Klaipėdos rajono mokyklose – sujudimas dėl lytiškumo pamokų
Ne paslaptis, kad pastaruoju metu Lietuvoje aistras kursto kontraversiška ir prieštaringa Gyvenimo įgūdžių programa (GĮP), kurioje dalis visuomenės įžvelgia nemenkus genderizmo ideologijos pėdsakus.
Tačiau su vaikų bei paauglių lytiškumo ugdymo programa esama ir daugiau problemų. Viešojoje erdvėje neseniai pasirodė informacija apie tai, kad Klaipėdos rajono švietimo ir ugdymo įstaigoms yra skiriami tūkstančiai.
Tokios eilinių mokesčių mokėtojų pinigų sumos galiausiai yra naudojamos dviprasmiškai edukacijai, kuriai pritaria toli gražu ne visi vaikų ir paauglių tėvai.
Geriau pasigilinus į šią temą paaiškėjo, kad paaugliai mokomi ne tik kaip apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų ar nėštumų, o tėvus pykdo ne tik tokių mokymų turinys, bet ir kaina bei tai, kad už programą atsakingų, regis, nėra.
Vykdomi brangiai kainuojantys konkursai programai, su kurios turiniu niekas nesivargina susipažinti
Šią temą pirmieji nagrinėjo „OP TV“ nepriklausomos žurnalistikos kanalas, kurio bendradarbė Raimonda Zaborė, pati susipažinusi su medžiaga, atliko išsamų tyrimą. Šis tyrimas atskleidė ne tik prieštaringą lytiškumo mokymų jauniems paaugliams turinį, bet ir komptencijos stokojantį pareigūnų darbą[1].
Paaiškėjo, kad Klaipėdos rajono mokyklose pateikiamas itin detalizuotas įvadas į lytiškumą, kuris apima bene visiškas sekso instrukcijos paaugliams. 13 ar 14 m. paaugliams pasakojama ne tik apie lytiškai plintančias ligas ar apsisaugojimo priemones, bet ir apie orgazmų skirtumus, erogenines zonas, pirmojo lytinio akto patirtį ar tinkamus lubrikantų pasirinkimus.
Tačiau „OP TV“ bendradarbei R. Zaborei susisiekus su atsakingais asmenimis, atsakyti, ar tokia informacija ankstyvoje paauglystės stadijoje esantiems jaunuoliams, yra tinkama, jie negalėjo.
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Petrikienė teigia, kad lytinio ugdymo pamokos yra vykdomos visuomenės sveikatos specialios programos ugdymo lėšomis, jas veda Miglė Černiauskienė, kuri yra gydytoja akušerė-ginekologė.
D. Petrikienės teigimu, tokia paslauga buvo perkama pagal konkursą: Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuras, pagal numatytą eilutę lytinio ugdymo programai, gavo lėšų ir dėl to, buvo perkamos tokios paslaugos.
D. Petrikienė pažymi, kad pats visuomenės sveikatos biuras su programa nedirba, su ja dirba pedagogai, o lytiškumo programa yra savivaldybės paslaugų tinklelio jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų pakete.
Savo ruožtu neįvardinta Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotoja, sudariusi sutartį su tiekėju, nieko konkrečiai nei apie programos turinį, nei apie jos kainą, pasakyti negalėjo.
Tik pati tyrimą atlikusi R. Zaborė pažymėjo, kad po padarytos analizės nustatyta, kad viena tokios lytiškumo programos paskaitos akademinė valanda kainuoja net šimtas eurų, tačiau palyginimui, kitos panašios perkamos paslaugos, pavyzdžiui, plaukimo trenerio, yra ženkliai pigesnės.
Tačiau finansinių niuansų ar pačios programos turinio pakomentuoti negalėjo net Klaipėdos rajono vicemeras Vytautas Butkus, kuris tik pabrėžė, kad plačiau šį klausimą galėtų pakomentuoti nebent raštu.
Vaikų ugdymas Lietuvoje neduoda ramybės nei tėvams, nei mokytojams
Pastaruoju metu šalyje netyla diskusijos dėl nuo rugsėjo mėnesio 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusių Gyvenimo įgūdžių programos pamokų, ypač, su lytiškumu susijusios jų dalies, kurią kritikai sieja su visuomenei galimai neigiamą įtaką darančia genderizmo ideologija.
Šalyje kilus ažiotažui, o tėvų ir net mokytojų pasipiktinimui augant, parlamentaras Mindaugas Puidokas ir aktyvūs visuomenininkai pradėjo iniciatyvą rinkti parašus prieš Gyvenimo įgūdžių programos pamokų dėstymą šalies vaikams ir paaugliams. Šiandien jau paskelbta, kad į šią iniciatyvą įsitraukė ženkli dalis Lietuvos visuomenės. Peticiją prieš Gyvenimo įgūdžių programą jau pasirašė daugiau nei 100 tūkst. šalies piliečių.
Seimo opozicinės frakcijos parlamente net įregistravo projektą, kuriuo siūlė iš gyvenimo įgūdžių programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį ir integruoti ją į dorinį ugdymą, kad tėvai galėtų pasirinkti, ar vaikui mokytis pagal tikybos, ar pagal etikos pamokoms pritaikytą programą. Vis dėlto, Seimas po pateikimo nepritarė opozicinių frakcijų siūlymui.
Iniciatyva keisti bendrojo ugdymo programas kilo praėjusios kadencijos Vyriausybėje[2]. Tuomet buvo iškeltas tikslas atnaujinti bendrųjų programų ugdymo turinį ir pertvarkyti galiojusią Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą (SLURŠ).
Pristatant Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą buvo atkreipiamas dėmesys į jos paskirtį ugdyti įgūdžius, kurie formuotų vertybines nuostatas, pagarbius tarpusavio santykius, meilę, šeimą, pagarbą, toleranciją, bei, pagal mokinių amžių, suteikti žinių apie lytiškumo aspektus.
Tačiau rengiant naują programą, joje nebeliko rengimo šeimai dalies. Dabartinis Gyvenimo įgūdžių programos lytiškumo ugdymo skyrius yra atsietas nuo rengimo šeimai, be to, nauja programa yra neutrali lyčiai ir šeimai, tad stinga diskusijų apie su lytimi susijusius žmogaus gyvenimo aspektus, apie vyriškumą ir moteriškumą, tėvystę ir motinystę bei pan.
Pastebima ir tai, kad dabartinei GĮP programai skiriamas žymiai didesnis dėmesys. Jei SLURŠ programai įgyvendinti nebuvo skirta jokių papildomų lėšų iš biudžeto, GĮP įgyvendinti yra numatytas laikas pamokų tinklelyje ir tam reikalingas finansavimas. Atsižvelgiant į tai, programos kritikai siekia, kad jeigu programa nebus pertvarkyta ar panaikinta, ji turėtų tapti išimtinai pasirinktinė, bet ne privaloma.
Šaltinis: 77.lt
