Amerikiečių sprendimas laikinai sušvelninti sankcijas rusiškai naftai Vladimirą Putiną vėl pastatė į patogią padėtį. Anot Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, tai ne situacijos stabilizavimas, o papildomi milijardai Rusijos agresijai finansuoti, dėl kurių kentės ukrainiečiai. Tiesa, ekonomistai skaičiuoja, kad braškančiai Rusijos ekonomikai tai – papildomas oro gurkšnis, tačiau jos tikrai neišgelbės.
Kad grasinimai nėra tušti, Iranas jau įrodė. Tanklaiviai, net ir su Donaldo Trumpo žadėta karine palyda, nedrįsta judėti Hormūzo sąsiauriu.
Paaiškėjo, kad JAV sankcijos rusiškai naftai neišsilaikė nė pusmečio. Dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms – „Lukoil“ ir „Rosneft“ – jos buvo įvestos pernai lapkritį.
Dabar iš rusiškų laivų vėl leista prekiauti nafta. Tiesa, kol kas tik mėnesį.
„JAV administracija supranta, kad greitai užbaigti karo kol kas nepavyksta, todėl jie irgi šiek tiek panikuoja“, – sakė banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas
„Kol kas matykime tai kaip tam tikrą taktinį veiksmą – trumpalaikėje perspektyvoje jis naudingas Rusijai, tačiau ilgalaikėje tai tikrai nieko nereiškia“, – teigė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
E. Kviatkovski / ELTA nuotr.
Gamtos ištekliai Rusijai yra pagrindinis pajamų šaltinis. Todėl blokuojant prekybą nafta siekta priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo dėl karo Ukrainoje.
„Atlaisvinus šį svertą reikia turėti kitą rankose. Jei jo nėra, kyla klausimas – kaip tada priversime Rusiją sėsti prie derybų stalo ir užbaigti šį brutalų karą?“ – svarstė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
D. Labučio / ELTA nuotr.
Tačiau D. Trumpui dabar kur kas svarbesnis konfliktas su Iranu.
Dėl užblokuoto Hormūzo sąsiaurio naftos kainos svyruoja kaip amerikietiški kalneliai. Į situaciją jautriai sureagavo ir valstybės – pradėta svarstyti kainas švelninti naudojant strateginius naftos rezervus.
„Tai labiau rodo valstybių paniką nei realius veiksmus, o rinka į tai sureagavo dar didesniu naftos kainų augimu. Rinkos dalyviai pradeda suprasti, kad valstybės ima stresuoti“, – sakė A. Izgorodinas.
Ekspertai įspėja – situacija gali plėtotis kaip sniego gniūžtė. Brangstant degalams gali brangti ir kitos prekės bei paslaugos, o tai skatintų infliaciją.
„Jeigu Europoje išaugtų infliacija, tikėtina, kad Europos centrinis bankas didintų palūkanų normas. Tiesa, infliacijos šaltinis šiuo atveju būtų išorinis, todėl jį paveikti sudėtinga“, – teigė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
D. Trumpo žadėtas 4 dienų karas užsitęsė – dabar kalbama apie 5 ar net 6 savaites. Garantijų, kad konfliktas dar neišsitęs, nėra.
„Daug nežinios, būtent tai labiausiai trukdo numatyti scenarijus ir pasirinkti reagavimo priemones“, – sakė K. Vaitiekūnas.
D. Labučio / ELTA nuotr.
Tokia sumaištis šiuo metu labiausiai naudinga Rusijai. Gelbėti situaciją pigesne rusiška nafta V. Putinas pasiūlė beveik iš karto.
„Tai jau ne kartą matytas Rusijos žaidimas – keliais doleriais pigesne nafta siekiama susigrąžinti politines naudas“, – teigė K. Budrys.
EPA-ELTA nuotr.
Taikos derybos dėl karo Ukrainoje kol kas nustumtos į antrą planą. O sušvelninus sankcijas Rusija galės papildyti biudžetą. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis skaičiuoja, kad tai gali reikšti papildomus 10 mlrd. dolerių karui finansuoti.
„Pardavę energijos išteklius jie pinigus leidžia ginklams, o visa tai panaudojama prieš mus. Girdėjome signalų, kad tai esą skirta stabilizuoti padėtį, tačiau iš mano perspektyvos logika visai kita – Rusija šiuos pinigus leidžia ginklams, pirmiausia dronams, kurie masiškai naudojami prieš ukrainiečius“, – sakė V. Zelenskis.
„Priemonių, ribojusių Rusijos naftos kainos viršutinę ribą ir eksportą, panaikinimas gali turėti rimtesnių pasekmių nei vien tik aukštesnės kuro kainos“, – sakė K. Budrys.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia – papildomos pajamos Rusijos ekonomikai gali padėti, tačiau jos neišgelbės.
„Rusijos centrinis bankas toliau taiko labai aukštas bazines palūkanas, kurios vėsina ekonomiką, ypač statybų sektoriuje. Sankcijos vis labiau veikia ir riboja biudžeto pajamas“, – sakė A. Izgorodinas.
Greičiausiai rusiška nafta susigundys Kinija ir Indija. Tačiau, ekspertų teigimu, ir Europoje gali atsirasti šalių, kurios į situaciją žiūrės pragmatiškai.
„Pavyzdžiui, Vengrija ar kai kurios kitos regiono valstybės gali pasinaudoti proga“, – sakė A. Izgorodinas.
Vengrija ir Slovakija iki šiol perka rusišką naftą – joms taikoma išimtis, nes šios šalys neturi prieigos prie jūros.
Ir nors dalis Europos lyderių kritikuoja sankcijų švelninimą, pati Europos Sąjunga vis dar pildo Kremliaus biudžetą pirkdama rusiškas dujas.
Eurostato duomenimis, pernai vien per pirmąjį pusmetį ES šalys už suskystintas rusiškas dujas sumokėjo apie 4,5 mlrd. eurų.
Šaltinis: LRT.LT
