Artėjant Velykoms, lietuviai vėl vyksta į Lenkiją pigesnio maisto pirkti – ten perpus pigiau galima įsigyti ir sviesto. Dėl aukštų sviesto kainų Lietuvos parduotuvėse Maisto taryboje jau ginčijasi ūkininkai, verslininkai ir politikai. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis piktinasi, kad lietuviai už sviestą moka gerokai daugiau nei lenkai ar vokiečiai.
Kodėl Lenkijoje ir Vokietijoje sviestas atpigo, o Lietuvos parduotuvėse jo kaina išlieka aukšta, ministras kelia Maisto tarybos posėdžiuose.
„Kainos muša lubas, tiesiai šviesiai kalbant. Klausiame prekybos atstovų“, – sakė A. Palionis.
Ūkininkų atstovai teigia, kad kartojasi įprasta situacija – Europoje atpigus pienui, perdirbėjai greitai sumažino jo supirkimo kainas ūkininkams, tačiau parduotuvėse galutinės produktų kainos mažėjo tik simboliškai.
„Kai kuriems ūkininkams pieno supirkimo kaina sumažėjo net iki trijų kartų. Mažiausia kaina siekė 12 centų už litrą. Tuo metu galutinė produkcijos – ypač sviesto – kaina taip smarkiai nekrito kaip kitose ES šalyse“, – sakė Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas.
Sviesto kaina nežada kisti
Prekybininkų ir pieno perdirbėjų atstovai reikalavimams mažinti sviesto kainas nėra linkę pritarti.
Jie argumentuoja, kad Lietuvos rinka yra mažesnė, taip pat nurodo PVM skirtumus: Lietuvoje jis siekia 21 proc., o Lenkijoje – vos 5 proc. Vis dėlto net ir pritaikius lietuvišką PVM, 50 centų kainuojantis sviesto pakelis pabrangtų tik apie 10 centų.
„Posėdyje šių klausimų nekomentavau – kalbama apie PVM, gamybos kaštus ir kitus veiksnius“, – teigė „Pieno centro“ vadovas Egidijus Simonis.
Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė aiškino, kad keičiasi kainų vertinimo metodika.
„Anos kadencijos metu, dirbant kitam ministrui, buvo diskutuojama dėl metodikos. Vertinant tik lentynų kainų aritmetinį vidurkį neatsižvelgiama į parduodamus kiekius. Gavus kiekių duomenis bus skaičiuojamas svertinis vidurkis – tai leis objektyviau vertinti situaciją“, – sakė ji.
Maisto taryboje dalyvaujantis Maisto banko atstovas viliasi, kad sumažinus maisto kainas mažiau žmonių kreiptųsi paramos.
Ruginienės kirtis
Ekonomistas Marius Dubnikovas abejoja, ar vien posėdžių pakaks kainoms sumažinti.
„Rinkos labai skirtingos. Lenkija ir Vokietija – didelės rinkos, jose dominuoja nuolaidų tinklai, todėl kainos mažesnės“, – teigė M. Dubnikovas.
Tačiau premjerė Inga Ruginienė ragina ieškoti sprendimų aktyviau.
„Jeigu profesionalai negali rasti sprendimo, vadinasi, turi susėsti dažniau ir dirbti intensyviau. Jiems pavesta peržiūrėti maisto rezervą, trumpųjų tiekimo grandinių galimybes, kad būtų remiami mūsų ūkininkai ir verslas. Darbo tikrai yra“, – sakė premjerė.
Maisto tarybą Vyriausybė įsipareigojo sudaryti savo programoje kaip priemonę maisto kainoms mažinti. Valdantieji taip pat deklaruoja, kad taryboje ūkininkai ir verslininkai turėtų susitarti dėl sąžiningesnio pelno pasidalijimo maisto tiekimo grandinėje.
Šaltinis: TV3.LT
