Vokietijos kariuomenės brigada, dislokuota Lietuvoje, tiesioginių karinių veiksmų nepatiria, tačiau susiduria su įvairiomis hibridinio pobūdžio grėsmėmis. Kaip skelbia „Euronews“, kariai fiksuoja neaiškius telefono skambučius, o virš poligonų pastebimi dronai, galimai renkantys informaciją apie vykstančius mokymus.
Rusijos pajėgos bando skverbtis į ES ir NATO teritoriją naudodamos hibridinio karo taktiką: sekimą, oro erdvės pažeidimus bei psichologines operacijas, kurios vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę.
Būtent su tuo susidūrė Lietuvoje dislokuotas Vokietijos karys. Atsiliepęs į skambutį iš nežinomo numerio, jis išgirdo savo paties balsą – įrašytą pokalbį, kurį jis su artimaisiais turėjo vos prieš kelias valandas.
„Bendražygis skambina namo, kalbasi pusvalandį, tada gauna skambutį iš nežinomo numerio. Jis atsiliepia ir girdi savo ankstesnį pokalbį, įrašytą ir atkurtą“, – šį įvykį savo knygoje „Inside Bundeswehr“ aprašė Joshua Krebsas. Karys tokį bauginantį stebėjimą apibūdino kaip „keistą“.
Europos ginkluotosios pajėgos, įskaitant Bundesverą, su panašia hibridine veikla susiduria ir savo gimtosiose šalyse. Pranešama, kad dronai galimai šnipinėjo jautrias saugumui gynybos sistemas, pavyzdžiui, priešraketinės gynybos sistemą „Arrow 3“, taip pat stebėjo pratybas, kuriose dalyvavo Vokietijos 45-oji tankų brigada Lietuvoje.
Praėjusiais metais kaimyninės Baltarusijos oro erdvėje buvo pastebėtas Rusijos žvalgybinis lėktuvas būtent tuo metu, kai Vokietijos kariuomenė Lietuvoje vykdė pratybas „Geležinis vilkas“. Vokietijos kariuomenės generalinis inspektorius Carstenas Breueris šį incidentą įvardijo kaip „įrodymą, kad Lietuvai gresia reali grėsmė“.
Federalinis gynybos ministras Borisas Pistoriusas taip pat pabrėžė, kad hibridinis karas yra ypač aktualus Lietuvai. Sausio pabaigoje Berlyne susitikęs su kolega iš Lietuvos, jis pažymėjo, kad Rusijos keliamas pavojus Baltijos regione jaučiamas stipriau nei kitur Europoje, ypač per provokuojančius įsibrovimus į oro erdvę.
Oro erdvės pažeidimai: provokacija ar aplaidumas?
B. Pistorius priminė 2025 m. spalio mėnesio incidentą, kai du Rusijos naikintuvai trumpam įsibrovė į Lietuvos oro erdvę. Lietuvos kariuomenės duomenimis, jie ten išbuvo apie 18 sekundžių, kol buvo palydėti NATO lėktuvų. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šį įvykį pavadino dar viena sąmoninga Rusijos provokacija.
Tai pasmerkė šalies prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Inga Ruginienė.
„Smerkiame Rusijos veiksmus ir karinių lėktuvų įsiveržimą į mūsų oro erdvę. Matome, kad pastaruoju metu šių incidentų tiktai daugėja, ne tik Lietuvoje“, – Prezidentūros parengtame komentare sakė G. Nausėda.
Manoma, kad naikintuvai pakilo iš Kaliningrado srities, kuri ribojasi su Lietuva. Atsižvelgiant į tai, kad Baltijos valstybės iš kelių pusių ribojasi su Rusijos teritorija, šio regiono oro erdvė yra itin jautri zona, kurią nuolat stebi NATO pajėgos.
Vokietija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė šiuo metu vadovauja Baltijos oro policijos misijai, nes Estija, Latvija ir Lietuva neturi savo naikintuvų. Vokietija taip pat stiprina paramą ant žemės: „Be kita ko, Vokietija remia Lietuvos oro erdvės apsaugą, nuo sausio iki kovo mėnesio teikdama mobilią oro pajėgų vadavietę oro stebėjimui“, – sausį pareiškė B. Pistorius.
„Žalieji žmogeliukai“ ir Baltijos šalys
Po minėtų incidentų realių pasekmių nebuvo ne tik dėl hibridinio karo specifikos, bet ir dėl teisinės „pilkosios zonos“. Dažnai sunku tiksliai nustatyti, kada veiksmas perauga į tikrą puolimą ir koks atsakas būtų proporcingas.
Didžiausia problema išlieka neginčijamų įrodymų trūkumas. Skirtingai nei naikintuvų įskridimai, daugelis hibridinių veiksmų negali būti tiesiogiai ir oficialiai priskirti konkrečiam veikėjui. Nepaisant to, manoma, kad jų tikslas vienodas: provokuoti, destabilizuoti ir sėti baimę.
Kai praėjusių metų gruodį Rusijos pasienio pareigūnai be leidimo pateko į Estijos teritoriją, Talinas reagavo diplomatiškai – paprašė Maskvos paaiškinimo. Tai nebuvo vienintelis atvejis: kiek anksčiau netoli Estijos sienos pastebėta grupė ginkluotų asmenų, vilkinčių uniformas be atpažinimo ženklų.
Tokie įvykiai primena „mažuosius žalius žmogeliukus“, pasirodžiusius Kryme 2014 m. prieš neteisėtą pusiasalio aneksiją. Ekspertų vertinimu, pastarieji incidentai pasienyje labiau laikytini psichologine taktika, kuria Rusija nori parodyti savo buvimą ir išlaikyti nuolatinę įtampą.
Kada atsakas tampa teisėtas?
Tarptautinė teisė pagrindiniu klausimu yra griežta: pagal JT chartijos 2 straipsnio 4 dalį valstybėms draudžiama grasinti jėga. Tačiau hibridinės veiklos automatiškai nelaikomos „ginkluotu išpuoliu“ pagal 51 straipsnį, kuris suteiktų teisę į savigyną.
Kiekvienas hibridinis incidentas turi būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į jo sunkumą ir poveikį. Čia galioja bendrasis tarptautinės teisės principas, kad valstybės privalo nesikišti į viena kitos vidaus reikalus, tačiau tiesioginis karinis atsakas į hibridines provokacijas išlieka sudėtingu teisiniu iššūkiu.
