Savaitgalis nepraėjo be svarbių įvykių. Kaune sugautas įtariamas dviejų merginų žudikas gavo paragauti susirinkusios benduomenės keršto, bet dalis visuomenės tai vadina Linčo teismu. Esą to jau buvo per daug, reikėjo tik laikyti, kol atvyks pareigūnų pajėgos. O Vyriausybė dėl vis paleidžiamų kontrabandinių balionų planuoja įvesti ekstremalią situaciją.
Apie kauniečių elgesį suradus įtariamą žudiką ir politikų sprendimą įvesti vieną didžiausių ribojimų, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu.
Kauniečiams sulaikus įtariamą dviejų merginų žudiką, socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimo banga. Kaip taip galima buvo grubiai jį sulaikyti, spardyti, mušti ir kodėl policija nereagavo į tai, kad Linčo teismas vykdomas Lietuvoje?
Pirmiausia tai dar kartą parodė, kad mūsų visuomenė yra tikra policijos pagalbininkė ir be žmonių įsitraukimo, žinant ribotus policijos resursus, kurie dirbo, pagal tikslingą informaciją, tokio rezultato nebūtų buvę. Tikrai niekas negali atmesti šiandien, kad jis, galimai nužudęs dvi merginas, nebūtų trečios nužudęs, jeigu būtų nesulaikytas. Tai tos pilietinės visuomenės drąsus elgesys, galbūt net per drąsus, rizikuojant – visgi tai buvo pavojingas nusikaltėlis – tikrai geriausių žodžių padėkos tiktai vertas.
Po to, kokie ten veiksmai buvo padaryti? Aišku, galbūt tai buvo ir perteklinių kai kurių veiksmų, bet reikia suprasti ir žmones, jų emocijas. Kalbant apie žmonių kiekį, kiek ten buvo ir tuos pačius balsus raminančius, kad tikrai nelieskime, nemuškite, atiduokime policijai, tai aš čia jokio Linčo teismo neįžvelgiu ten.
Bet kad švelniai jį reikėjo sulaikyti, sako švelnūs vyrai Facebook’e.
Galbūt, kai švelnūs vyrai kada nors susidurs su švelniu įtariamuoju, tai pamatys, ką tai reiškia. Tai taip, buvo galbūt ir po to panaudota perteklinė jėga. Bet man atrodo, tos pastangos miesto gyventojų, kurie susimobilizavo ir sulaikė įtariamą asmenį, tikrai vertos aukščiausios padėkos.
Vyriausybė svarsto rytoj skelbti ekstremalią padėtį Lietuvoje dėl balionų iš Baltarusijos. Jūsų vyriausybė taip pat yra skelbusi ekstremalią padėtį. Kaip jūs manote, ar dabar tas ekstremalios padėties paskelbimas kažkuo padės kovojant su balionais?
Ne, aš manau, kad nepadės. Jeigu jau skelbti ypatingą teisinį režimą pasienyje, tai reikėtų nepaprastąją padėtį paskelbti, nes yra kalba apie tai, kaip riboti patekimą į tą teritoriją. Atskiras teisinis režimas pakankamai griežtas, nes ekstremalios situacijos, kai mūsų vyriausybė skelbė, reikėjo naudoti papildomus resursus, kurie buvo jau išeinantys iš vyriausybės kompetencijos ribų, iš savivaldos, naudoti papildomus finansinius resursus, tai turbūt dabar ne apie tai kalba yra.
Dabar kalba apie tai, kad tam pasienio režime įvesti pakankamai griežtą kontrolę tvarką ir, man atrodo, būtų veiksmingiau, jeigu tikintis rezultatų, kad užkardyti kontrabandą, tai nepaprastoji padėtis būtų efektyvesnis sprendimo būdas. O kai kalbama apie ekstremalią situaciją, tai atsiras papildoma griežtesnė atsakomybė pagal ikiteisminį tyrimą, kuris, kaip girdėjome, pradėtas pavėluotai pagal 188 straipsnį – padėjimas veikti prieš Lietuvos Respubliką, tai yra asmuo, kuris padeda veikti prieš Lietuvos Respublikos ekonominius interesus. Paskelbus ekstremalią situaciją yra sankcija didesnė. Tai galbūt toks tikslas yra.
Jūs sakote, reikėtų užkardyti kontrabandą, kad ji neužkardoma Lietuvoje taip, kaip turėtų. Kodėl? Ar yra koks nors stogas virš kontrabandininkų?
Yra visas kompleksas. Gal stogu šiandien vardinti turbūt tokių duomenų tikrai nėra, nebe 90-ieji metai. Bet vis matome ir ikiteisminiai tyrimai parodo, kad atsiranda pareigūnų, kurie telkina kontrabandos organizatoriams ir tai, matyt, yra viena iš problemų, kurias turi spręsti tiek politikai, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnyba, tiek muitinė, kalbant apie savųjų gretų švarumą. Bet reiškinys yra tikrai pakankamai sudėtingas. Skirtingoms vyriausybėms skirtingai sekėsi kovoti, bet šitas mastas šešėlinės ekonomikos vis dar yra per didelis. Nors dviejų prieš tai buvusių vyriausybių kadencijų metu jis po 7-8 proc. buvo sumažintas, bet šiandien dar vis tiek pakankamai didelė šešėlio dalis yra mūsų ekonomikoje ir tai kenkia mums visiems.
Kas yra kaltas dėl balionų – kontrabandininkai ar Aliaksandras Lukašenka?
Man atrodo, ir valdantieji suprato, nors ir dar ne visi ir ne iki galo, kad A. Lukašenka tik panaudoja kontrabandos įrankį kaip priedangą, vykdant visiškai kitus tikslus, o tas, net brutalus tikslas yra mūsų oro uostas. Tolimesnis tikslas yra politinis spaudimas, kad atsirastų politinis kontaktas tarp dviejų valstybių ir ši problema būtų vardijama kaip Lietuvos ir Baltarusijos politinė problema, bet kad ji nebūtų europizuota. Ir visgi tai, man atrodo, yra Europos Sąjungos ir Baltarusijos problema. Tai režimas siekia tokio tikslo, kad priversti mus po dabartiniu lygmeniu kalbėtis.
Jūsų opozicinis bendražygis Laurynas Kasčiūnas piktinasi dabartinės valdžios neveiksmingumu. Savo ruoštu užsienio reikalų ministras atrėžė, kad dar anos valdžios metu, baigiantis kadencijai, ta pati skrendančių balionų problema buvo, bet ją nuspręsta nutylėti, nes artėjo Seimo rinkimai. Ar jūs ką nors apie tai žinot?
Ne, nebuvo nutylėta. Artėjant kadencijos pabaigai Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas tą informaciją gavo. Aišku, jie tai gavo metų pabaigoje, į rudenį, tai pradžioje metų buvo gerokai didesni mastai. Tiktai galbūt skirtumas buvo esminis, kad tuo metu kontrabandininkai iš tikrųjų tą išnaudojo tiktai kaip kontrabandą – leisdavo savo pasienyje ir pasienyje nusileisdavo balionai, tiktai per sieną permetimas buvo – kad balionai skristų į oro uostus iš esmės nebuvo.
Link kadencijos pabaigos iš tikrųjų, kai sužinojome, kokie yra mastai, tada jau buvo pakalbėta, kad jau skrenda toli. Nes jau per langą matė vilniečiai, kad nusileido ir prie centrinės universalinės parduotuvės, ir prie oro uosto. Tai pradžia tikrai tai buvo naudojama kaip kontrabandai, o po to režimas šitą įrankį panaudojo jau kaip spaudimo priemonę.
Visą pokalbį su Sauliumi Skverneliu žiūrėkite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Šaltinis: tv3.lt
