Sekmadienį Vengrijoje vykę rinkimai baigėsi visišku Viktoro Orbano ir jo partijos „Fidesz“ sutriuškinimu, taip užbaigiant 16 metų trukusį V. Orbano valdymą. Pastaroji Peterio Magyaro ir partijos „Tisza“ pergalė ganėtinai džiugiai sutikta ES, tačiau Kremliui tai turėjo būti rimtas smūgis.
Po nesėkmingai susiklosčiusių rinkimų Maskva praranda vieną ištikimiausių ir parankiausių sąjungininkų ES – V. Orbanas jau ilgus metus konfrontavo su Briuseliu, itin aštriai konfliktavo su Ukraina ir stipriai palaikė Rusiją; iš esmės daugiausiai Vengrijos dėka buvo blokuojami sankcijų Rusijai paketai, stabdoma finansinė parama Ukrainai.
Kremlius V. Orbanui už šią paramą atsidėkodavo savaip – viešai girdavo už „nuosaikią, protingą, subalansuotą“ užsienio politiką, o neviešai, tikėtina, būta kitokio abipusiai naudingo bendradarbiavimo.
Tačiau dabar, V. Orbanui pralaimėjus rinkimus, Rusija jau keičia plokštelę – Vengrija iš „protingos“ valstybės tampa šalimi, su kuria rusai ilgus metus turėjo įtemptus santykius, kuriuos vargiai pavadinsi draugiškais.
Oficiali Kremliaus reakcija į valdžios kaitą Vengrijoje – santūri. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savaitės pradžioje pareiškė, kad Maskva tikisi palaikyti gerus santykius su Budapeštu, tikimasi pragmatiško bendravimo.
Visgi tikrąją Kremliaus režimo nuomonę ir nuotaikas Rusijoje dažniausiai įgarsina ne valdžios atstovai, bet žiniasklaida ir jos propagandistai, peršantys rusams pasaulėžiūrą, kurios reikia valdančiajam režimui. Būtent pastarieji asmenys, dažnai – žinomiausi ir girdimiausi televizijos ar kitų medijų vardai – rusams įteiginėja, ką reikia galvoti viena ir kita tema.
Vienas pirmųjų, ėmusių rusams aiškinti, kaip reikia reaguoti į Vengriją, kurioje nuo Kremliaus režimui draugiškos valdžios pereita į rinkimų metu pasigirdusius šūksnius „rusai, namo“, buvo vienas didžiausių Rusijos pastarojo meto propagandistų Vladimiras Solovjovas.
Savo radijo laidoje „Pilnas kontaktas“ V. Solovjovas net neapgailestavo, kad prorusiškas V. Orbano režimas buvo nuverstas, ir tiesiai šviesiai teigė, kad Rusijai šie rinkimai mažai aktualūs.
„Orbano pralaimėjimas Vengrijoje – čia apie ką? Ar tai mes pralaimėjome? Mes net nedalyvavome, mes neturėjome jokių galimybių įtakoti įvykius Vengrijoje, nežiūrint į kai kurias isteriškas reakcijas užsienyje“, – pareiškė žinomas propagandistas.
Kartu V. Solovjovas tęsė režimo pamėgtą temą, kad Europa – nedraugiška ir priešiška. „Europos mus apskritai nėra. Apie Europą reikia pamiršt“, – rusams į galvas kalė laidos vedėjas.
Užkliuvo ir Hitleris, ir Magyaro pareiškimai
Nors prieš pat Vengrijoje vykusius rinkimus paaiškėjo, kad V. Orbano valdžios aparatas su Rusija palaikė labai draugiškus santykius, o pats V. Orbanas netgi bendravo su Vladimiru Putinu ir stengėsi jam įsiteikti, esą jis – ta pelytė, kuri padeda liūtui, V. Solovjovas suskubo neigti, kad nuo valdžios nueinantis V. Orbanas yra Rusijos draugas.
Tuo pačiu negailėta kritikos P. Magyarui ir vengrams apskritai – priminta, kad rusų ir vengrų santykiai ilgus dešimtmečius buvo komplikuoti ir net priešiški, prisimintas netgi II pasaulinis karas, į kurį Rusijoje žiūrima per labai specifinę prizmę.
„Orbanas niekada nebuvo prorusiškas. Orbanas yra provengriškas. O dėl Magyaro, pažiūrėsim, koks jis bus, bet sunku sakyti, kad Vengrija – mūsų sąjungininkė, ar kad tai tauta, kuri jaučia kokią nors simpatiją mūsų atžvilgiu. Nieko panašaus. Leiskite priminti, kad Didžiajame tėvynės kare (taip rusai vadina II pasaulinį karą) vengrų neėmė į belaisvius dėl baisybių, kurias jie darė mūsų žemėje. Leiskite priminti 1956-uosius ir visa kita. Mes visada turėjome labai sudėtingus santykius su vengrais.
Ir kai girdime po Magyaro pergalės šūksnius „rusai, namo“, tai nelabai skiriasi nuo „pakabink maskolį ant šakos“.
Ir kai Magyaras sako, kad žino, kas toks yra rusų lokys, ir referuoja į 1944-45 metus, leiskite priminti, kad Vengrija kovėsi Hitlerio pusėje. Ir kai jis sako, kad jie (vengrai) tada susidūrė su mūsų siaubu, tai aiškiai reiškia, kad jis gretinasi su kita puse“, – kaip rusams reikėtų žiūrėti į vengrus, aiškino V. Solovjovas.
Tuo tarpu V. Orbanas gali jaustis išduotas – nors iki rinkimų Kremliaus režimui jis tiko ir patiko, dabar jau pabrėžiami ir ne ypač režimui patikę jo aspektai.
„Taip, Orbano politika mums atrodė pragmatiška, simpatiška, ir jis pats kaip žmogus gal simpatiškas. Bet tuo pačiu metu jis balsavo už 19 sankcijų paketų“, – apie V. Orbaną kalbėjo V. Solovjovas.
Šaltinis: ALFA.LT
