Seime registravus įstatymų pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti lyčiai neutralią partnerystę, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako tokiai iniciatyvai nepritarianti. Anot politikės, toks projektas neatitinka ne tik jos, parlamentinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, bet ir daugelio Lietuvos žmonių nuomonės.
„Ne kartą esu pabrėžusi, kad šis įstatymas neatitinka mano, mūsų frakcijos ir daugelio Lietuvos žmonių nuomonės, todėl negalėčiau nei jo pateikti, nei už jį balsuoti“, – teigiama R. Tamašunienės komentare, kurį Eltai perdavė ministrės patarėja komunikacijai Božena Zaborovska-Zdanovič.
Visgi, ministrė pabrėžė, jog šis klausimas turėtų būti sprendžiamas parlamente.
„Jau ne kartą esu sakiusi, kad Partnerystės įstatymas turėtų būti svarstomas Seime, nes būtent Seimą renka visa tauta, o Seimo nariai turi tautos mandatą. Todėl išsamiai išdiskutuoti ir priimti sprendimą Seimo salėje būtų teisinga ir sąžininga“, – akcentuoja R. Tamašunienė.
Rita Tamašunienė | V. Raupelio / LRT nuotr.
Be to, ministrė pakartojo, kad šiuo metu yra rengiami registrų sistemos pakeitimai, kurie leistų registruoti teismo sprendimu įteisintas partnerystes.
„Kai bus rasti tinkami sprendimai, reikės diskusijų Seime, nes registrų funkcionalumo pakeitimai reikalauja ir atitinkamų įstatymų pakeitimų. Todėl šiuo klausimu Teisingumo ministerija galės pateikti įstatymų pataisas“, – nurodė R. Tamašunienė.
Teisingumo ministrė anksčiau interviu Eltai sakė neatmetanti, kad parlamentui gali būti siūloma priimti artimo ryšio sąvoką įteisinančias įstatymo pataisas.
„Sieksime, kad (tos pačios lyties asmenų poros – ELTA) nebūtų sulyginamos su prigimtine šeima ir su prigimtinės šeimos teisėmis, kalbant apie vaikus ir panašiai“, – interviu Eltai sakė R. Tamašunienė.
Žmogaus teisių aktyvistai sveikina partnerystės įstatymo pataisas, bet pripažįsta – tai kompromisinis variantas
Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko tokį parlamentarų žingsnį sveikina, bet pabrėžia, kad siūlomas projektas – kompromisinis. Savo ruožtu Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė džiaugiasi, kad socialdemokratai ryžtasi įgyvendinti duotus pažadus ir ieško būdų spręsti partnerystės klausimą.
Kaip skelbta, antradienį Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis su socialdemokratų frakcijos kolegomis ir liberalų bei konservatorių atstovais įregistravo partnerystę reglamentuojančias įstatymų pataisas.
Vladimiras Simonko | J. Stacevičius / LRT
Projekte numatoma, kad lyčiai neutrali partnerystė galėtų būti įteisinama per Civilinį kodeksą (CK). Siūloma įtvirtinti registruotos partnerystės institutą, taip pat reglamentuoti ne tik materialinius ir teisinius partnerių santykius, bet ir nustatyti jų moralinius įsipareigojimus.
Pasak LGL vadovo V. Simonko, antradienį registruotos įstatymų pataisos – kompromisinis variantas. Tačiau, kaip pažymi, jau ir tai yra žingsnis į priekį.
„Jeigu jūs manęs paklaustumėte, ko aš norėčiau – aš galiu tiesiai pasakyti, kad norėčiau tokios santuokos lygybės, kokia yra Estijoje. Estijoje socialdemokratai sugebėjo tą padaryti“, – Eltai teigė V. Simonko.
„Toks (projekto – ELTA) variantas, kurį siūlo parlamentarai, yra galimas, bet iškart sakau – mano pozicija tai yra kompromisinis variantas. Tačiau esant dabartinei situacijai, mes negyvename vakuume, mes suprantame, kad koalicijos partneriams sunku susitarti dėl šio klausimo, todėl manau, kad tai teisingas kelias“, – dėstė jis.
J. Juškaitė: džiugu, kad socialdemokratai bando įgyvendinti duotą pažadą
Savo ruožtu Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė teigia dar nespėjusi nuodugniai susipažinti su parlamentarų siūlomomis partnerystę reglamentuojančiomis įstatymų pataisomis. Tačiau, kaip pabrėžė ji, sveikintina, kad valdantieji socialdemokratai imasi realių veiksmų sprendžiant partnerystės klausimą.
„Buvo kalbama, kad per Seimo rudens sesiją bus pateikiamas naujas projektas, kuris spręstų tos pačios lyties porų ir skirtingų lyčių porų santykius nesusituokus. Aš džiaugiuosi, kad šitas pažadas yra ištesėtas, kad yra įregistruota. Aišku, reikia išsinagrinėti visą apimtį ir pasižiūrėti, kas ten yra“, – Eltai antradienį komentavo J. Juškaitė.
Jūratė Juškaitė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Skamba nuosekliai ir logiškai, nes mūsų CK numato partnerystės institutą. Antra, CK jau yra dalis tų teisių ir pareigų, kad ir labai nedidele apimtimi. Ir tada atrodo logiška, ypač turint omenyje Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, papildyti CK tam tikromis nuostatomis“, – teigė ji.
Tikisi premjerės lyderystės
V. Simonko pripažįsta, kad šiam įstatymo projektui nebus lengva prasiskinti kelią Seime. Todėl, pasak LGL vadovo, viliamasi sulaukti opozicijos palaikymo.
„Džiaugiuosi, kad ledai pajudėjo, kad socialdemokratai laikosi duoto pažado – žiūriu į tai su viltimi (…). Esant dabartinei situacijai Lietuvoje, manau, kad ir šitam projekto variantui bus gilus prieštaravimas (…). Iš koalicijos partnerių nebus paramos – šitą mes suprantame ir šitų balsų galima net neskaičiuoti. Mes tikimės tam tikros paramos iš opozicijos“, – teigė LGL vadovas.
Pasak V. Simonko, sprendžiant partnerystės klausimą itin svarbi ir premjerės Ingos Ruginienės lyderystė.
„Tikėjau ir tikiu jos ryžtu šį įstatymą vienokia ar kitokia forma teikti ir jį ginti. Aš matau tą politinę lyderystę iš premjerės, kas skiriasi nuo buvusios premjerės“, – Eltai komentavo jis.
Kaip skelbta, valdančiosios koalicijos partneriai praėjusią savaitę Eltai teigė neremsiantys į Seimą atkeliausiančio įstatymo dėl partnerystės instituto reglamentavimo.
Partnerystė. Asociatyvi | D. Umbraso / LRT nuotr.
Savo ruožtu Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė ragino partnerystės klausimą spręsti nedelsiant, tačiau pripažino, kad paramos šiuo klausimu gali pritrūkti ne tik valdančiosios daugumos, bet ir pačių socialdemokratų gretose.
ELTA primena, Teisingumo ministrei R. Tamašunienei nesiimant iniciatyvos dėl partnerystės įteisinimo, Siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis kartu su socialdemokratų frakcijos kolegomis, taip pat liberalų ir konservatorių atstovais įregistravo partnerystę reglamentuojančias įstatymų pataisas.
Projektais siūloma įtvirtinti lyčiai neutralią partnerystę ir tarp skirtingų, ir tarp tos pačios lyties žmonių. Seimui pritarus, Lietuvoje būtų įtvirtintas registruotos partnerystės institutas.
Pagal projektą, partnerystė būtų laikoma civilinės būklės aktu, susitarimą dėl partnerystės sudarymo tvirtintų notaras. Ši sutartis būtų registruojama ir išviešinama Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje.
CK siūloma nustatyti, kad partnerystė yra dviejų asmenų – partnerių – susitarimas dėl bendro gyvenimo kuriant šeimos santykius. Dokumente kalbama apie bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas partnerių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba, ryšiais ir savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Akcija už partnerystę prie Seimo | E. Blažio / LRT nuotr.
Balandžio mėnesį KT konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė CK straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.
Šaltinis: lrt.lt
