Kelis kartus stiebęsis vidutinis darbo užmokestis, pensijos, augęs užimtumas ir traukęsis nedarbas – tokius rezultatus Lietuva demonstruoja praėjus 20 metų nuo narystės Europos Sąjungoje pradžios. Šalies pažangą LRT.lt pašnekovai vertina itin palankiai, tačiau neslepia, kad pagal gyvenimo lygį vis dar esame žemiau Bendrijos vidurkio.
Minint įstojimo į Europos Sąjungą dvidešimtmetį, LRT.lt skelbia temų ciklą, kaip per šį laikotarpį pasikeitė šalies ir gyventojų ekonominė padėtis, kodėl reikėjo uždaryti Ignalinos AE, ar ES galios centras keliasi į Rytus ir kuo Lietuva svarbi Bendrijai, o ši – mums.
Nuo įstojimo į Bendriją pradžios gerėjo šalies senjorų padėtis – vidutinė senatvės pensija nuo 2004-ųjų Lietuvoje padidėjo nuo 107 iki 539 eurų, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius per šį laikotarpį išaugo daugiau kaip 5 kartus – nuo 242 iki 1249 eurų į rankas.
Baksnojantiems į per pastarąjį dvidešimtmetį didėjusias kainas verta pažymėti, kad realus vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – dirbančiųjų perkamoji galia – padidėjo 2,5 karto, o pensininkų – beveik 3 kartus.
Gerėjo ir kiti ekonominiai rodikliai. Pavyzdžiui, nuo 2004 m. iki 2023 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui Lietuvoje išaugo daugiau nei 4,6 karto ir praėjusiais metais siekė 25 066 eurus.
BVP vienam gyventojui – šalies ekonominio išsivystymo rodiklis. Kuo BVP vienam gyventojui mažesnis, tuo skurdžiau gyvena šalies žmonės.
Šaltinis: lrt.lt
