Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas Rimas Jonas Jankūnas dar pernai registravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo panaikinti profesoriui Vytautui Landsbergiui suteiktą valstybės vadovo statusą. Nors klausimas, regis, nesulaukė didelio palaikymo ir sykį jau buvo išbrauktas iš plenarinių posėdžių darbotvarkės, antradienį parlamentaras turėtų pristatyti jį Seimui.
Į artėjančio Seimo posėdžio darbotvarkės klausimą atkreipė dėmesį konservatorių frakcijos narys Mindaugas Lingė. Trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ jis rašė: „Po metų ir vėl ši putinistų ir orbanistų gerbėjų valdžia, kuriai, anot M. Sinkevičiaus, nėra geresnių alternatyvų, bandys neigti istorinį faktą, kad V. Landsbergis atkūrus Nepriklausomybę ėjo ir faktinio valstybės vadovo pareigas. Jau antradienį“.
„Traukti tokius klausimus į darbotvarkę yra tas pats, kas neigti pačią Nepriklausomybę. Kita vertus, nereikia stebėtis, – tai nuosekli laikysena, pritarianti tikrojo koalicijos lyderio antivalstybinei destruktyviai veiklai ir aiškinimams, kad kovo 11 d. įvykdytas valstybinis perversmas“, – aiškino konservatorius.
„Tiesiog antras pagal svarbumą klausimas po LRT, kas vienija šią daugumą. Nesuvienija poligono steigimas, suvienys Landsbergis“, – ironizavo politikas, pastebėdamas, kad valdančioji dauguma ima rodyti tikruosius savo veidus.
V. Landsbergis: taip gerai gyvename, kad pavojinga norėti geriau
Socialiniame tinkle M. Lingė pasidalijo ekrano nuotrauka, kurioje matoma artėjančio antradienio Seimo posėdžio darbotvarkės ištrauka. Joje – jungtinės valstiečių frakcijos nario R. J. Jankūno registruotas projektas, kuriuo siūloma pripažinti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymą netekusiu galios.
Tiesa, šią įstatyminę R. J. Jankūnas registravo prieš metus. Pernai gegužę ją mėginta įtraukti į plenarinių posėdžių darbotvarkę, tačiau iš jos projektas buvo išbrauktas.
Kaip skelbta, Seimas dar 2022 m. birželį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikė valstybės vadovo statusą.
Seimui šį dokumentą teikė tuometė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, buvusi konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė bei konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Tuomet valdantieji konservatoriai tvirtino, kad priėmus įstatymą bus atkurta istorinė neteisybė dėl Lietuvai nusipelniusio žmogaus, o dalis tuometės opozicijos įstatymo projekto ragino nepalaikyti, nes įžvelgė bandymą prasistumti istorijos klastojimą.
