Dalis užsienyje gyvenančių lietuvių pradėjo atidėti planus grįžti į Lietuvą. Teigiama, kad žmones neramina pasikeitusios nedarbo išmokų taisyklės. Ar tai siunčia neigiamą žinutę norintiems sugrįžti?
Užsienio lietuviai pradėjo atidėti planus grįžti į Lietuvą
Užsiminėte apie pasaulio lietuvius – ar matote iš bendruomenės, kad jie svarsto nebegrįžti į Lietuvą?
D. Asanavičiūtė: Deja, taip. Kodėl šis klausimas man atrodo labai svarbus? Kodėl turėjome ir spaudos konferenciją, kodėl viešojoje erdvėje keliamas šis klausimas? Nes būtent tai aš išgirdau.
Mes apie tai nežinojome – tai buvo tyliai padaryta, įsigaliojo niekam neskelbiant. Užsienyje gyvenantys lietuviai pradėjo rašyti: „Palaukite, mes grįžome, mums sako, kad nebepriklauso išmoka. Iki Naujųjų metų priklausė, dabar nebe, kiti atidėjo savo planus grįžti.
Kalbėjau su viena moterimi iš Norvegijos, kuri padeda žmonėms tvarkyti įvairius socialinius dalykus pačioje Norvegijoje. Kadangi ji bendrauja su ten gyvenančiais lietuviais, ji tikrai man skambino ir sakė, kad žmonės pradėjo atidėti grįžimą, atidėti planus dar šiais metais grįžti į Lietuvą – tai matome kaip neigiamą aspektą.
Manau, turėtume pergalvoti šį įsakymą ir šią schemą, kad būtų naudinga ir mūsų valstybei, ir mūsų žmonėms, norintiems grįžti. Kompromiso vardan reikėtų imtis tam tikrų socialinės pagalbos sprendimų ir juos įvesti ateinančiu laikotarpiu.
Po liepos – griežtesnės nedarbo išmokų sąlygos
Kaip jūs, gerbiamas Vaidotai, galėtumėte sureaguoti į tuos nuogąstavimus dėl lietuvių sugrįžimo į mūsų šalį? Kodėl buvo pasirinktas 30 mėnesių laikotarpis, apibrėžiant laikiną darbą per 3 metus?
V. Kalinauskas: Suprantu tuos nuogąstavimus ir tikrai vertiname tai, kad lietuviai grįžta į Lietuvą, bet, kaip minėjau, pirmiausia galioja Europos Sąjungos teisynas. Yra 3 galimybės, pagal kurias tas išmokas galima gauti.
Kai žmogus planuoja grįžti iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ar Didžiosios Britanijos į Lietuvą, galioja taisyklės: jei asmuo ilgiau nei 30 mėnesių laikotarpį dirbo, valstybės narės neprieštarauja, kad būtų mokama nedarbo išmoka iš tų valstybių, kuriose buvo mokėtos įmokos.
Tiesiog žmogus turėtų kreiptis ten, gauti išmoką ir, jei yra galimybė ją eksportuoti, eksportuoti į Lietuvą. Jei jis Lietuvoje ieškosi darbo, bet gauna išmoką į savo, tarkime, švedišką banko sąskaitą, tai jokios problemos nesudarytų.
Kodėl buvo pasirinktas 30 mėnesių laikotarpis? Šiuo metu dar galioja įstatymas, pagal kurį numatyta, kad nedarbo draudimo išmokos skaičiavimas yra vykdomas iš paskutinių 30 mėnesių pajamų laikotarpio – buvo prisirišta prie jau įteisinto 30 mėnesių laikotarpio.
Tiesa, bus tam tikrų pokyčių po liepos 1 dienos, nes, kaip žinoma, pakeistas Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Jis numato šiek tiek griežtesnes sąlygas Lietuvoje dirbantiems asmenims gauti nedarbo draudimo išmokas: stažas, kuris bus reikalingas, bus 12 mėnesių per paskutinius 2 metus, nebe per 3 metus. Išmoka bus skaičiuojama iš trumpesnio laikotarpio iki nedarbo išmokos gavimo. Tai bus naujovė, kurią turėsime.
Girdžiu, ką sako Seimo narė apie socialinę pagalbą, kad ji yra reikalinga žmonėms, grįžtantiems į Lietuvą. Mes dėl pačios pagalbos tikrai neprieštaraujame ir manome, kad ji yra reikalinga, tačiau ji turėtų būti teikiama ne iš draudimo lėšų.
Turėtų prisidėti valstybės biudžetas, socialinė parama arba tam tikros integracinės programos. Praktiškai pati išmoka nėra tas dirgiklis, kuris grąžina arba negrąžina žmogų į Lietuvą. Žmogus grįžta į Lietuvą ne dėl išmokos, o dėl bendro pašaukimo. Panašiai kaip ir su vaikų gimimu: sakoma, kad pašalpos ir išmokų dydžiai tikrai neįtakoja gimstamumo.
Ko gali tikėtis užsienio lietuviai dabar? Ar tai tikrai gali sutrukdyti norui grįžti į Lietuvą? Kokia viso to esmė?
V. Kalinauskas: Jeigu žmogus yra apsisprendęs grįžti į Lietuvą, jam – bus išmoka ar nebus – tai nėra taip svarbu. Jis jau turi sprendimą savyje. Jis tikrai yra laukiamas. Džiaugiuosi, kad mes turime tą galimybę pasakyti, kas priklauso ir kas nepriklauso tokiems žmonėms.
O kaip jūs, gerbiama Dalia, galėtumėte trumpai sureaguoti? Kaip manote, kaip dabar bus su pasaulio lietuviais?
D. Asanavičiūtė: Matysime kitų metų pradžioje, ar tai turėjo įtakos šio pakeitimo skaičiams, ar ne. Ką aš girdžiu – žmonės iš tikrųjų sunerimę, tie, kurie planavo grįžti, savo planus atidėjo – šis pakeitimas siunčia apskritai nelabai gerą žinutę.
Tegul ir žmogus, kaip jūs sakote, buvo apsisprendęs grįžti, ir galbūt tų išmokų didžioji dalis net nežino, kad jas galima gauti, ir grįžta, bet pati žinutė siunčiama labai neigiama: „Mes norime, kad grįžtumėte, bet nedarysime nieko, kad jūs grįžtumėte“. Manau, šią nuostatą reikėtų keisti ir reikėtų bent jau tartis, galvoti bei dėlioti.
Jeigu vieną kažkokią socialinę pagalbą nuimame, paimame, tai kokią galėtume vietoj jos padėti? Tad tiesiog siūlau diskutuoti, kalbėtis ir ieškoti išeičių. Tai yra pamoka ateičiai, kad prieš darant tam tikrus sprendimus reikėtų pasitarti. Juo labiau, kad ministrė buvo Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narė Seime.
Tuo metu vyko būtent šios komisijos posėdžiai, kai pasirašytas įsakymas, bet, deja, į tą komisiją niekas neatnešė jokio popieriaus, jokio dokumento tam, kad pasitartų ir bent sužinotų reakciją, tad laikykime, kad tai yra pamoka, laikykime, kad tai yra bendradarbiavimo galbūt bent jau pradžia: kai tokius sprendimus darome, reikia kalbėtis, reikia tartis ir žiūrėti – jeigu vienos pagalbos negalime suteikti, tai ką galime suteikti? Tiesiog siūlau diskutuoti, kalbėtis ir ieškoti išeičių.
Šaltinis: TV3.LT
