Šie metai Lietuvai buvo kupini skaudžių netekčių. 2025-aisiais mus paliko kūrėjai, sporto, kultūros ir visuomenės žmonės, kurių darbai, pasiekimai ir įkvėpimas paliko gilų pėdsaką šalies istorijoje. Jų vardai žinomi ne tik savo sričių bendruomenėse, bet ir plačiajai visuomenei – kiekvienas jų kūrė, įkvėpė, dirbo, tikėjo ir paliko ryškų pėdsaką.
Nors šių žmonių gyvenimo keliai buvo skirtingi, tačiau visų jų netektis suvienijo Lietuvą – primindama, kaip svarbu branginti tuos, kurie kūrė mūsų šalies kultūrą, meną, sportą ir istoriją.
Sigitas Jakubauskas
Sausio 8-ąją Lietuvą apskriejo skaudi žinia: eidamas 68-uosius metus, mirė vienas iškiliausių teatro ir kino aktorių, kultūros lauko kūrėjas Sigitas Jakubauskas.
Menininkas nuo 1977 m. dirbo Šiaulių dramos teatre, o nuo 2007 m. iki 2015 m. dėstė Šiaulių universitete. Žinomas vyras ne tik vaidino kino filmuose, televizijos serialuose, bet yra sukūręs apie 100 vaidmenų įvairių režisierių spektakliuose.
S. Jakubauskas jau kurį laiką kovojo su onkologine liga. Kaip naujienų portalui tv3.lt anksčiau pasakojo aktorė Inga Norkutė, aktorius dėl onkologinės ligos buvo praradęs balsą.
„Jam ši profesija buvo daugiau negu gyvenimas, jis buvo atsidavęs šiai profesijai ir jam toks likimas. Jis palūžo“, – anksčiau pasakojo aktorė.
Kęstutis Macijauskas
Šių metų kovo 12 d. teatro mylėtojus pasiekė dar vena liūdna žinia – mirė Klaipėdos dramos teatro aktorius Kęstutis Macijauskas. Vyrui buvo 69-eri.
Iš Tauragės kilęs aktorius teatre dirbo nuo 1980 m., sukūrė daugybę vaidmenų scenoje, režisavo eilę spektaklių šiame ir kituose teatruose.
K. Macijauskas taip pat sukūrė nemažai vaidmenų kine ir televizijoje, rašė pjeses vaikams ir išleido ne vieną knygą.
Algimantas Čekuolis
Balandžio 4-ąją dieną Lietuvą apskriejo skaudi žinia apie žurnalisto, rašytojo, keliautojo ir visuomenės veikėjo 94-erių Algimanto Čekuolio mirtį.
Prieš kelerius metus atsisveikinęs su televizija, kur parengė šimtus „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ laidų, A. Čekuolis buvo grįžęs prie rašymo ir paskutiniąją knygą „Medinė kaukė. Tikroji mano istorija“ išleido 2023-aisias.
Pastaruosius kelerius metus A. Čekuolis leido slaugos namuose „Addere Care“ Trakuose – čia praėjusių metų lapkričio 10-ąją jis pasitiko ir savo 93-ąjį gimtadienį.
Tąkart, švenčiant gimtadienį, Alinai Kemežienei jis sakė niekada nesureikšminęs gimtadienių, vis tik tie, kurie prasideda skaičiumi 9, jį domino – sakė, kad niekada nežinai, kiek dar jų liko ir kuris bus paskutinis.
A. Čekuolis už darbus buvo ne kartą apdovanotas – 2000 metais jam įteiktas Lietuvos nepriklausomybes medalis, 2002-aisiais jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Gintaras Bendžius
Gegužės 22 d. pramogų pasaulį sukrėtė skaudi žinia – netikėtai žuvo garsus Lietuvos pop muzikos grupių prodiuseris Gintaras Bendžius (54). Kaip pranešė Norvegijos žiniasklaida, tragedija įvyko G. Bendžiui žvejojant Norvegijoje, kai laivas pateko į audrą ir apsivertė.
Nuomojama valtis, kuri apvirto ir pasiglemžė G. Bendžiaus gyvybę, priklausė žvejybos turizmo kompanijai „Sandland Brygge“.
Kaip skelbė policija, G. Bendžiaus kūnas buvo rastas krante. Buvo pradėtas tyrimas dėl incidento ir atliktas mirusiojo skrodimas. Jo mirtis sukrėtė visą šou pasaulį.
Lietuviškos muzikos industrijos pasaulio žmonės prisimena jį kaip ramią asmenybę, kuria galėjo pasitikėti, su juo diskutuoti ir pasikalbėti įvairiausiomis temomis. Pasak muzikantų, žvejyba buvo mylimiausias hobis ir veikla.
Žinomas prodiuseris sukūrė tokias grupes kaip „Junior“, „Mango“, „Pikaso“, dirbo su atlikėjais „Amberlife“.
Vykintas Širmas
Liepos mėnesį Dubajuje buvo paskelbtas apie garsaus šokėjo Vykinto Širmo dingimą, vėliau, liepos 11 d., buvo patvirtinta, kad 28-erių vyras rastas negyvas.
Žinia apie apie jauno šokėjo mįslingą dingimą ir mirtį sukrėtė visą šalį.
Vykinto paieškoms buvo sutelktos visos pajėgos.
Ieva Liekytė
Rugpjūčio 5 d. Lietuvos aviacijos pasaulį sukrėtė skaudi žinia – mirė 30-metė pilotė instruktorė Ieva Liekytė.
Ankčiau I. Liekytės istorija dalijosi naujienų portalas JP.lt. Kaip anksčiau rašė minėtas portalas, ji aviacijos teikiamais džiaugsmais dalijosi ir su keleiviais, ir su tais, kurie nori išmokti pilotuoti.
I. Liekytė buvo baigusi operinį dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tačiau turėjo didelę aistrą lėktuvams, jų pilotavimui.
2012 metais ji išsilaikė ultra lengvojo orlaivio piloto licenciją, o 2015 metais– PPL (Private Pilot License). Tai licencija, su kuria pilotė gali skraidinti daugiau nei du keleivius. Ievos gyvenime aviacija užėmė pagrindinę vietą – ji buvo ir pilotė, ir instruktorė.
Luko ir Ievos senelis Alfonsas Liekis buvo skraidyklių pilotas ir konstruktorius. Šis žmogus yra palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos mažosios aviacijos istorijoje ir žinomas savo laimėjimais.
Mindaugas Kieras
Lietuvos ledo ritulys šiemet neteko šalies sporto šakos vedlio, lyderio ir simbolio. Rugpjūčio 30 d. atskriejo tragiška žinia, kuri sukrėtė visą sporto bendruomenę.
Po nelaimingo atsitikimo mirė Lietuvos ledo ritulio rinktinės treneris, buvęs rinktinės kapitonas ir siela, Vilniaus „Hockey Punks“ klubo vyriausiasis treneris 45-erių Mindaugas Kieras.
Vyras šoko į vandenį, tačiau tą kartą jo šuolis buvo paskutinis. M. Kieras šokdamas susižeidė kaktą ir galvą.
M. Kieras Lietuvos rinktinės marškinėlius vilkėjo du dešimtmečius – nuo 1999 iki 2018 metų, per šį laikotarpį sužaisdamas rekordinį 100 rungtynių skaičių ir dalyvaudamas net 20 pasaulio čempionatų iš eilės.
Tai – ne tik Lietuvos, bet ir viso tarptautinio ledo ritulio išskirtinis pasiekimas.
Audrys Karalius
Šiemet, rugsėjo 20 d., Lietuva taip pat neteko architekto Audrio Karaliaus.
A. Karalius gimė 1960 metų gruodžio 20 dieną, Vilniuje. Jis buvo Lietuvos architektas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys, laikraščio „Statybų pilotas“ redaktorius, straipsnių architektūros ir urbanistikos klausimais autorius.
1978 metais A. Karalius baigė Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnaziją, 1984 metais baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros fakultetą. 1988 metais A. Karalius buvo Sąjūdžio Kaune dalyvis. 1990–1991 metais A. Karalius buvo Kauno miesto vyriausiasis architektas, nuo 1992 metų užsiėmė privačia architekto praktika.
1996 metais A. Karalius įkūrė ir vadovavo leidyklai „PVZ“, 1996–1998 metais buvo architektūros apžvalgos žurnalo „Arkitektas“ leidėjas, 1998–2009 m. dvisavaitinio laikraščio „Statybų pilotas“ vyriausias redaktorius.
Nuo 2000 metų A. Karalius buvo Europos Sąjungos premijos „Už šiuolaikinę architektūrą“, Mies van der Rohe fondo nepriklausomas ekspertas, atstovaujantis Lietuvai. Nuo 2010 metų – internetinio architektūros ir kultūros portalo Pilotas.lt redaktorius.
Rimtautas Vizgirda
Rugsėjo 21 d. mirė 88-uosius metus ėjęs žinomas šalies verslininkas, filantropas bei Čilės garbės konsulas Rimtautas Vizgirda.
2001 metais įkūrė ir vadovavo telekomunikacijų bei informacinių technologijų bendrovei „Optimalus ryšys“.
R. Vizgirda taip pat buvo asociacijos „American Chamber of Commerce in Lithuania“ valdybos pirmininkas, Lietuvos nacionalinės operos ir baleto teatro fondo įkūrėjas, JAV Baltijos fondo valdybos bei Vilniaus klubo tarybos narys.
R. Vizgirda ėjo Čilės garbės konsulo pareigas Lietuvoje. Kartu su žmona Birute rėmė kultūros bei švietimo projektus, rūpinosi tėvo kūrybinio palikimo įamžinimu.
Jonas Biržiškis
Eidamas 94-uosius metus mirė inžinierius, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės susiekimo ministras Jonas Biržiškis, rugsėjo 25 d. pranešė Šilalės rajono savivaldybė.
1990–1996 metais ėjo Lietuvos susiekimo ministro pareigas septynių premjerų kabinetuose.
1997–2000 metais buvo asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidentas, 2000–2006 metais dirbo „Lietuvos geležinkelių“ generaliniu direktoriumi, yra 28 išradimų autorius.
J. Biržiškis yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, jam suteiktas Šilalės garbės piliečio vardas.
Martinas Tretjakas
Spalio 16 d. Lietuvos sporto bendruomenę sukrėtė skaudi netektis – mirė vos 21-erių plaukikas Martinas Tretjakas.
Martinas „Gintaro“ sporto centre žengė pirmuosius žingsnius dar 2011 metais – jaunas, ryžtingas ir kupinas entuziazmo.
Per daugelį metų baseinas tapo jo antraisiais namais, o jis pats – pavyzdžiu daugeliui jaunųjų sportininkų savo nuoširdumu ir begaliniu atsidavimu sportui.
Per savo sportinę karjerą Martinas pasiekė įspūdingų rezultatų – jis ne kartą gerino Lietuvos rekordus estafetiniuose plaukimuose, garsindamas savo vardą ir mūsų centro bendruomenę visoje šalyje.
2024 m. kovo 23–24 d. Baltijos šalių čempionate Martin įvykdė normatyvus ir tapo Lietuvos plaukimo meistru.
Kostas Smoriginas
Šiemet, spalio 29 d., Lietuva neteko ir garsios scenos legendos. Eidamas 73-uosius metus mirė Lietuvos scenos legenda Kostas Smoriginas – žmogus, į kurį sutilpo teatras, kinas ir muzika.
K. Smoriginas gimė Kaune, augo Šančių mikrorajone. Dėl to, kaip pats juokaudavo, turėjo gerą progą nueiti šunkeliais, bet to nepadarė. Muzikos mokykla, akordeonas, pirmieji vaidmenys – dar tada, kai mokykloje vaidino Pelenės pamotę. Apie tai jis yra pasakojęs interviu savo kino bičiulei Nijolei Narmontaitei.
Jaunimo teatre su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi K. Smoriginas sukūrė vaidmenis, tapusius lietuviško teatro kanonu. 2000 m. už sukurtą Makbeto vaidmenį to paties pavadinimo E. Nekrošiaus spektaklyje jis buvo apdovanotas „Kristoforu“.
Scenos didmeistris K. Smoriginas 2001 m. gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, o 2007 m. pelnė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių. Per beveik penkis kūrybos dešimtmečius jis sukūrė daugiau nei 50 vaidmenų teatre ir kine.
Dėl plataus talento K. Smoriginas buvo vadinamas scenos generolu – jis buvo teatro ir kino aktorius, dainų autorius bei atlikėjas, taip pat režisierius.
Darius Šoparas
Lapkričio 14 d. vakarą paaiškėjo skaudi netektis – mirė gerai žinomas Lietuvos verslininkas Darius Šoparas. „Creative Partner“ įkūrėjas ir vienas elektroninių sąskaitų sistemos „Sąskaita123“ bendraautorių buvo plačiai vertinamas technologijų ir verslumo bendruomenėje.
Žinia apie jo mirtį socialiniuose tinkluose pasidalijo Julius Venskus.
Jis D. Šoparą apibūdino kaip „variklį, įkvėpėją ir tikrą draugą“.
J. Venskus teigė, kad verslininko energija, aštrus protas ir nuoširdus juokas kūrė aplinką, kurioje kiekvienas iššūkis atrodė įveikiamas. Buvo visada pasiruošęs padėti ne tik su „kodu“, bet ir su gyvenimo „algoritmais“.
Povilas Dapkevičius
Lapkričio 17 d. Lietuvą taip pat sukrėtė skaudi netektis – mirė vos 39-erių „Apple Lithuania“ vadovas Povilas Dapkevičius.
Tuo metų naujienų portalui tv3.lt susisiekus su M. Katkumi, velionio bičiuliu, šis sunkiai rinkdamas žodžius pranešė, kad jaunam vyrui sustojo širdis.
„Labai geras draugas buvo. Širdis sustojo. Neturiu daugiau ką pridurti“, – trumpai ištarė P. Dapkevičiaus bičiulis.
P. Dapkevičius „Apple“ įmonėje dirbo nuo 2017 metų.
Šaltinis: tv3.lt