S. Gentvilo miškas iškirstas taip, kad žala padaryta net kaimyniniam sklypui
Lietuvą pastaruoju metu purtę plyni miškų kirtimai, kurių teisėtumas – labai abejotinas – eilinį kartą sudrebino Aplinkos ministro Simono Gentvilo kėdę. Tačiau jei kyla klausimas, kaip čia Aplinkos ministras leidžia taip nesaugoti Lietuvos aplinkos, atsakymas gali būti visai paprastas ir kone asmeniškas. Paaiškėjo, kad ir sau priklausantį mišką ministras išpjovė plynai, maža to, padaryta žala gamtai, tad prieš ministrą stojo iš esmės jo paties pavaldiniai ir ėmė tikrinti, kaip gi ten viskas vyko.
Naujienų portalas Delfi paviešino, kad su naujienų portalu sisisiekę miškininkai pranešė, kad dėl neatsargiai vykdyto plyno S. Gentvilui priklausančio miško kirtimo buvo sugadinta miško paklotė, taip pat padaryta žala gretimam sklypui.
Miškininkų teigimu, po plyno kirtimo miško paklotėje liko milžiniškos išvažos, sugadintas griovys, padaryta žala gretimam sklypui, netinkamai buvo naudojamos valskmos, sugadintas miško kelias[1].
Aplinkosaugininkai nagrinėja S. Gentvilo miško kirtimo teisėtumą
Miškas, kuris buvo iškirstas plynai suniokojant miško infrastruktūrą ir gretimą sklypą, jau nežaliuoja nuo 2022 metų žiemos. Nors S. Gentvilas sako, kad šiemet ketina mišką atsodinti, panašu, kad aplinkosaugininkai jau sotūs ministro kalbų, ir ėmėsi situaciją tirti patys.
„Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą. Apie jį išsamiau galėsime pakomentuoti jam pasibaigus“, – daug informacijos neteikia aplinkosaugininkai.
Pats S. Gentvilas sako, kad miškas buvo iškirstas ir nieko ten sensacingo nėra.
„Nieko ten sensacingo, miškas yra ūkinis, ne rekreacinis, ne saugomoje teritorijoje, padarytas miškotvarkos projektas 2007-iais, planuoti kirtimai 2019 metais (…), kirstas 2022 metais“, – teigė aplinkos ministras.
Jis taip pat aiškino, kad miško infrastruktūros sugadinimas – paliktos gilios provėžos, suniokotas kelias ir griovys – tėra dėl to, kad miškas buvo pajūry, o pajūry yra tiesiog šiltos žiemos.
„Čia interpretacijos. Visi mato, kokie yra orai pajūryje, kai tu per mišką veži rąstus, jei ūkininkai negali į laukus įvažiuoti, lygiai taip pat miškininkai – nėra įšalo Klaipėdos regione jau keletą žiemų, normalu, kad pravažiuoja ir lieka provėžos. Čia jokios sensacijos.
Neturiu ką komentuoti, miško kirtimo darbai, tai daroma pagal miško kirtimo leidimą, tai legalu daryti. Iš miško reikia išgabenti medieną. Džiaugtumėmės, jei miškuose būtų įšalas, bet ne visada yra įšalas Lietuvos miškuose, reikia tą medieną kažkaip išvežti. Šiemet bus atsodintas miškas, bus ir sutvarkyta“, – aiškinosi kirtimų mylėtojas[2].
S. Gentvilą kritikuoja ir jo pirmtakas
Buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika neslepia pasipiktinimo
„Aplinkos ministras už miškus – akivaizdu…
Kol daugybė privačių miškų savininkų laukė leidimo savo miške bent malkoms po kelis medžius nusipjauti, viskas buvo uždrausta, nes sistema įdinga ir neaišku, kur saugoma, kur natūra 2000, kur poligonas ar dar kas… Už visus apribojimus sakė – bus kompensuojama, o jeigu po iškirtimo ministro „miškas“ dar gaus kompensaciją dėl ūkinės veiklos apribojimo – tai ko ne gyvenimas…
O ką savo ministrui pasakys Premjerė? Ir prezidentas, kuris taip pat už miškus, saugomas teritorijas ir „stiklainius“ jose?“, – šaržavo K. Mažeika[3].
Ministras Šimonių girią įtraukė į Natura 2000, o po mėnesio jau buvo išduotas leidimas kirtimams
Šimonių girios, įtrauktos į Natura 2000 saugotinų teritorijų sąrašą, plynas kirtimas visuomenėje nuskambėjo garsiausiai. Kirtėjai pasistengė – kirto tiesiog plikai, išvažinėjo miško paklotę, ištisi giros plotai yra sunaikinti. Vis dėlto, kilus didžiuliam visuomenės pasipiktinimui, galiausiai įsikišo Aplinkos ministerija ir pripažino, kad leidimai kirsti išduoti sklypui, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją – Europos Bendrijos svarbos buveinę. Ir nors Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kad plyni kirtimai saugotinose teritorijose bus išimtis, viešumon išstojo aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus, sakydamas, kad leidimai ūkininkauti „Natura 2000“ miško teritorijose bus išduodami paprasčiau. Na, o miško kirtimas yra laikomas žemės ūkio sritimi…
Paaiškėjo, kad ministro S. Gentvilo įsakymas dėl šios teritorijos priskyrimo „Natura 2000“ saugotinai buveinei buvo pasirašytas praėjusį metų gruodį, o leidimas kirsti išduotas šių metų sausį. S. Gentvilas aiškino, kad nustatytas darbuotojas, kuris galimai viršijo savo įgaliojimus.
„Pirmiausia, nustatytas Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, kuris galimai naudojosi tarnybine padėtimi išduodamas kirtimo leidimus dėl asmeninio intereso, duomenys apie šį nusižengimą užvakar jau perduoti prokuratūrai“, – sakė ministras.
Jis pridūrė, kad kažkaip nutiko, kad viešuose registruose informacijos apie tai, kad Šimonių giria yra saugotinos teritorijos dalis, nebuvo, todėl miško savininkai negalėjo žinoti, kad planuojamame kirsti sklype yra vertinga įstatymais apsaugota gamtinė teritorija[6].
Siūlė S. Gentvilui kelti interpeliaciją
Paaiškėjus, kad saugotinoje teritorijoje švedų įmonė šienavo medžius, o Aplinkos ministerija it akla višta nieko nematė, kol gyventojai savo kūnais neišėjo to miško saugoti, Seimo posėdyje valstietė Ligita Girskienė iškėlė interpeliacijos klausimą S.Gentvilui. Jissavo pažadais apie miškų saugojimą užliūliavo visuomenę ir politikus, o štai kadencijai einant į pabaigą taip nieko ir nepadarė, kad miškai saugotinose vietovėse išliktų nepaliesti.
„Pjūklas, rąstas, euras – taip galima apibūdinti miškų politiką Lietuvoje.
Matėte plynėmis virtusius didžiulius miškų plotus, viešojoje erdvėje mirgėta mirga pranešimai apie dešimtimis hektarų plynais kirtimais vykdomus kirtimus.
Sakoma, kad miškus naikinti būtina, nes miškus užpuolė mįslingas kenkėjas. Tik jis, sakoma, puola tik spygliuočius, o matome išpjautus ąžuolus ir kitus medžius“, – parlamentarams situaciją nušvietė L. Girskienė[4].
„2020 m. – 1130,0 ha, 2021 m. – 1112,7 ha, 2022 m. – 2566,6 ha,
2023 m. – 3 769,1 ha – tokie miško plotai iškirsti prisidengiant sanitariniais kirtimais.
Aplinkos ministerijos atstovai teigia, kad tokį ženklų sanitarinių kirtimų padidėjimą lėmė ypač didėjantis kenkėjo Žievėgraužio tipografo populiacijos augimas, klimato reiškiniai (stiprūs vėjai, sausros, šiltos žiemos ir t.t.). Pastarieji teigia, kad šiemet nustatyta didžiausia Žievėgraužio tipografo populiacija per 20 metų, o lyginant su 2021 metais – populiacija padidėjo 3 kartus“, – savo socialiniame tinkle rašo ji[5].
