Maždaug 30 lojalistų, iš kurių vienas persirengęs klounu, nekantriai laukė, kol jų herojus pasirodys Varšuvos teisme. Plazdenant raudonai baltomis Lenkijos vėliavoms ir skambant patriotinei muzikai, iš juodo „Volkswagen“ furgono išlipo Grzegorzas Braunas.
Buvusiam kraštutinių dešiniųjų kandidatui į prezidentus pateikta apie tuziną kaltinimų, susijusių su antisemitizmu, viešosios tvarkos pažeidimais ir įtarimais piktnaudžiavimu įgaliojimais. Gegužės 28 d. tai buvo aštuntasis G. Brauno pasirodymas byloje, kurioje jis, be kita ko, kaltinamas tuo, kad Lenkijos parlamente gesintuvu užgesino Chanukos proga uždegtą menorą.
„Ši byla yra daug platesnio masto, ji ne apie mane“, – pareiškė G. Braunas, jo akį uždengiantis juodas raištis dėl atšokusios tinklainės jo kritikams suteikia grėsmingo veikėjo, o šalininkams – aktyvaus kovotojo įvaizdį. „Kalbama apie tai, ar galime atgauti nepriklausomybę“, – sakė jis, prieš pradėdamas vardyti sąrašą galimų grėsmių: „žydai, ukrainiečiai, eurofederalistai, klimato aktyvistai ar karo kurstytojai“.
Įspėjamasis ženklas
Tai, kas gali atrodyti kaip scena iš politinio užribio, yra įspėjamasis ženklas visiems, manantiems, kad Lenkijos sugrįžimas į Europos Sąjungos politinį centrą yra saugus. 1 trilijono JAV dolerių vertės ekonomika klesti, o NATO valstybės vyriausybė persiginkluoja, kad galėtų pasipriešinti Rusijai. Tačiau tai, ką ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pavadino Lenkijos „tamsiąja puse“, grasina nukreipti šalį kitu keliu.
59-erių buvęs kino režisierius, tapęs kraštutinių dešiniųjų kurstytoju, G. Braunas sulaukė didžiulio palaikymo nuo tada, kai praėjusiais metais kandidatavo į prezidentus. Jo vykdytą kampaniją oponentai įvardijo kaip sąmokslo teorijas.
Dar labiau stebina tai, kad G. Brauno vis didėjantis populiarumas siejamas ir su jo raginimais „normalizuoti“ santykius su Rusija – o tai politiškai pražūtinga pozicija šalyje, turinčioje ilgą sudėtingų santykių su Maskva istoriją.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad jo partijai, Lenkijos karūnos konfederacijai, gali tekti lemiamas vaidmuo formuojant valdžią per kitų metų parlamento rinkimus. Tai vienas esminių Europos iššūkių, vis labiau skeldėjant jos politinei sistemai, ir svarbus išbandymas žemyninės Europos rytinei daliai po to, kai Vengrijoje buvo nušalintas Viktoras Orbanas.
Auga Grzegorzo Brauno populiarumas
FOTO: Damian Lemanski | Bloomberg
G. Braunas yra palyginęs ES su sovietine diktatūra. Jis taip pat pasisako už Lenkijos pasitraukimą iš bloko ir tuo pat metu atvirai kritikuoja Ukrainą.
Jis sukėlė amerikiečių pasipiktinimą, pareikšdamas užuojautą dėl Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei mirties, o JAV ambasadorius įspėjo, kad G. Brauno dalyvavimas bet kokioje būsimoje vyriausybėje būtų nepriimtinas. Vienas Europos diplomatas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad G. Braunas ir jo partijos „antisemitinė pozicija“ galiausiai gali atsidurti koalicijoje, jei jo reitingai ir toliau augs.
Jo politiniai oponentai, užuot jį atmetę, regis, mėgina perimti iniciatyvą, teigia politologas, apklausų bendrovės „IBRiS“ įkūrėjas Marcinas Duma. Jis atkreipė dėmesį į tai, kaip didžiausia opozicinė partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ir jos lyderis Jaroslawas Kaczynskis prieš 2027 m. rinkimus savo kandidatu į ministrus pirmininkus pasirinko vieną iš labiausiai nacionalistiškai nusiteikusių politikų.
„Šiandien Grzegorzas Braunas prisiima vaidmenį, kurį 20 metų atliko Kaczynskis – Jaroslawas Kaczynskis anksčiau diktuodavo politinių diskusijų ir kovos darbotvarkę, tačiau dabar to nebedaro, – sakė M. Duma. – Braunas yra tas, kuris propaguoja „Polexit“, jis kursto antiukrainietiškas nuotaikas ir faktiškai propaguoja antisemitizmą.“
Grzegorzas Braunas
FOTO: Damian Lemanski | Bloomberg
Atviras antisemitas
G. Braunas propaguoja prokatalikišką, vyriškos hegemonijos nacionalizmą, kuris paremtas migracijos baime, numanomomis grėsmėmis suverenitetui ir atviru antisemitizmu. Jis pasinaudojo nusivylimu tarp tų rinkėjų, kurie jaučiasi palikti nuošalyje, Lenkijai transformuojantis iš skurdžios postkomunistinės periferinės valstybės į G20 narystės siekiančią šalį, ypač rytinėje jos dalyje.
Kaip Lenkijos parlamento narys, G. Braunas išgarsėjo tuo, kad priešinosi vakcinacijai nuo COVID-19, kurstė antiukrainietiškas nuotaikas ir ragino Lenkiją išstoti iš ES. Tarp kitų jam iškeltų bylų – LGBTQ ekspozicijos sunaikinimas, nacių dujų kamerų Aušvice egzistavimo neigimas ir gydytojo, atlikusio legalų abortą, užgauliojimas.
2023 m. incidentas, kai buvo užgesinta žydų menora, sulaukė pasaulinio dėmesio ir suteikė G. Braunui daugiau matomumo per pernykštę prezidento kampaniją, kurioje jis užėmė ketvirtą vietą su 6,3 proc. balsų. Gesintuvas tapo jo rėmėjų simboliu, puošiančiu marškinėlius ir ženkliukus.
Naujausios apklausos duomenimis, jo partijos palaikymas siekė kiek daugiau nei 8 procentus. Palyginimui, „Konfederacija“ – kraštutinių dešiniųjų partija, laikoma galima PiS sąjungininke – sulaukė apie 12 proc. palaikymo, o pati „Įstatymas ir teisingumas“ – 22 procentų.
„Anksčiau rėmiau „Konfederaciją“, bet kai jie tapo pernelyg politiškai korektiški, pajutau, kad artimiausias man yra Braunas, – sakė 37 metų pardavėjas Piotras. – Ir, kad būtų aišku, aš nepritariu viskam, ką jis sako. Jis per daug akcentuoja katalikybę, be to, manau, kad dar nesame pasirengę išstoti iš ES.“
Lenkija
FOTO: Damian Lema?skiDamian Lemański | Bloomberg
Nors nuo 2024 m. yra Europos Parlamento (EP) narys, G. Braunas (taip pat ir jo partija) aktyviai pabrėžia savo antisisteminį įvaizdį.
Gegužės mėnesį Piotras lankėsi „Uncensored Book Fair“ knygų mugėje restorane Kelcuose, 175 000 gyventojų turinčiame mieste į pietus nuo Varšuvos. Nedideliame renginyje buvo tik apie 10 stendų, tačiau juose buvo eksponuojamos G. Brauno ir kitų autorių knygos, įskaitant sąmokslo teorijas apie žydų įtaką.
Kitas mugės lankytojas sakė, kad G, Brauno populiarumą lemia tai, kad jis kalba apie dalykus, apie kuriuos kiti bijo kalbėti, pavyzdžiui, apie Lenkijos „vergišką nuolankumą“ Ukrainai, šiai kaunantis su Rusijos invazija.
„Nė vienas bendruomenės centras niekada nesutiktų rengti tokios mugės, į kokią mes šiandien susirinkome, – paklaustas apie renginį sakė G. Brauno partijos regiono vadovas Michalas Gwadera. – Jie atsisako mums išnuomoti savo sales. Turime pasikliauti privačiomis erdvėmis, nes jie mūsų judėjimą vadina fašistiniu ir antisemitiniu. Tai, žinoma, netiesa ir visiška nesąmonė.“
Parama Ukrainai
Parama Ukrainai visame regione tapo rinkėjus skaldančiu klausimu. Vengrijoje prorusiškasis V. Orbanas per savo nesėkmingą kampaniją, kuria siekė pratęsti 16 metų trunkantį valdymą, prezidentą Volodymyrą Zelenskį vaizdavo kaip baubą. Slovakija taip pat pasisako prieš pagalbą Kyjivui, o ministras pirmininkas Robertas Fico užmezgė glaudesnius ryšius su Maskva.
Tačiau Lenkijoje artimas bendradarbiavimas su Kremliumi laikomas politine raudona linija, – ypač po to, kai 2022 m. vasarį Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją. Visgi G. Braunas pasirinko keletą atvirai prorusiškų politikų atstovauti jo partijai kitų metų rinkimuose. Vienas jų šiuo metu tebėra teisiamas dėl kaltinimų šnipinėjimu Rusijai, nors jis pats šiuos kaltinimus neigia.
„Braunas jau 2022 m. vasarą pradėjo skleisti šūkį „Sustabdykime Lenkijos ukrainizaciją“, o vėliau tai tapo jo vizitine kortele, – sakė sociologas ir asociacijos „Never Again Association“, stebinčios kraštutinių dešiniųjų grupuočių veiklą ir renkančios duomenis apie neapykantos nusikaltimus, Rafalas Pankowskis. – Tačiau tuo metu nei jis, nei jo partija dar nedrįso atvirai reikšti prorusiškų pažiūrų. Šiais metais Brauno grupėje jau daug kas kitaip.“
Iš tiesų bet kokios prorusiškos nuostatos galėtų tapti kliūtimi „Įstatymui ir teisingumui“ įtraukti G. Brauno partiją į vienokią ar kitokią galimą koaliciją. Kitas dalykas – tai gali pakenkti paramai iš Jungtinių Valstijų, kurių ambasadorius Tomas Rose’as kiek anksčiau šiais metais G. Brauną pavadino „labai antiamerikietišku“ ir nepriimtinu.
Donaldo Trumpo administracija parėmė „Įstatymo ir teisingumo“ iškeltą kandidatą Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį, o Lenkija yra viena stipriausių JAV sąjungininkių Europoje: ji perka gynybinę įrangą, pasirašo verslo sutartis branduolinės energetikos srityje ir sudaro ilgalaikes sutartis su technologijų bendrovėmis.
Bet grįžkime prie teismo Varšuvos Pragos rajone; tarp žmonių, laukiančių pasirodant G. Braunui, buvo ir 67 metų pensininkas. Atsisakęs pasakyti savo vardą, jis sakė, kad G. Braunas „nelenda niekam į užpakalį“ ir nėra toks kaip visi kiti tuščiais pažadais besišvaistantys politikai.
Ir G. Braunas puikiai žino, ką rodo apklausos: šiuo metu D. Tusko oponentai neturi pakankamai balsų, kad kitais metais be jo galėtų suformuoti vyriausybę. „Lenkijos karūnos konfederacija siekia valdžios, siekia savo vietos vyriausybėje, – kalbėjo jis būreliui susirinkusiųjų. – Kad Lenkijos patriotai, laisvės siekėjai, nacionalistai, konservatoriai ir realistai turėtų savo atstovus.“
Šaltinis: DELFI.LT
