Socialdemokratai ruošiasi lemtingam tarybos posėdžiui: jis vyks šeštadienį. Vystys klausimą ne tik dėl koalicijos, bet ir dėl užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio.
Socialdemokratų veiksmus komentavo buvusi premjerė Ingrida Šimonytė.
– Kodėl jūsų nuomone premjerė sako jaučiantį įtampą prieš kiekvieną socialdemokratų tarybos posėdį, ar iš viso tada įmanoma normaliai eiti premjerės pareigas?
– Man sunku įlįsti į ponios Rugienės galvą, tai nežinau, kodėl ji jaučia tą įtampą. Gal dėl to, kad jaučiasi kažkaip esanti tų diskusijų objektu labiau negu subjektu. Bet kalbant rimtai, tai man atrodo, kad čia ir daugiau žmonių Lietuvoje nuolat jaučia įtampą dėl to socialdemokratų įvaldyto Santa Barbaros metodo, kai jau kiekvieną kartą atrodo, kad jau bus aišku, kuo filmas pasibaigs, ir tada staiga siužetas nukeliauja į kažkokią liniją, ir supranti, kad bus dar šimtas serijų.
– Bet jums būnant premjere ar kada nors iš tikrųjų buvo bent panaši situacija, kad dėl kažko turėtumėte susimąstyti, jog ne jūs priimate sprendimus?
– Įtampų, žinoma, buvo, sudėtingų situacijų buvo. Buvo ir tokių rimtų apmąstymų apie tai, ar galime tęsti darbą dėl įvairių aplinkybių. Bet nežinau, labai vengiu lygintis su ponia Rugiene ir nenoriu lygintis, bet man atrodo, kad tai, kai į rinkimus ėjo „Tėvynės sąjunga“ 2020 metais, buvo aišku, kas bus premjeras, kaip bus formuojama Vyriausybė, o čia turime tą situaciją, kai socialdemokratai pabandė sulošti azartinį lošimą, paskyrę ministru pirmininku žmogų, kuris nei politinės patirties iki to laiko neturėjo, nei juo labiau neturėjo kažkokio didelio įdirbio pačioje partijoje.
– Kaista ne tik premjerės kėdė, bet ir K. Budrio klausimas tarsi buvo pakabintas ore. Gal ir buvo pakabintas, gal vis dar kaba, bet net prezidentas Gitanas Nausėda, būdamas Albanijoje, staiga ima gesinti šitą gaisrą ir sako, kad būtų labai neprotinga ir negerai. Ir tada kyla klausimas: kai užsienio reikalų ministras, kuris atrodytų, tinka net ir opozicijai, nelabai tinka saviems, kas čia vyksta?
– Jis nėra savas savų, nes turbūt nėra jokia didelė paslaptis, kad tai yra žmogus, deleguotas iš esmės pono Nausėdos. Tai socialdemokratams nėra savas. Jis yra kažkokio pakto dalis, bet ta natūrali socialdemokratų gal tokia baikštesnė būsena, o ypač jų koalicijos partneriai, kurie net neslepia, tiesiog nevynioja į vatą, kad jų problema yra tai, kaip K. Budrio žodžius suinterpretuoja kokia nors Rusija, o jiems visiškai mažai rūpi, kad mūsų draugai ir sąjungininkai, taip sakyčiau, nelabai palankiai interpretuoja tokių partnerių buvimą koalicijoje. Tai visa tai atrodo, kaip apgailėtina situacija iš tiesų, nes K. Budrys laikosi tų linijų, kurios atitinka ilgalaikę Lietuvos užsienio politiką. Ir man atrodo, kad tai būtų labai blogas signalas mūsų sąjungininkams, bet tuo pačiu labai palankus signalas, tarkime, tam pačiam Kremliui, jeigu staiga dabar socialdemokratai nuspręstų, kad yra laikas keisti K. Budrį į kokį nors partinį šulą. Juoba kad partijoje nėra žmonių, kurie būtų kažkaip labai ryškiai išsiskyrę užsienio politikos temoje, kad ir pastaruoju metu.
– Bet gal čia yra noras vis dėlto užgesinti kažkaip tą Registrų centro skandalą ir kažkaip nukreipti dėmesį nuo to? Nes tokio masto duomenų vagystės Lietuvoje tikrai neturėjome. Ir opozicija sako: „Norime politinės atsakomybės.“ Valdantieji sako: „Tai viskas tvarkoje, kraują jau nuleidome.“ Tai gal per mažai nuleido to kraujo?
– Ne, čia, žiūrėkite, yra ne kraujo nuleidimo klausimas ir ne teisinės atsakomybės, ką labai bandoma kažkaip suklijuoti į vieną krūvą, kad, žiūrėkite, yra ikiteisminis tyrimas, ten išsiaiškins. Ten išsiaiškins tikrai Baudžiamojo kodekso prasme, dėl to visiškai neabejoju. Bet politinė atsakomybė yra. Ir Registrų centro vadovas, kuris buvo atleistas net ne tada, kai buvo sužinota apie incidentą, net ne per pirmą savaitę po incidento, o tik tada, kai buvo sužinota, kad žurnalistai gavo informaciją apie incidentą, reiškia, jau praėjus gerokam laikui… Laikyti tai kažkokiu kraujo nuleidimu žmonių patenkinimui, tai yra tiesiog neoru ir nesąžininga, todėl kad politinė atsakomybė yra politikų. Ir čia klausimas yra net ne paties incidento, nes, deja, gyvename tokiais laikais, kai tobulų sistemų, tobulų apsaugų nėra. Visada turi galvoti gerokai greičiau negu tavo oponentas, ir ne faktas, kad pataikysi. Bet čia didžiausia problema yra net ne pats incidentas, kur, kaip ir sakau, teisinę atsakomybę pasvers teisėsaugos institucijos ir teismai. Didžiausia problema yra tas slėpimas, melavimas, išsisukinėjimas, bandymas prisidengti ikiteisminiu tyrimu, žinant tokią informaciją labai ilgą laiką. Tiesiog negaliu įsivaizduoti kitų aplinkybių, kada šitaip būtų galėję atsitikti.
– Šį savaitgalį, aišku, ir klausimas dėl koalicijos. Tai Santa Barbara tęsiasi, jeigu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako: „Būsiu ramus, šį savaitgalį pjausiu šieną savo gyvuliams.“
– Aš irgi stengsiuosi būti rami. Šieno nepjausiu, bet ką nors veiksiu irgi ten labai kažko nesitikėdama. Bet vėlgi būtų labai juokinga, jeigu socialdemokratai, taip užkaitinę temperatūrą, staiga pasakytų: „Gal einame, išsikasime bulves rugsėjo mėnesį ir tada pasižiūrėsime, ką daryti.“ Bet, kita vertus, jie yra tą darę jau ne vieną kartą. Tai argi tai ką nors nustebintų?
Šaltinis: LNK.LT
