Remigijus Žemaitaitis daro vieną klaidą po kitos ir jo autoritetas bei lyderystė Seimo kuluaruose kelia klausimų. Nepaisant bandymo viešojoje erdvėje parodyti, kad pokyčiai dėl valdančiosios daugumos nieko tokio, kad viskas tik į naudą, iš tikrųjų R. Žemaitaičio politinėms ambicijoms gali kilti grėsmė.
Kad ir kaip politikas bebandytų spekuliuoti ir įrodinėti, kad tokių tikimybių aptarimas yra mistinio elito puolimas, gravitacijos politikoje silpnėjančiam R. Žemaitaičiui gali nepavykti išvengti. Taip kalbama Seimo koridoriuose, kuriuose vaikšto ir iš daugumos metami „aušriečiai“.
Abejojama ir tuo, ar „aušriečiams“ darbas opozicijoje tikrai pūstels papildomos deguonies. Juk „aušriečiai“ visada kalbėjo ir elgėsi kaip opozicija. Dabar tiesiog partijos koordinatės atitiks partijos laikyseną – realų buvimą už valdžios ribų. O tai reiškia, kad kur kas mažiau garso, įtakos ir legitimumo. Socialdemokratai už nugaros nebestovės. Priešingai, iš jų ir kitų parlamentinių partijų vis dažniau ir garsiau girdėsis, kad R. Žemaitaitis – dar vienas įtaką prarandantis radikalas. Kitaip tariant, iš opozicijos „aušriečiams“ didelės naudos gali ir nebūti. Labai tikėtina, kad stiprės izoliacija, politinėje erdvėje atsirandant naujiems, į nusivylusį rinkėją nusitaikiusiems politikams.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su „Nemuno aušra” ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.
Taigi R. Žemaitaitis jau kelintą kartą iš eilės pasirodė nebesugebąs kontroliuoti situacijos. Jo sprendimai ir taktika partijai nebeatneša laimėjimų. Prarasta valstybės dotacija, prarastos pozicijos valdančiojoje daugumoje kai kam jau rodo, kad politikas nebesugeba „pagauti grobio“. Ar tokia įkyri mintis gali įsitvirtinti Seimo „aušriečių“ gretose?
Tradiciškai jie yra laikomi itin lojaliais R. Žemaitaičiui ir kol kas viešojoje erdvėje sako, kad neturi minčių trauktis. Ramybę rodyti bando ir pats „aušriečių“ lyderis. Pasak jo, tik kvailys dabar galėtų jungtis prie socialdemokratų.
Visgi, lojalumas partijai ar partijos lyderiui nėra savaiminis reiškinys. Tai – pasitikėjimo ir kartais apskaičiavimo rezultatas. Juk nuo paskutinių Seimo rinkimų su R. Žemaitaičiu atsisveikino ir Agnė Širinskienė, ir Dainius Varnas.
Ar po LSDP sprendimo, kurio „aušriečių“ lyderis bando nesureikšminti, yra daugiau mąstančių apie pokyčius? Tokių kalbų, tvirtina šaltiniai Seime, „aušriečių“ frakcijoje yra. Manoma, kad bent jau kelių „aušriečių“ artimiausiu metu gali nelikti. Ir nebūtinai dėl to, kad valdantieji juos sugundys pozicijomis. Gali būti, kad net negundys.
Pirmiausiai, motyvą pasitraukti gali rodyti patys „aušriečiai“. Neformaliai kalbama, kad stiprėja supratimas, jog besiklostanti politinė kompozicija „Nemuno aušros“ nariams, ypač mąstantiems apie tolesnę karjerą, yra vis labiau nepalanki.
Prarasti postai Seime („aušriečiai“ kol kas pirmininkauja penkiems komitetams), sumažėjęs žiniasklaidos dėmesys, galbūt net tam tikra izoliacija ar stiprėjanti radikalios-marginalinės partijos etiketė – visa tai kai kam gali pasirodyti per didelė kaina. Ypač, jei turėjai Seimo komiteto pirmininko ar parlamento vicepirmininko poziciją.
Netekti Seimo nario mandato gresia ir Žemaitaičiui
Kaip stabilumą frakcijoje gali paveikti faktas, kad pačiam partijos vadui gresia bent jau trumpam pasitraukti ne tik iš frakcijos, bet ir iš Seimo?
Jau greitai turėtų būti paskelbtas Apeliacinio teismo verdiktas dėl neapykantos žydams kurstymo ir Holokausto menkinimo. Jei šio bei vėliau Aukščiausiojo teismo sprendimas bus taip pat nepalankus „Nemuno aušros“ pirmininkui, jis rizikuoja netekti Seimo nario mandato. Tikėtis išsisukti balsavimo Seime metu veikiausiai nebepavyks. Juk už „aušriečių“ nieko nebeliko.
Labiausiai tikėtina, kad R. Žemaitaitis, priešingai nei Petras Gražulis savo laiku, apkaltos nelauks ir po Aukščiausiojo teismo sprendimo (jei jis bus nepalankus) pats padės mandatą, tikėdamasis dalyvauti Kelmės–Šilalės apygardoje surengtuose naujuose rinkimuose. O gal dalyvaus Palangos mero rinkimuose? Apie tai buvo anksčiau užsiminęs ir pats „aušrietis“.
Dabar R. Žemaitaitis savo planų nekomentuoja. Sako, kad kol nėra galutinio teismo sprendimo, klausimas yra kvailas.
Visgi, klausimas yra tiesiog nepatogus ir atsakymų į jį sulauksime veikiausiai rudenį. O tai atidarys dar vieną dilemą „aušriečiams“: ar iš valdžios išmestas ir radikalu vadinimas lyderis, kaltu pripažintas dėl neapykantos kurstymo, priverstas pasitraukti iš Seimo, yra tikrai sektinas pavyzdys? Ypač, jei rudenį pamatysime ir žemyn judantį „Nemuno aušros“ reitingą.
Ne visiems „aušriečiams“ durys būtų atviros: kai kuriems tik „barankos skylę“ duotume
O kaip su kitais „aušriečiais“? Sklando kalbos, kad bent jau keli „Nemuno aušrai“ priklausantys parlamentarai gali pabėgti nuo R. Žemaitaičio. Nepaisant to, kad „aušriečiai“ viešai kalba, jog viskas yra gerai, realybėje, sako patikimi šaltiniai, yra šiek tiek kitaip. Yra tokių, kurie jau dabar atsargiai žvalgosi būdų išeiti.
Tačiau nebūtinai net panorusiems ir apsisprendusiems bus lengva prisijungti prie daugumos. Bent jau tokiomis sąlygomis, kokiomis jie norėtų. Neformaliai demokratų stovykloje kalbama, kad kai kuriems dabartinės „aušriečių“ frakcijos nariams į valdančiąją koaliciją kviečiama partija galėtų pasiūlyti nebent „barankos skylę“. Galvoje turima su R. Žemaitaičiu dirbančių kai kurių parlamentarų reputaciją. O ja, yra įsitikinusių, dalis Seimo „aušriečių“ negali pasigirti.
Apie tai, kad dalis „Nemuno aušros“ frakcijos narių tiesiog neatitiktų reputacijos kriterijaus, kalbama ir socialdemokratų gretose.
„Bet yra konstruktyvių žmonių, kuriems mes būtume atviri. Jei kažkas jungtis norėtų – mes tokią galimybę svarstytume“, – sako LSDP frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė.
Seimas sprendžia dėl 2026 m. valstybės biudžeto
Valdančiojoje daugumoje likę „valstiečiai“, panašu, būtų mažiausiai klausimų kelianti frakcija pabėgėliams iš „Nemuno aušros“.
„Olimpinė ramybė iš tos frakcijos kol kas. Bet tai – normali reakcija, jie žiūri ir stebi, kaip čia bus. Manau, kad tai labai žmogiška. Judesys vėliau prasidės. Bet kokiu atveju kalbame, klausinėjame, kaip nuotaikos, nuomonės, kokie ketinimai“, – kalbėjo „valstietė“ Aušrinė Norkienė.
Nors ir tikina, kad nieko nenutiko – pasekmių bus
Iš valdančiosios daugumos išmestos partijos pirmininkas R. Žemaitaitis tvirtino, kad iš saviškių nesulaukė priekaištų. Juk ne paslaptis, kad būtent R. Žemaitaičio laikysena bei kalbos labiausiai ir erzino socialdemokratus.
Sau įprastu stiliumi politikas tvirtino, kad „aušriečiai“ nebuvo išmesti, o artėjantis darbas opozicijoje – tai, ko ir norėjo frakcija. Esą ir anksčiau „aušriečiai“ nenorėjo dirbti daugumoje.
Tačiau, kaip dažnai juokauja parlamentarai, R. Žemaitaičiui žodžiai nekainuoja ir jis gali pasakyti bet ką. Panašios nuomonės yra ir su „aušriečiais“ dirbęs D. Varnas. Jo teigimu, priešingai nei sako R. Žemaitaitis, „aušriečiai“ norėjo likti daugumoje, kada buvo formuojama Ingos Ruginienės Vyriausybė.
„Kai buvo klausimas dėl koalicijos sudarymo po Gintauto Palucko, tai tada beveik visi frakcijos nariai buvo už. Aš taip pat buvau už. Niekas nesiruošė opozicijai, kai kvietė į valdžią“, – kalbėjo praėjusių metų pabaigoje prie demokratų prisijungęs parlamentaras.
„Būnant valdančiojoje daugumoje ir turint svertus vykdomoje valdžioje, tu tą savo programą gali įvykdyti aktyviau. Todėl Žemaitaitis turėjo saugoti koaliciją kaip savo akies vyzdį. Tačiau jis rėmėsi labiau populistiniais sprendimais“, – teigė jis ir iš esmės neabejojo, kad bent dalis į opoziciją išmestų „aušriečių“ tikrai svarstys galimybes atsisveikinti su vieną nesėkmę po kitos patiriančiu R. Žemaitaičiu.
„Beveik niekas iš „aušriečių“ nesidžiaugia dėl tokio socialdemokratų sprendimo“, – sakė D. Varnas.
Šaltinis: DELFI.LT
