Specialistai dega raudoną įspėjimo signalą – situacija dėl vaikų ir paauglių psichikos sveikatos Lietuvoje katastrofiška. Dėl patiriamo spaudimo, vienišumo jie įninka vartoti ir psichosktyvias medžiagas. Deja, vis daugiau paauglių tą daro sąmoningai suicidiniais tikslais.
Neseniai Seimo Sveikatos reikalų komitete specialistų pristatyta situacija kelia nerimą. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. Arūnas Germanavičius konstatavo, kad paauglių psichikos sveikatos būklė Lietuvoje yra prasta.
„Ką tik Vilniaus universitete apginta Elenos Graudšiūtės disertacija apie paauglių psichikos problemas ir asmenybės funkcionavimą rodo, kad net iki 20–22 proc. visų paauglių turi labai rimtų problemų, o ypač sunkių problemų – beveik 4 proc.“, – posėdžio metu kalbėjo jis.
Nušviesdama psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas tarp vaikų ir paauglių, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Veslava Žukovskaja teigė, kad per dvejus metus apsinuodijimų vaistais dėl suicidinių bandymų padaugėjo kone dvigubai.
„Didžioji dauguma suicidinių bandymų įvyksta vartojant sukauptus anksčiau išrašytus arba turimus vaistus“, – sakė ji.
A. Germanavičius taip pat patvirtino, kad ligoninėje stebimas išaugęs apsinuodijimų atvejų skaičius.
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja Edita Bišop atkreipė dėmesį, kad alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas paprastai yra ne psichikos sveikatos problemų priežastis, o simptomas.
„Taip bandoma susidoroti su nerimu, vienišumu ar emociniu skausmu“, – teigė ji.
Mato dvi apsinuodijimų bangas
V. Žukovskaja pasakojo, kad dirbant priėmimo skubios pagalbos skyriuje su apsinuodijusiais vaikais ir paaugliais tenka susidurti labai dažnai. Ji įvardijo iš esmės dvi ryškiausias apsinuodijimų bangas.
„Pirmoji jų yra vaikai iki 5 metų, po to būna tokių labai paklusnių vaikų laikotarpis tarp penkerių ir dešimtiems metų, kai jie visi klauso mamos ir žino, ko negalima daryti. Ir po to jau paauglystėje prasideda bandymų ir eksperimentų laikotarpis. Tada medžiagos būna vartojamos rekreaciniais arba savižudybės tikslais“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak jos, maži vaikai dažniausiai atsitiktinai apsinuodija nedideliu medžiagos kiekiu – tuo, kad būna palikta arba lengvai pasiekiama aplinkoje:
„Dažniausiai tai būna buitinė chemija, muilo, indaplovių kapsulės, kadangi yra spalvotos ir panašios į guminukus, labai smagiai kvepia, vaikai jas prakanda ir paragauja.“
Taip pat apsinuodijama namuose esančiais vaistais, paragavus nuodingų vazoninių ir lauko gėlių, pavyzdžiui, pakalnučių. Pasak gydytojos, tą būtų galima sieti su vaikų nepriežiūra.
Tuo metu paaugliai jau patenka į didesnės rizikos zoną, kadangi jie psichoaktyvias medžiagas vartoja sąmoningai ir didesniais kiekiais.
„Čia dažnai „eina į trasą“ psichoaktyvios medžiagos arba vaistai. Labai dažnai būna taip, kad tokie paaugliai atvažiuoja su visa puokšte medžiagų ir tada gydytojas privalo atskirti, kas ir kodėl ir kaip tokį paauglį reiktų gydyti.
Pirmoje vietoje iš psichoaktyvių medžiagų matome alkoholio toksinį poveikį. Dėl to pernai gydyta ir konsultuota apie 400 vaikų. Toliau būtų psichoaktyvios medžiagos ir nepatikslintos medžiagos. Iš tų psichoaktyvių naujųjų mes jų tikslinti negalime, kadangi esame apriboti diagnostikoje. Rinka auga žymiai sparčiau negu diagnostinės galimybės“, – apgailestavo V. Žukovskaja.
Įspėjo dėl grėsmingų pasekmių
Kalbėdama apie apsinuodijimus vaistais gydytoja išskyrė antidepresantus, kurių paaugliai turi išrašytų anksčiau, taip pat –nereceptinius vaistus, kurie paaugliams vaistinėse yra lengvai prieinami.
„Dažniausiai apsinuodijama nervų sistemą veikiančiais vaistais, taip pat yra visokie vitaminai ir trečioje vietoje – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Čia yra ta vaistų grupė, kurių visi turime namie, kuriuos prekybos centre galima nusipirkti prie kasos ir kurie yra labai grėsmingi, ypač kalbant apie paracetamolį ir jo sukeliamą kepenų pažeidimą, kuris gali baigtis ir kepenų transplantacija, ir mirtimi.
Gydytoja konstatavo, kad per metus apsinuodijančių vaistais dėl suicidinių ketinimų padaugėjo maždaug dvigubai: „Informacija tarp paauglių greitai „suvaikšto“, jie pasidalina savo patirtimis ir tai yra liūdna.“
Ji pabrėžė, kad vaistų pardavimo ribojimas nepilnamečiams turėtų veikti efektyviau. „Gal čia turėtų būti kaip su alkoholiu ar cigaretėmis. Kadangi paklausus vaistininkų vaistinėse, jie sako: „Jo, parduodam po vieną pakuotę“.
Bet, pavyzdžiui, paracetamolio pakuotėje yra 4, 5 gramai – jau toksinė dozė, kai įvyksta kepenų pažeidimas. Tai arba turėtų būti tiesiog sumažintos pakuotės iki tų 4 g parduodamos arba vaistai turi būti parduodami suaugusiems žmonėms“, – siūlė V. Žukovskaja.
Saugant mažus vaikus nuo apsinuodijimų ji pabrėžė, kad vaistai ir buitinė chemija namuose turi būti paslėpta taip, kad patiems tėvams būtų sudėtinga jas pasiekti:
„Tai turi gulėti atskirai nuo maisto produktų. Viskas turi likti originaliose pakuotėse ir tuos žmones reikia apie tai informuoti, nes tikrai dažnai tenka susidurti, ypač vasaros metu, kai sūnus nueina padėti tėvui į garažą ir į limonado buteliuką būna pripilta benzino – atsigeria, turime apsinuodijimą ir kelias paras ligoninėj.
Mažų vaikų tėvai neturėtų vadinti vaistų saldainiais, kadangi dažnai net ir pačioj ligoninėj yra pasakoma, kad čia labai skanu: „Suvalgyk saldainiuką, tau mažiau skaudės. Jeigu jisai tuos saldainukus valgo ištisai, tai jis ir namie lukštens sau kokį nors vaistą.“
Gydytojai net tiksliai nežino, kuo apsinuodija vaikai
Gydytojas toksikologas dr. Robertas Badaras antrino, kad vos dar didžiulė problema šalyje išlieka ribotos diagnostikos galimybės, mat sužinoti, kuo tiksliai apsinuodijo vaikas, galimybės yra ribotos.
„Mūsų laboratorinė [psichoaktyvių medžiagų] diagnostika šiandien yra 20 amžiaus pabaigos lygyje. O medžiagos keičiasi, situacija pasikeitė iš esmės kaip iš neolito į feodalizmą ir šiandien savo šalyje turėdami puikią laboratoriją, puikius specialistus, puikią įrangą, mes negalime „čia ir dabar“ daryti tų medžiagų tyrimų.
Man dėl tos labai skaudu kaip toksikologui, kaip piliečiui, tiesą sakant, skauda kaip ir jau aktyviam seneliui. Man yra neramu dėl vaikų. Nežinau, kaip kur dar kreiptis, (…) kiek žinau, viską jie turi, viską gali daryti, tačiau viskas yra užstrigę dėl biurokratinių kliūčių. Kito žodžio aš neturiu, ten derina kainą – ar 15, ar 16 euro centų, rimtais vaidais tai daro pastaruosius tris mėnesius.
Labai svarbu laikytis visų nurodymų ir įstatymo raidžių, kablelių, bet turime pasirinkti prioritetus ir mano prioritetai yra vaikų sveikatos pusėje. Tad šitoje vietoje pasigendu ne profesionalų įdirbio ar kompetencijos, bet politinės valios“, – kritikos negailėjo gydytojas.
Didžiausi vaikų ir paauglių psichikos sveikatos iššūkiai
SAM specialistė E. Bišop tvirtino, kad vaikų ir paauglių psichikos sveikatos rodikliai Lietuvoje pastaraisiais metais iš esmės išlieka gana stabilūs – didelio šuolio nematyti, tačiau problema išlieka rimta.
Kalbėdama apie psichinės sveikatos rizikos veiksnius ir pagalbos prieinamumą ji pabrėžė, kad pagrindiniai vaikų psichikos sveikatos iššūkiai šiandien išlieka patyčios, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, nepakankama tėvų ir mokytojų, draugų parama.
Taip pat problema yra didelis mokymosi užimtumas, konfliktai artimoje šeimoje, smurtas ir perteklinis socialinių tinklų vartojimas.
SAM specialistė akcentavo, kad ypač svarbus dalykas – nepakankamas fizinis aktyvumas. „Tai – ne tik kūno, bet ir emocinės bei psichinės sveikatos rizikos veiksnys. Reguliari fizinė veikla mažina nerimą, depresiją ir stresą“, – sakė ji.
Tiesioginė įtaką paauglių psichinės sveikatai – dėmesiui, emociniam reguliavimui ir vystymosi mokymosi rezultatams bei savižudybės rizikai turi ir prastas miegas.
„Vienišumas, nerimas ir savižudybės rizika, kaip matote, rodikliai irgi yra nemaži. Tai rodo, kad reikšminga dalis mokyklinio amžiaus vaikų jaučia socialinę izoliaciją padidėjusį nerimą. Savižudybės rizikos rodikliai signalizuoja apie būtinybės sisteminės pagalbos“, – pristatydama situaciją kalbėjo ji.
Stipriai auga ir socialinių tinklų naudojimas, o gausus laikas prie ekranų siejamas su mažesniu psichologiniu atsparumu, socialinio, a palyginimo mechanizmais, nemiga, emocinių išsekimų, ypač tarp mergaičių. Pasak SAM specialistės, su psichinės sveikatos sutrikimais, savižalojimo rizika tiesiogiai susijusios ir tiek patiriamos, tiek daromos patyčios.
E. Bišop teigė, kad valstybė plečia įvairias paslaugas, didina finansavimą, stiprina ambulatorinę pagalbą, savižudybių prevenciją ir psichologinės gerovės paslaugas. Tačiau iššūkių išlieka, vienas jų – specialistų trūkumas:
„Patekimas pas vaikų ir paauglių psichiatrų laikotarpis būtų trumpesnis, bet deja vaikų ir paauglių psichiatrų nėra tiek daug ir ta pati situacija ir yra ir kitos Europos Sąjungos šalyse visur yra jaučiamas vaikų ir paauglių trūkumas.“
Pasak SAM atstovės, yra problemų ir dėl pagalbos tęstinumo, šeimų ir mokyklų įtraukimo bei būtinybė psichikos sveikatos problemas spręsti ne tik gydymo įstaigose, bet ir vaiko kasdienėje aplinkoje.
Realus paslaugų poreiks didesnis
A. Germanavičius savo ruožtu teigė, kad dabar teikiamų paslaugos sveikatos sistemoje vis tik nepadengia viso realaus poreikio. „Moksliniai tyrimai rodo, kad tas poreikis yra tris kartus didesnis ir dėl to, aišku, reikia planuoti atitinkamai biudžetus pagalbos tiek per visuomenės sveikatos biurus, tiek ir per ambulatorinę psichikos sveikatos priežiūrą“, – pabrėžė specialistas.
Gydytojas psichiatras Linas Slušnys antrino, kad ir kiek yra išplėtota ambulatorinių psichikos sveikatos paslaugų sistema, spaudimas ligoninėms nuo to nemažėja.
„Kartai man atrodo, priešingai, pacientų pas mus tikrai nemažėja. Stacionaruose nuolat „atsimušinėji“, kad nėra vietų, reikia kažkokiu būdu spręsti, ką darome, nes vos tik sudėtingi atvejai – visi į ligoninę. Ir tada susiduriame su problema, kad ne visus vaikus galime priimti. (…)
Taip pat problema ir tai, kad vaikai su priklausomybėmis arba kurie turi savižudiškų minčių, patenka pakartotinai, man rodos, rekordą Santarose turime apie 14 guldymų per dvejus metus. Tai tikrai labai dideli skaičiai“, – pasakojo jis.
Pasak L. Slušnio, dienos stacionarą Vilniuje būti galima laisvai atidaryti, bet nėra ateinančių dirbti vaikų psichiatrų.
„Turbūt esu šalininkas to, kad geriau vaikų psichiatras dirba visą dieną, jų yra mažiau. Dabar yra 100 psichikos sveikatos centrų, bet vaikų psichiatrai dirba kartais į savaitę vieną ar dvi valandas. Ir kai yra tik sudėtingesnis atvejis, vaikų psichiatras siunčia vaiką ne kur nors kitur, o būtent į ligoninę, į tą, kaip sakoma, brangiausią, vietą. (…)
Taigi turime kažkaip apsitarti, ko iš politikų norėtų, kad galų gale susitartume, kaip mes tą pagalbą organizuojam. Nesakau, kad tai yra dramatiška situacija, ji geresnė negu prieš 15 ar 20 metų – nebe 30 vaikų nusižudo, bet, taip, 11 ar 9 taip pat yra daug“, – kalbėjo gydytojas.
Vaikai patiria per didelį spaudimą ir neatlaiko
Kalbėdamas apie priežastis, kodėl šiuolaikiniai vaikai išgyvena vienišumą, net atsiduria visiškoje duobėje, L. Slušnys įvardijo dvi esmines priežastis – mokyklą ir namus.
„Tenka pripažinti, kad dažnai nemokame su vaikais bendrauti. Pavyzdžiui, [grasinama] nesimokysi – neišlaikysi egzamino. Galiu netgi tiksliai pasakyti etapus, kada ir ligoninės skubios pagalbos-priėmimo skyriuje stipriai padaugėja tokių atvejų, savižudybės bandymų.
Tai yra mokslo metų pabaiga – nuo balandžio vidurio iki birželio tiesiog srautas važiuoja. (…) Ir visi tą pasako tą patį. Yra du dalykai: mokykla ir namai. Namuose spaudimas mokytis, dar kažką daryti ir visokie gąsdinimai… Iš to kyla stresas. Vaikai nori būti geri, nori atitikti tam tikrą standartą, kai kurie to nepaveža. Ir tada atsiranda mintys apie savižudybę ir savęs nuvertinimas.
Tas pats ir mokykloje –visokie grąsinimai. Mes nemokam bendrauti, nemokam paaiškinti, kas yra ta mokykla, kam reikia motyvuoti ir tą mokymąsi padaryti šiek tiek lengvesnį. (…) Ir, aišku, trečias dalykas visada yra asmeniniai tarpusavio santykiai, kurių visų sureguliuoti negalėsime. Todėl išvengti, kad mintys apie savižudybę visai bus išnaikintos, nelabai tikiu“, – konstatavo psichiatras.
Šaltinis: TV3.LT
