Rusijos įtakos kampanijų vykdytojai jį pavadino „Projektu 2026“. Planas neapsiribojo melagingų istorijų sklaida socialinės žiniasklaidos platformose. Jame buvo numatyta kurti alternatyvią informacinę ekosistemą.
„Bloomberg News“ peržiūrėti nutekinti dokumentai iš privačios Rusijos agentūros atskleidžia planus sukurti platų „Wikipedia“ stiliaus informacinių portalų, žiniasklaidos priemonių ir fiktyvių analitinių centrų tinklą, siekiant formuoti žmonių ir dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotų politinių klausimų supratimą.
Dokumentai iš „Social Design Agency“ (SDA) – agentūros, kuriai JAV, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga įvedė sankcijas dėl Kremliaus koordinuojamos dezinformacijos palaikymo, – rodo, kaip ši Maskvoje įsikūrusi struktūra tapo svarbia Rusijos kognityvinio karo sistemos dalimi, vykdančia klaidinamąsias provokacijas ir skleidžiančia melagingą informaciją internete.
Tarp 73 nutekintų failų yra projektų pasiūlymai bei pokalbių ir tinklalapių ekrano kopijos, apimančios laikotarpį nuo 2023 m. gegužės iki 2026 m. balandžio. Visi jie leidžia manyti, kad Rusijos įtakos operacijų vykdytojai ne tik skleidžia melagingas istorijas socialinės žiniasklaidos platformose, bet ir bando kontroliuoti informacijos šaltinius, kuriais remiasi paieškos sistemos ir didieji kalbos modeliai. Apie kai kuriuos iš šių dokumentų pirmiausia pranešė „Fact Investigation Platform“ – Armėnijos žiniasklaidos priemonė, daugiausia dėmesio skirianti dezinformacijai.
Vidaus planavimo dokumentai atskleidžia ambicingą kelių šalių ir kalbų masto projektą, kuriuo siekiama kurti Kremliaus kontroliuojamas interneto svetaines. Dokumentai rodo, kad šios pastangos skirtos paieškos srautui perimti ir dirbtinio intelekto pokalbių robotams paveikti melaginga informacija apie politikus ir aktualius įvykius.
„Wikipedią“ imituojanti svetainė
Viename pasiūlyme buvo numatyta sukurti Armėnijai skirtą „Wikipedia“ imituojančią informacinę svetainę, kuri būtų optimizuota paieškos sistemoms ir į dažniausiai skaitomus puslapius įterptų Rusijai palankius naratyvus. Remiantis metaduomenimis, pasiūlymas pateiktas balandžio 14 d., likus vos dviem mėnesiams iki birželio 7 d. šalies rinkimų.
Naujienų agentūra „Bloomberg“ aptiko tris Armėnijai skirtus „Wikipedia“ stiliaus tinklalapius, sukurtus sausio mėnesį, kuriuos neseniai sustabdė jų serverių paslaugų teikėjas. Nepaisant Rusijos pastangų skleisti melagingą informaciją apie ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą, jis laimėjo rinkimus triuškinančia pergale.
„Kitame į Vokietiją orientuotame projekte, remiantis sausio 15 d. planavimo dokumentu, nurodoma, kad sukurta 200 000 tinklalapių. Taip pat iškelti tikslai – kas mėnesį redaguoti 100 straipsnių, siekiant optimizuoti jų matomumą paieškos sistemose. Plane taip pat numatyta kas mėnesį „apmokyti“ šešias DI platformas, naudojant redaguotus straipsnius. Svetainių pavadinimai nebuvo atskleisti. Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba BfV teigė esanti informuota apie nutekintą medžiagą, tačiau situacijos nekomentavo.
„Jų strategija – bandyti sutrikdyti paieškos sistemas, užtvindant jas turiniu, paremtu jų pačių skleidžiama informacija ir naratyvais, – teigė Katerina Sedova, „Atlantic Council“ Eurazijos centro neetatinė vyresnioji mokslinė bendradarbė ir buvusi JAV Valstybės departamento pareigūnė, besispecializuojanti technologijų ir nacionalinio saugumo srityse. – Taip jie tikisi netiesiogiai prasiskverbti į populiarius pokalbių robotus ir paieškos sistemas.“
Dauguma nutekintų dokumentų neturi SDA logotipų, tačiau Europos pareigūnai ir tyrėjai agentūrai „Bloomberg“ teigė manantys, kad failai yra autentiški, sprendžiant iš jų turinio ir pasiūlymų stiliaus; kai kurie iš jų yra panašūs į SDA dokumentus, kuriuos 2024 m. paviešino JAV Teisingumo departamentas ir Europos žiniasklaida.
„Bloomberg“ taip pat pasinaudojo ankstesnių Domenų vardų sistemos (DNS) duomenų analize, kad nepriklausomai patvirtintų 42 svetainių egzistavimą, užfiksuotą operacijos turinio valdymo sistemos ekrano kopijose, – tai įrodymai, kuriuos būtų sunku suklastoti. Beveik visos šios svetainės buvo talpinamos tame pačiame Rusijoje esančiame interneto protokolo (IP) adresų bloke, kuris taip pat minimas nutekintuose dokumentuose.
2002 m. Iljos Gambašidžės įkurta SDA dirbo Rusijos pareigūnams ir vyriausybinėms agentūroms vadinamajame „informaciniame kare“. Teisingumo departamentas 2024 m. pareiškė, kad ši įmonė dalyvavo „nuolatinėje užsienio kenksmingos įtakos kampanijoje“, kurią koordinavo Rusijos vyriausybė, įskaitant bandymus apsimesti žiniasklaidos priemonėmis ir valdžios institucijomis. Tais pačiais metais JAV įvedė sankcijas I. Gambašidzei. SDA neatsiliepė į prašymą pakomentuoti.
Rusijos operacija
Nauji dokumentai atskleidžia, kaip Rusijos pareigūnai valdo vadinamąsias „aktyviąsias priemones“ – dezinformaciją ir platesnes pastangas destabilizuoti Vakarus bei formuoti viešąją nuomonę. Jie rodo operaciją, vykdomą kaip vakarietiškoje konsultacinėje įmonėje, daug dėmesio skiriant veiklos tikslams, atvejų analizei ir nuomonės stebėjimo sistemoms.
Tai žymi reikšmingą pokytį, palyginti su nebeveikiančia „Internet Research Agency“ – trolių fabriku, kuriam vadovavo velionis samdinių grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas. Kaip teigė vienas informatorius, ši struktūra veikė pagal socialinių tinklų įrašų kvotas, o ne pagal tikslingą auditorijų parinkimą.
Viena iš pagrindinių figūrų dokumentuose yra Sofija Zacharova, Kremliaus informacijos ir komunikacijos direktorato pareigūnė, kuriai 2024 m. ES įvedė sankcijas už bendradarbiavimą su SDA. Naujuose dokumentuose pateiktoje vartotojų vardų ir elektroninių pašto adresų lentelėje matyti, kad pokalbiuose ji vadinama Kristin Kiler – tikėtina, tai nuoroda į Christine Keeler, anglų modelį, atsidūrusią skandalingos „Profumo bylos“ centre septintojo dešimtmečio pradžioje. Šis skandalas sukėlė nuogąstavimų, kad gali būti pažeistas Didžiosios Britanijos nacionalinis saugumas. Pokalbiuose ji taip pat minima kaip Sofija, kuri, panašu, yra viena centrinių figūrų ir dalyvauja sprendžiant finansavimo bei patvirtinimų klausimus.
„Vis dar laukiame SVK pritarimo“, – rašė ji viename 2024 m. liepos 24 d. pokalbyje, reaguodama į neįvardytas paraiškas. Paminėti inicialai greičiausiai reiškia Sergejų Vladilenovičių Kirijenką, Kremliaus pirmąjį administracijos vadovo pavaduotoją, kuris 2024 m. JAV Teisingumo departamento paviešintoje informacijoje pirmą kartą buvo įvardytas kaip bendradarbiaujantis su SDA. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas į prašymą pakomentuoti neatsakė.
Pokalbiuose, panašu, minimi žinomi agentūros darbuotojai, aptariantys saugumo protokolus 2024 metais – maždaug tuo metu, kai užfiksuotas ankstesnis informacijos nutekėjimas. Viename 2024 m. gruodžio 20 d. pokalbyje išvardyti klausimai „Iljai“: teiraujamasi, kodėl jis darė „užrašus / įrašus iš visų uždarų susitikimų, susijusių su tarptautiniu projektu“. 2024 m. rugsėjį JAV Teisingumo departamento paviešintoje medžiagoje buvo nurodyti SDA įkūrėjo I. Gambašidzės rengti posėdžių protokolai.
Projektai, kuriais siekiama sukurti informacines svetaines Vokietijai ir Armėnijai, atitinka ankstesnes Rusijos pastangas paveikti viešąją nuomonę abiejose šalyse, socialiniuose tinkluose skleidžiant melagingą informaciją apie politikus.
SDA Armėnijai skirtame pasiūlyme buvo numatyta sukurti „Wikipedia“ imituojančią svetainę, kurioje būtų pateikiama suklastota informacija apie vieno aukšto rango politiko tariamą nusikalstamą veiką. Redaktoriai stebėtų, kurie puslapiai sulaukia daugiausia lankytojų, ir per nuorodas bei informacinius blokus įterptų savo naratyvus. Dokumente teigiama, kad per pirmuosius tris mėnesius svetainė galėtų pasiekti 5 000 lankytojų per dieną.
Rusijai pavyko sukurti savo „Wikipedia“ konkurentą. „Ruwiki“ – iš „Wikipedia“ nukopijuota internetinė enciklopedija – pradėjo veikti 2023 m. ir nuo tada išsiplėtė į kitas Rusijos Federacijoje vartojamas kalbas. Skirtingai nuo SDA projektų, kurie, panašu, sukurti taip, kad nuslėptų savo kilmę, „Ruwiki“ yra aiškiai su Rusija siejama platforma.
Nukopijavusi ir įklijavusi „Wikipedia“ įrašus ir pasitelkusi jos atvirojo kodo architektūrą, „Ruwiki“ redagavo turinį keisdama puslapius Kremliui svarbiomis temomis. 2022 m. Bučos žudynės Ukrainoje apibūdinamos kaip „provokacija“. Turinys apie J. Prigožino vykdytą kalinių verbavimą kariauti Ukrainoje buvo pašalintas.
Trys svetainės
„Bloomberg“ aptiko tris svetaines – „spyurk.cyou“, „sevan.info“ ir „khachkar.info“, – kurios buvo patalpintos tame pačiame IP adresų bloke ir užregistruotos sausio mėnesį. Svetainėse rasta iš „Wikipedia“ nukopijuotų puslapių apie Armėniją rusų kalba. „spyurk.cyou“ puslapis apie Armėnijos diasporą, panašu, yra kopija iš rusiškos „Wikipedia“ versijos, kurioje buvo pašalintos nuorodos į Sovietų Sąjungos žlugimą. Birželio 9 d. šias svetaines užblokavo jų interneto paslaugų teikėjas. Teikėjas neatsakė į prašymus pakomentuoti.
SDA pasiūlyme dėl Armėnijos buvo raginama projektą talpinti Turkijoje, siekiant nuslėpti jo rusišką kilmę. Remiantis domeno registracijos įrašais, „spyurk.cyou“ talpinimo paslaugų teikėjas buvo Delavere registruota įmonė, turinti biurą Turkijoje.
„Bloomberg“ taip pat aptiko daugybę svetainių, kurias valdo „SNG-Media“ – grupė, kuri, remiantis nutekintu SDA lankstinuku, bendradarbiauja su SDA siekiant skleisti prorusiškas nuostatas. Šiose svetainėse nuotraukos priskiriamos spyurk.cyou, nors jos yra laisvai prieinamos „Wikipedia“ „Shutterstock“ ar socialiniuose tinkluose. Tarp jų yra ir Armėnijai skirta svetainė erevan.one, kuri talpinama Rusijos Federacijoje ir registruota per Rusijos ryšių reguliavimo instituciją „Roskomnadzor“, kontroliuojančią ir ribojančią internetinę informaciją.
Jacobas Rogersas, „Wikimedia Foundation“ fondo, teikiančio techninę ir teisinę pagalbą enciklopedijai, vyriausiojo teisininko pirmasis pavaduotojas, teigė nežinojęs apie SDA pastangas, tačiau abejojo, ar tokia kopija („fork“) galėtų išsilaikyti be pakankamo redaktorių skaičiaus. „Paprastai tokios kopijos neprigyja, – sakė J. Rogersas. – Jos gali nukopijuoti „Wikipedia“ turinį, tačiau nesugeba nuolat atnaujinti informacijos.“
Buvusi Valstybės departamento pareigūnė K. Sedova teigė, kad anglakalbiai DI pokalbių robotai galbūt galėtų apsisaugoti nuo, jos žodžiais, rusiško „duomenų užnuodijimo“, tačiau ji išreiškė susirūpinimą dėl kitos rizikos: kitomis kalbomis veikiantys modeliai gali būti užkrėsti. „Mažesnių kalbų atveju pasitikėjimo ir saugumo komandos gali neturėti pakankamai specialistų, gerai mokančių tą kalbą, kad būtų užkirstas kelias manipuliaciniams šaltiniams patekti į mokymo duomenis“, – teigė ji.
Nutekintuose dokumentuose taip pat minimi planai kurti netikrus analitinius centrus, siekiant internete skleisti Kremliui palankų turinį. Viena svetainė, prisistatanti kaip „World Center for Strategic Studies“, perrašo straipsnius iš pripažintų žurnalų, siekdama pabrėžti Kremliaus pozicijas. Viename iš pagrindinių jos straipsnių, pavadintame „Europos energetikos galios skyla, gilėjant pramonės krizei“, apibendrinamas Prancūzijos tarptautinių santykių institute pristatytas pranešimas ir daroma išvada, kad Europą užklupo politinė ir ekonominė krizė. Originaliame tekste tokios išvados nėra.
Per pastarąjį dešimtmetį Rusija bandė pasitelkti analitinius centrus ir naujienų platformas kaip priedangą Vakarų visuomenės nuomonei paveikti. 2021 m. JAV įvedė sankcijas Maskvoje įsikūrusiam „Strateginės kultūros fondui“ (SCF) ir trims kitoms organizacijoms už bendradarbiavimą su Rusijos žvalgybos tarnybomis skleidžiant melagingą informaciją. 2022 m. ataskaitose atskleista, kad įvairiomis kalbomis, įskaitant arabų, ispanų ir portugalų, parašytuose „Wikipedia“ puslapiuose buvo pateikiamos nuorodos į SCF.
Dokumentai taip pat rodo, kad SDA stebi dezinformacijos kampanijų, kurias „Bloomberg“ sieja su Rusijos operacija „Storm-1516“, sėkmę. 2025 m. rugsėjį atliktame vertinime dėl suklastotos istorijos, esą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nupirko savo motinai du butus Dubajaus „Burj Khalifa“ dangoraižyje, nustatyta, kad šis straipsnis sulaukė 86 mln. peržiūrų, iš jų 10 mln. sugeneravo 19 „projekto vykdytojų“, kurie pasidalijo šia istorija.
Kito atvejo analizėje teigiama, kad melaginga istorija apie Armėnijos ministrą pirmininką Pašinianą, neva įsigijusį vilą Prancūzijoje, sulaukė 10,6 mln. peržiūrų. Dokumente nurodoma, kad 17 „projekto vykdytojų“ pasidalijo ja socialiniuose tinkluose, surinkdami 2 mln. peržiūrų – daugiau nei dvigubai daugiau nei įrašų, paneigiančių šį naratyvą. Toji melaginga istorija taip plačiai paplito, kad N. Pašinianas buvo priverstas ją viešai paneigti.
Dokumentai taip pat atskleidė sistemas, kurias SDA naudojo peržiūroms Europoje stebėti. „Projekto 2026“ pasiūlyme teigiama, kad buvo atrinktas rangovas sukurti duomenų bazę, kuri rinktų duomenis iš 10 000 nuomonės formuotojų paskyrų, siekiant paskleisti 2 000 socialinių tinklų žinučių vadinamajai „naratyvų injekcijai“. Projekto tikslas buvo kas mėnesį rengti „diskusijų tendencijų“ analizes – tai rodo, kad kampanijos vykdytojai siekė sustiprinti visuomenę skaldantį turinį.
Jame taip pat buvo išdėstytas planas stebėti 100 Prancūzijos opozicijos politikų ir kasdien pakartotinai išplatinti 30–40 jų įrašų. Balandžio mėnesio Prancūzijos stebėsenos įrankio ekrano kopija rodo, kad grupė sekė keliolikos kraštutinių dešiniųjų ir kairiųjų politikų bei visuomenės veikėjų įrašus socialiniuose tinkluose, stebėdama, kokios temos ir grotažymės sulaukia didžiausio dėmesio. Tarp stebimų asmenų buvo Catherine Griset, Europos Parlamento (EP) narė iš dešiniosios partijos „Nacionalinis sambūris“ („Rassemblement National“, RN) ir Louisas Boyar’as, kairiosios partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ ( La France Insoumise; LFI) narys. C. Griset ir L. Boyard’as į prašymus pakomentuoti neatsakė.
„Bloomberg“ aptiko panašių stebėsenos svetainių, sukurtų Jungtinei Karalystei ir Vokietijai kiek anksčiau šiais metais. Šiose svetainėse influencerių įrašai grupuojami pagal grotažymes, kurias kampanijų vykdytojai patys sukūrė visuomenę skaldančioms temoms skleisti. JK stebėsenos sistemoje tarp populiariausių grotažymių buvo #MigrantCrisis, #BrokenSystem ir #WarSpillover.“
Šaltinis: DELFI.LT
