Socialiniai tinklai ūžia nuo vaizdų, kaip kelininkai remontuoja duobes: apgailėtina

Naujienos

21 amžiaus stebuklas – darbininkai, su kuvalda lopantys kelius

Tautiečiai nerimsta, pamatę, kokiu būdu Kėdainiuose tvarkomi keliai; pastarieji gūžčioja pečiais ir smalsauja: „Galbūt reikėtų paskolinti pinigų, nes jų akivaizdžiai pristigo?“

21 amžiaus stebuklas – darbininkai, su kuvalda lopantys kelius. Socialinių tinklų nuotrauka
21 amžiaus stebuklas – darbininkai, su kuvalda lopantys kelius. Socialinių tinklų nuotrauka

Kelio tvarkymo darbai ir jų organizavimas, sprendžiant iš šią procedūrą stebėjusio bei ją užfiksavusio pašalinio asmens, rodėsi nieko nesusiję su šiuolaikinėmis technologijos; darbą visu pajėgumu perėmė ir ant savo gležnų pečių užsikrovė draugiškas kolektyvas – nes kol vienas trepsėjo ir „lygino“ dangą buitiniais rekvizitais ir ant rašomojo stalo rastais „kanceliariniais rakandais“, kitas šiukšles surinkinėjo ir tuo pat metu „naujai“ išasfaltuotą paviršių pavienėmis provėžomis nagrinėjo[1]. Kyla klausimas: kažin, koks verslininkas tokį sąstatą žmonių samdytų šiam didingam lego projektui?

Tiesa ta, jog minėtas būdas, t. y. įšalusio asfalto pasitelkimas kokybiškiems darbas atlikti nėra netinkamas, jeigu jo apdirbamas atliekamas teisingai. Visgi kad pasitarnautų ilgalaikėje perspektyvoje, jis turi būti košės pavidalo, o ne ledo gabalo, be to, voluojamas tam naudojant sunkiąją techniką (o ne sportbačius). Šiuo konkrečiu atveju viskas, ko galima tikėtis atkakliems darbuotojams ir avantiūras (taip, kaip kelio duobes) mėgstantiems vairuotojams yra tai, kad rezultatas – kaip jau parodė ankstesnė praktika – išsilaikys bent jau mėnesį. Kitaip sakant, galbūt norėjosi geriau, tačiau galimai gavosi kaip (chaltūrka) visada.

Kelių kokybės kontrolieriai ir kiti socialinių tinklų komentatoriai vardija, jog norint išlaikyti važiuojamosios kelio dalies kokybę, pirmiausia iš duobės išvalomas sniegas ir purvas; antra, be abejo, būtina turėti specialią įrangą, kad pašildyti duobės kraštus ir patį asfaltą iki skleidimosi būsenos (o ne daužyti paviršių su kuvalda); trečia, reikia turėti specialią plokštę – jokiu būdu ne batais „tankinti“ (persiprašau, juk ne akmens amžiuje gyvename). Taip, gyvenimo eigoje kiekvienas atranda „savo būdą“, tačiau šįsyk darbuotojams akivaizdžiai trūko supažindinimo kaip dirbti su tokiais dalykais (minėti metodai pateisinami tik tada, jeigu darbininkus iš lovos išvertė).

Nepaisant šimtus tūkstančių metų gyvuojančių rekomendacijų ir analogiškų situacijų, pastarieji tirpdė užšalusią medžiagą po pažastimi, galimai tikėdamiesi, jog šviežiai suprojektuota danga išsilaikys bent jau iki tol, kol meistrais iki bazės nuvažiuos. Tačiau šaltas asfaltas – kaip ir plytų primetimas į duobę – yra savaitgalio trukmės planas, pavadinimu „O dabar gerovės Lietuvoj važiuosite saugiai“ (sakyčiau, daugelis nagų meistrių išlyginamąjį gelį gražiau užtepa nei šiukšliavežis važiavo).

Šiuolaikinė technologija liudija (blūdija): svarbiausia gerai sutrepsėti

Nieko keista, jog valstybė nori taupyti biudžetą eglutės įžiebimui, o dar vėliau keliams. Tačiau įdomu, kai sutaupo, kurgi juos padeda? Vietiniai žmonės tikina: „Padeda, padeda, tik jau keliai Kėdainiuose – o Dieve padėk – kalnas, duobė ir duobė ant kalno“. Nepaisant to, kad Kėdainių keliai serga, sanitarai viso labo atveža asfalto tablečių, kurios yra pinigai į balą tikrąja to žodžio prasme.

Kita vertus, ko gero, svarbiausia gerai patapšnoti – mat tai šiuolaikinis receptas: ledu užšalusią duobę sutrepsi iki lygaus pagrindo (pagal euro standartus) ir darbas padarytas – dabar galima papietauti.

Dėl darbų kokybės sunerimta ir po naujai rekonstruoto kelio nuplovimo

Vakarų Lietuvoje, Pagėgių savivaldybėje, potvynis, kaip jau žinoma, nuplovė naujai rekonstruotą rajoninį kelią Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė, kurio metu buvo pažeista kelio sankasa su kelkraščiais, o septyniose vietose visiškai suiro kelio konstrukcija[2]. Nuplautas 2 km ilgio kelias, kuriuo nebebus galima naudotis, buvo kapitaliai rekonstruotas 2023 m., o darbai užbaigti spalį.

Dėl darbų kokybės sunerimta ir po naujai rekonstruoto kelio nuplovimo. Socialinių tinklų nuotrauka
Dėl darbų kokybės sunerimta ir po naujai rekonstruoto kelio nuplovimo. Socialinių tinklų nuotrauka

Tikslinama, kad kapitalinio remonto projektavimo darbus už 9.200 Eur atliko Švedijos kapitalo inžinerijos ir architektūros UAB „Sweco Lietuva“, o rangos darbus už 670.600 Eur – AB „Kelių priežiūra“. Dėl situacijos kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Aplinkos apsaugos departamentą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą bei Pagėgių savivaldybės administraciją, siekiant sudaryti nepriklausomą komisiją nuostolių atlyginimui įvertinti[3].

Nepaisant įvykio aplinkybių ir subtilių niuansų, vis dažniau kaltė verčiama gamtos stichijoms bei nepalankiems aplinkos reiškiniams – neva kasmet vis galingesniems, besitęsiantiems nepalyginamai ilgiau ir veik nesuvaldomiems[4]. Galima suprasti, jog ko laukti nežinia, o už rezultatus (kaip ir visuomet) atsako dangus…

Šaltinis: 77.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!