškina, kad tai yra asmuo, kuris apklausiamas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
„Tai reiškia, jog byloje yra tam tikrų duomenų, kad tas asmuo galėjo padaryti nusikaltimą, tačiau tų duomenų nepakanka tam, kad būtų suformuluotas pranešimas apie įtarimą“, – aiškino advokatas.
„Šiuo atveju gali būti situacija kitokia, kadangi Seimo narys turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ir kol nėra Seimo sutikimo, jam negalima įteikti pranešimo apie įtarimą. Gali būti ir tokia situacija, kad pagal procedūrinius reikalavimus jų negali apklausti įtariamaisiais, kol nėra Seimo sutikimo ir kol prokuratūra nesikreipia į Seimą“, – komentavo advokatas.
Specialiajam liudytojui suteikiamos teisės, kurios panašios į teises, suteikiamas ir įtariamiesiems. Specialusis liudytojas turi teisę į atstovą, turi teisę atsakyti ir neatsakyti į klausimus ar iš viso neduoti parodymų.
Vakar K. Starkevičius STT buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Žiniasklaida skelbia, kad konservatorius atsisakė duoti parodymus.
„Pagal konstituciją negalima versti asmens duoti prieš save parodymų. Jeigu asmuo neduoda parodymų, prokuratūra, tyrėjai vertina kitus bylos duomenis ir sprendžia, ar jų užtenka tam, kad būtų surašytas įtarymas, ar neužtenka“, – komentavo dr. L. Belevičius.
Tęsiantis tyrimui dėl galimos korupcijos, STT atliko kratas
Pirmadienio rytą demokratų lyderio S. Skvernelio ir konservatoriaus K. Starkevičiaus darbo ir gyvenamosiose vietose STT atliko kratas. Kratos įvyko tęsiantis tyrimui dėl galimos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje.
Pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų. Pirmadienį prokuroras A. Urbelis patvirtino, jog šiame tyrime įtariamųjų skaičius padidėjo iki 14 asmenų.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, ikiteisminio tyrimo turimais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujama ir gaunami didelės vertės kyšiai už šių krovinių gabentojams Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.
Tarp įtariamųjų – dabar jau pareigų nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurijus Kornijenka, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.
Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo organizuotoje grupėje. Įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu veikiant organizuotoje grupėje taip pat pareikšti ir 7 privačių įmonių vadovams bei susijusiems asmenims.
Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 milijonas eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.
Šaltinis: TV3.LT
