Takažolė – ne tik piktžolė. Kuo ji naudinga mūsų sveikatai bei ką skanaus iš jos galime pasigaminti?

Vos tik po žiemos pradžiūva ir atšyla žemė, pirmosios darže pasirodo piktžolės. Atrodo, dar net nespėjome nieko nei pasėti, nei pasodinti, o tenka imtis ravėjimo darbų. Tačiau į tai galime pažvelgti kitu kampu: kaip į vaistinės ir netgi maistinės žaliavos rinkimą. Dauguma mūsų laikomų piktžolėmis žolių iš tiesų yra labai vertingi vaistiniai bei maistiniai augalai. Tad kol dar tik laukiame sudygstant savo pasėtų daržovių, drąsiai paskanaukime iš daržo išrautų žolių. Šįkart kviečiame iš arčiau susipažinti su takažole. Sužinosite, kuo takažolė ypatinga bei ką skanaus iš jos galime paruošti.

Kaip atrodo takažolė?

Galbūt daugelį sykių esate šią žolę radę iš išrovę iš savo daržo, tačiau iki šiol nežinote, kaip ji vadinasi? Tad trumpai apžvelgsime takažolės išvaizdą bei paplitimą.

Takažolė (Polygonum) – pats smulkiausias grikinių šeimos augalas. Tai vienmetis, žeme besidriekiantis žolinis augalas. Iš vienos šaknies išauga visas pluoštas stiebų. Stiebai nariuoti, pliki, šakoti, 5–30 cm ilgio, šliaužiantys arba kylantys, tačiau ne vijokliniai. Lapeliai labai maži, smulkūs, beveik bekočiai, lancetiški arba ovalūs. Takažolė žiedus krauna lapų pažastyse. Žiedai labai smulkūs, baltai žalsvi. Žydi birželio–spalio mėnesiais. Vaisius – tribriaunis riešutėlis.

Takažolė plačiai paplitusi visame pasaulyje, išskyrus šalto klimato šalis. Labai dažna ir Lietuvoje. Beje, ne veltui gavusi „tako žolės“ pavadinimą – dažniausiai auga mindomose vietose: ant takų, kiemuose, pakelėse. Taip pat tai dažna laukų bei daržų piktžolė.

Kam naudojama takažolė?

Ši žolė gali būti naudojama tiek maisto gamyboje, tiek vaistinėms arbatoms, tinktūroms, tepalams ruošti. Joje daug vitaminų C, E, karotino, angliavandenių, mineralinių druskų, aliejų.

Takažolių arbata – piktžolių gydantis gėrimas

Tiesa, tiek maistui, tiek vaistams ruošti naudojama tik antžeminė augalo dalis. Tad išrovę iš daržo, šaknis galite mesti lauk, o štai stiebus su visais lapeliais ir žiedais pasilikite. Beje, jeigu pasilikote takažolės šaknų, iš jų galima pasigaminti mėlynos spalvos dažų, kurie prilygsta garsiesiems indigo dažams.

Iš peržydėjusios takažolės taip pat gali būti surenkamos sėklos ir naudojamos maistui taip pat kaip grikiai. Žinoma, jos kur kas smulkesnės, tad ir surinkti daug sunkiau.

Takažolės nauda sveikatai

Takažolė yra labai vertingas vaistinis augalas. Tradiciškai ji buvo naudojama mažinant kraujo spaudimą bei gydant nuo tuberkuliozės. Ir dabar takažolė yra sudedamoji kai kurių vaistų nuo kosulio dalis.

Be to, takažolė taip pat pasižymi šlapimą varančiu poveikiu. Ji naudojama kraujavimui stabdyti, sumušimams gydyti. Taip pat stiprina organizmą ir gydo uždegimus.

Takažolė naudojama gydant inkstų ligas, tulžies pūslės bei inkstų akmenligę, kadangi pasižymi mineralinių druskų kristalizacijos mažinimo poveikiu.

Senovės kinai takažole gydydavo stuburo, sąnarių ligas. Jos nuovirai gelbsti, sergant osteochondroze, poliartritu.

Dėmesio: takažolės negalima vartoti, esant padidėjusiam kraujo krešumui, tulžies latakų ir šlapimtakių susiaurėjimui, sergant lėtinėmis inkstų ligomis bei besilaukiančioms moterims.

Takažolės naudojimas maistui

Maistui naudojamos jaunos takažolių šakelės bei sėklos. Iš šakelių gali būti ruošiamos salotos, sriubos, troškiniai. Kaip minėta, sėklos gali būti naudojamos taip pat kaip grikiai. Seniau, ypač užklupus badmečiams, takažolė buvo laikoma duoniniu augalu: jos sėklas maldavo ir iš jų kepdavo duoną.

Turkiškas takažolės (Madimak) ir pastramio troškinys

Tai tradicinis turkiškos virtuvės patiekalas. Priklausomai nuo vietovės jam gaminti naudojamas pastramis arba gaminama be jo, taip gali būti dedami lęšiai arba bulguro kruopos. Tai tikrai sveikas, skanus ir mums labai neįprastas patiekalas. Tad kodėl gi jo neišbandžius?

Ingredientai 6 porcijoms:

500 g takažolės žolės;
100 g pastramio;
3 v. š. smulkių bulguro kruopų;
1 svogūnas;
5 česnako skiltelės;
2 v. š. pomidorų pastos;
3 v. š. alyvuogių aliejaus;
1 a. š. druskos;
300 ml šilto vandens.

Paruošimas:

Labai gerai nuplauti takažolės žolę ir supjaustyti.
Svogūną supjaustyti smulkiais kubeliais, česnako skilteles perpjauti per pusę.
Puode įkaitinti aliejų ir suberti svogūną. Maišant pakepinti, kol gražiai pagels. Suberti česnako skilteles ir dar pakepti apie 1 min.
Sudėti pomidorų pastą ir patroškinti dar apie 2 min.
Pastrami supjaustyti mažais gabalėliais ir suberti į puodą.
Suberti takažolę ir maišant troškinti, kol iš žolės ims skirtis sultys. Suberti bulguro kruopas ir išmaišyti.
Viską užpilti vandeniu, uždengti ir virti ant didelės ugnies, kol užvirs. Po to ugnį sumažinti ir pavirti ant silpnos ugnies apie 20–30 min., kol suminkštės kruopos ir takažolė.
Įberti druskos, išmaišyti ir palikti pastovėti kelias minutes.
Troškinys patiekiamas šiltas, pagardintas natūraliu jogurtu.

Žuvienė su ryžiais ir takažole

Šis patiekalas kilęs iš Vietnamo, kur tradiciškai ruošiama ryžių košė su žuvimi bei takažole. Į ją papildomai taip pat dedama fermentuotų sojos pupelių, žaliųjų svogūnų, įvairių prieskonių. Ši košė gali būti ruošiama su vištiena, kiauliena ar bet kurios rūšies žuvimi. Receptą pritaikėme pagal lietuvišką skonį bei lengvai randamus ingredientus. Jeigu pageidaujate labiau ryžių košės nei sriubos, berkite daugiau ryžių ir mažiau vandens.

Ingredientai 4 porcijoms:

400 g mėgstamos žuvies (su kaulais);
1 puodelis smulkintos takažolės žolės;
2 l vandens;
1 morka;
1 svogūnas;
½ puodelio ryžių;
1 v. š. Ghee sviesto;
druskos, pipirų
3 lauro lapeliai;
keli svogūno laiškai arba kelios krapų šakelės;
1 česnako skiltelė.

Paruošimas:

Žuvį nuplauti, dėti į puodą, užberti juodųjų pipirų, įmesti lauro lapelius, užpilti vandeniu ir pavirti apie 30–40 min ant silpnos ugnies.
Žuvį išimti, sultinį nukošti, lauro lapelius išmesti.
Ryžius ir takažolę suberti į sultinį ir uždėti virti ant nedidelės ugnies.
Svogūną, česnaką ir morką nulupti ir nuplauti. Česnaką ir svogūną supjaustyti smulkiais kubeliais, morką sutarkuoti stambia tarka.
Keptuvėje įkaitinti sviestą ir suberti svogūną. Pakepinti, kol gražiai apskrus, suberti česnaką ir labai trumpai pakepti. Po to suberti tarkuotą morką ir maišant dar pakepti 1–2 min.
Viską supilti į verdamą sriubą. Pagardinti druska, išmaišyti ir virti apie 20 min, kol išvirs ryžiai ir takažolė.
Kol verda sriuba, nukaulinti žuvį, susmulkinti svogūno laiškus.
Kai sriuba beveik išvirusi, suberti smulkintą žuvį bei svogūno laiškus. Pavirti dar 2–3 min.
Patiekiant galima pagardinti grietine, natūraliu jogurtu arba šlakeliu citrinos sulčių.

Takažolė puikia dera daugumoje salotų, ypač ruoštų iš kitų laukinių žolių (kiaulpienės, dilgėlės, balandos ir pan.). Ji taip pat praturtins bet kurį žaliąjį kokteilį, o arbata ne tik atgaivins, bet ir sustiprins bei gydys.

Šaltiniai:

https://www.vle.lt/straipsnis/takazole/
https://www.quickandtastyfood.com/knotgrass-madimak/
https://www.ema.europa.eu/en/documents/herbal-summary/knotgrass-herb-summary-public_en.pdf
http://www.b4fn.org/resources/recipes/recipes/knotweed-dinner/
https://www.asohm.com.au/ancient-current-uses-of-knotgrass/
https://scootersaigontour.com/porridge-with-snakehead-and-knotgrass/