Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai atliko kratas „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir jo partietės Daivos Petkevičienės darbo vietose bei namuose. Kas vyksta ir kas laukia toliau?
Ar FNTT kratos sudrebins visą „Nemuno aušrą“? Kaip teisėsaugos tyrimai veikia politikų reputaciją ir kodėl dalies rinkėjų skandalai neatgraso? Apie tai diskutuoja MRU profesorius, politologas Virgis Valentinavičius ir VU Politikos ir komunikacijos tyrimų centro vadovas, komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas.
FNTT kratos pas Remigijų Žemaitaitį: ką tiria pareigūnai?
Ketvirtadienį nuo ankstyvo ryto vyko kratos pas Remigijų Žemaitaitį, jo partietę, buvo apieškoti namai ir būstinė, veiksmai vyko Seime. Kaip vertinate tai, ką matėte ir kas ten vyksta?
V. Valentinavičius: Vyksta įprasti dalykai. Naujiena būtų, jeigu nevyktų jokių kratų pas Remigijų Žemaitaitį ar neiškiltų koks nors panašus skandalas. Mes jau esame pripratę, kad kiekvieną dieną gauname skandalo dozę, susijusią su Remigijumi Žemaitaičiu ir jo bičiuliais – tai tėra naujausias epizodas šioje istorijoje.
Į paviršių kyla ne tik Remigijaus Žemaitaičio idėjos, bet ir realus politikos turinys, o realus politikos turinys yra siekis pasipelnyti – nekalbant apie partijos finansavimui skirtus pinigus per automobilio nuomą.
Realus turinys yra atsilyginimas draugams, kurie jį palaikė per rinkimų kampaniją. Pavyzdžiui, „Jozitos“ degalinių tinklo savininkui, deleguojant savo žmogų į Energetikos komitetą. Taip pat kalbos apie kalio trąšas, Igorį Udovickį, Birių krovinių terminalą ir Baltarusijos interesus. Visa tai balansuoja ant įstatymo ribos.
Mes prie šitų dalykų jau esame pripratę, ir tai man asmeniškai kelia nerimą, nes į kiekvieną naują epizodą Remigijus Žemaitaitis atsako vis didesne cinizmo doze. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbia, kad automobilio nuoma yra šiurkštus pažeidimas, o Remigijus Žemaitaitis atsako, kad jam tai nesvarbu, vadina tai niekiniu sprendimu ir tvirtina, kad nieko blogo nedaro.
Visuomenė pratinama prie minties, kad tokia veikla yra normali. Tai nėra naujiena ir visai valdančiajai koalicijai. Socialdemokratai kelis mėnesius stengėsi įrodyti, kad savivaldybių lėšų pasisavinimas čekių skandale yra normali veikla, kuria Seimo nariai gali užsiimti, kada panorėję. Toks bendras cinizmo ir nebaudžiamumo vyravimas tampa nebejuokingas ir kelia didelį nerimą.
Automobilių nuomos istorija: kodėl ji sudomino teisėsaugą?
Ar jūsų nenustebino, kad krata vyko būtent dėl automobilių nuomos?
V. Valentinavičius: Manęs nenustebino. Mane stebino tik tai, kad kratos įvyko taip vėlai. Kai istorija iškilo į viešumą žiniasklaidoje, buvo visiškai aišku, kad tai susiję su Baudžiamuoju kodeksu. Mane stebino, kad teisėsauga taip lėtai atlieka tyrimą, nors gerai, kad jį apskritai pradėjo.
Šios kratos turėjo įvykti žymiai anksčiau. Dabar Remigijus Žemaitaitis teigia, kad jie nieko nerado, leisdamas suprasti, kad viską spėjo paslėpti.
Linai, kaip jūs vertinate vykusias kratas ir visą situaciją?
L. Kontrimas: Ilgai stebint akivaizdu, kad šis žmogus seniai yra politikoje ir moka krizinę situaciją išnaudoti savo komunikacijai. Užuot slėpęsis, jis komentuoja, siūlo savo paaiškinimus ir savo turinį, tačiau, kaip ir minėjote, ši istorija yra sena.
Svarstau, ką naujo teisėsauga gali rasti šioje byloje, jeigu viskas jau buvo aišku: VRK priimtas sprendimas pagrįstas skaičiais ir faktais. Dabar mes turime progą dar kartą atsukti istoriją atgal ir vėl girdėti ją komentuojamą abiejų pusių. Kitaip tariant, žiniasklaidos eterį vėl užpildome tema, kuri turėjo būti seniai baigta.
Kodėl politiniai skandalai neatgraso rinkėjų?
Ar esate tikras, kad šioje istorijoje negali atsirasti naujų esminių detalių?
L. Kontrimas: Niekada negaliu to atmesti – mes nesame teisėsauga ir neturime visų dokumentų. Jūsų klausimas atveria temą, dėl kurios man neramu jau daugybę metų. Keliu klausimą: kas yra atsitikę, kad mes politikoje – mažoje, deleguotoje žmonių grupėje – jaučiame nesaugumą ir net nepradedame diskutuoti, kaip tą nesaugumą panaikinti?
Mes nuolat susiduriame su tomis pačiomis žmogiškomis pagundomis ir nuodėmėmis, tai nėra juokinga. Galime atsigręžti į žmonijos istoriją, kai žmonės net sunkiais laikais keldavo klausimus, kaip geriau valdyti visuomenę. Dabar mes pamirštame kelti tokius klausimus, nes atrodo, kad iškėlus klausimą, pavyzdžiui, apie dabartinės valdžios struktūros keitimą, tave gali apšaukti antivalstybininku.
Mes nuolat susiduriame su viešųjų pinigų pasisavinimu. Galbūt reikėtų galvoti ne apie reikalavimų kartelės mažinimą einantiems į politiką, o apie jos didinimą. Žmogus turėtų ateiti į politiką jau parodęs savo asmenybę ir įrodęs savo skaidrumą.
Tokios istorijos kaip Remigijaus Žemaitaičio atvejis leidžia žmonėms teigti, kad visi politikai yra vienodi ir švarių ten nėra. Tai tampa puikia platforma naujiems gelbėtojams. Šią temą vertinu ne tik kaip Remigijaus Žemaitaičio ir jo partijos problemą.
Šaltinis: TV3.LT
