„Kokioje padėtyje yra Europos smegenys?” – su nerimu klausia profesorius Vytautas Landsbergis. Kyla įtarimas, kad Europos smegenys dabar yra ten, kur liaudies išmintis nepataria jų ieškoti. Kūno dalyje, skirtoje sėdėjimui, o ne galvojimui.
Šiaip jau pats patriarchas buvo vienas tų, kurie nekantravo mus į Europą nuvesti. Tada irgi galėjo kilti klausimas: kur tos Europos smegenys? Bet ne, tada klausimas nekilo, nors smegenų praradimo požymiai matėsi ir prieš du ar tris dešimtmečius. Prireikė karo Ukrainoje, kad Landsbergis pagaliau užduotų šį klausimą. „Problema yra ne Ukraina, o Europa ir Europos smegenys. Kokioje padėtyje yra Europos smegenys?” – susirūpino patriarchas.
Ir jam kilo įtarimas, kad smegenys yra visai ne ten, kur gamta jas įprastai įtaiso. Ne galvoje. O kur tada? Liaudies išmintis sako: neieškok š… smegenų. Deja, pažangiosios Europos mintys jau ilgą laiką nukreiptos būtent į tą kūno vietą. Landsbergis ir jo bendražygiai galėjo anksčiau susirūpinti, kad smegenys atsidūrė joms nepriderančioje vietoje. Dabar jau gali būti vėlu. Juo labiau kad pati Europa savo smegenų labai nepasigenda ir susigrąžinti neskuba.
