Baltarusiškų trąšų tranzito klausimas kelia įtampą. Nors iš kai kurių politikų pasigirsta kalbų, kad Lietuvai būtų naudinga atnaujinti trąšų tranzitą, buvę valdantieji ir toliau kartoja – to daryti negalima, nes tai būtų tik nuolaidžiavimas ir pagalba Lukašenkai, kuris kenkia Lietuvai. Tad nors tokios politikos rezultatai dviprasmiški, bet prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dėl jos mus ir gerbia kitos valstybės.
Baltarusiškų trąšų tranzito klausimas ir vėl aktualus, nes vasario pabaigoje Europos Sąjungos šalių vadovai turės spręsti, pratęsti trąšoms sankcijas, ar ne. Anksčiau Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kol balionai skraido į Lietuvą, tol kalbų apie tranzito grąžinimą būti negali. Bet dabar tikslino, kad tai nereiškia, jog nelikus balionų, tranzitas vėl atsiras.
„Tai toli gražu ne vienintelė Baltarusijos režimo nuodėmė, ir jeigu jas reikėtų vardinti nuo 2020-ųjų metų rinkimų, tai susidarytų visas didžiausias sąrašas“, – „Žinių radijui“ sakė Gitanas Nausėda.
Tad Lietuva kol kas ir laikosi pozicijos – sankcionuoti Lukašenkos režimą kuo stipriau. Kol jis su Lietuva elgiasi piktybiškai, tol su juo kalbėtis ir dirbti negalime.
„Lietuvos interesas – savarankiška ir demokratėjanti, demokratiška Baltarusija“, – kalbėjo Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Šiandien tokio tikslo atžvilgiu mes esame visiškai susimovę kaip šalis. Nes kaip tik per pastaruosius 5 metus Baltarusija tapo kaip niekada priklausoma nuo Rusijos“, – minėjo Seimo narys Vytautas Sinica.
Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos padidėjo dar stipriau
Sankcionavus trąšų tranzitą, baltarusiai jas dabar gabena per Rusijos uostus, tad priklausomybė tik padidėjo. O Rusijai džiaugsmas dvigubas.
„Nes Rusija tapo didžiausiu kalio trąšų eksportuotoju pasaulyje“, – sakė V. Sinica.
„Tos pajamos vėliau konvertuojamos į agresiją Ukrainoje. Tai tas paradoksas, jo nematyti, turbūt, neišeina“, – aiškino Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Prezidentas sakė, kad tokia mūsų vykdoma vertybinė užsienio politika vertinama ir gerbiama.
„Lietuva yra pripažįstama kaip tvirtą stuburą ir labai aiškią užsienio politikos kryptį turinti valstybė, todėl mus gerbia kaimynai, mus gerbia Ukraina, dėl to, kad mes nuosekliai laikomės tos pačios užsienio politikos linijos“, – „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.
Bet nuoseklumo trūksta – vertybiškai sankcijų politikoje vis dar išlaikome skirtumus tarp rusų ir baltarusių. Į šalį įsileidžiame baltarusius, bet ne rusus. Nors, pavyzdžiui, kalbant apie trąšas, situacija priešinga.
„Lietuvoje gali laisvai įsigyti trąšas iš Rusijos, sudėtingiau iš Baltarusijos, kiek ironiška, ar ne?“ – juokėsi V. Sinica.
Politikai sakė, kad anksčiau Lukašenka turėjo savotišką kelių dienų nepriklausomybę nuo Rusijos. Pavyzdžiui, jei Rusija nuspręstų kariauti su NATO, Lukašenka galbūt įsitrauktų ne iš karto, o truputį vėliau, kai būtų Kremliaus visiškai įspaustas į kampą.
„Jeigu prieš 10 metų, galbūt, Lukašenka ir turėjo 48, 24 valandų neutralitetą, tai šiandien jis neturi nė valandos“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tiesa, pasigirdo nuomonė, kad, galbūt, kai kuriais klausimais reikia kalbėtis su Minsku. Vertybinę politiką vykdžiusi dabartinė opozicija sakė, kad tokios mintys pavojingos.
„Jos yra, jos pavojingos, nes jos legitimizuotų dar labiau Lukašenką ir iš esmės mus dar labiau ištrauktų iš tos pozicijos nuoseklios, Ukrainą remiančios, neprisidedančios prie Rusijos agresijos, į visai kitą“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Tol, kol Baltarusija rodo agresiją, kol jie mato tik jėgos kalbą, ir mato tik spaudimas mus gali paveikti, tai mūsų spaudimas neveikia, mes tikrai nematome galimybės tų santykių kažkaip bent kažkiek atšildyti“, – sakė Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė
Politikai nenori Lukašenkos režimo įtakos Lietuvoje
Tad jeigu Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos tik didėja, kyla klausimas, ką Lietuva pasiekia su savo politika.
„Matote, šitoje vietoje bent pasiekėme rezultatą, kad Lietuva tvarkosi pati, yra savarankiška valstybė ir nėra paveiki nuo Baltarusijos režimo. Štai ir yra rezultatas“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Kadaise, kai Lietuva dar pirkdavo dujas iš „Gazprom“, rusai jas parduodavo per tarpininką – „Dujotekanos“ įmonę, ji gerai uždirbdavo iš tokio tarpininkavimo.
O Seime atliktas tyrimas nustatė, kad vėliau ne kartą „Dujotekana“ remdavo Lietuvos partijas ir politikus, kol tai buvo galima daryti. Kitaip tariant – dalis režimo pinigų likdavo Lietuvoje, kaip įrankis daryti poveikį Lietuvos politikams. Panašiai gali būti ir su Lukašenkos režimu.
„Tie pinigai, kurie patenka į Lietuvą jau po to atvežto tranzito, gali nusėsti įvairiose verslo lobistinėse grupėse, kurios po to gali bandyti finansuoti ir mūsų politinę sistemą“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Santykis mūsų su Baltarusija, sakyčiau, pagrindinis elementas yra saugumo elementas. Tik šone yra ekonominis elementas, kiek mes galėtume uždirbti, ar galėjome uždirbti“, – pridūrė M. Sinkevičius.
Lietuva bandė rodyti pavyzdį ir santykiuose su Kinija. Dešiniųjų Vyriausybė gyrėsi, kad Lietuva pirmoji leido steigti Taivano atstovybę, tačiau paaiškėjo, kad buvome ne pirmieji, o vieninteliai. Anot Ruginienės, su šiuo veiksmu Lietuva šoko prieš traukinį ir pralaimėjo.
Šaltinis: tv3.lt
