Lietuvos ūkininkai jai buvo prisitaikę prie šiltų žiemų, tad šių metų speiguota žiema daugeliui buvo netikėta. Vis dėlto ramiau miegoti jiems leido stora sniego danga, padengusi didžią dalį šalies pasėlių.
Tačiau kai kuriuose rajonuose žiemkenčių laukai liko pliki, todėl ten speigas pridarė daugiau žalos.
Nors džiaugiasi „balta“ žiema, ūkininkai su nerimu laukia pavasario: nuo to, kaip greitai ar lėtai į ledą sušalęs dirvožemis atsileis, priklausys būsimas derlius. Ūkininkai pripažįsta, kad dar negali ramiai miegoti, nes gali būti visko: ir potvynių, ir kitų negandų.
Išgelbėjo sniegas
„Taip šalta mūsų šalyje jau seniai nebuvo“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Sinoptikai teigia, kad šių metų sausis buvo vienas šalčiausių šiame amžiuje. O vasario mėn. daugelyje Lietuvos vietovių buvo fiksuojamas speigas, kai kur oro temperatūra buvo nukritusi net iki 33–34 laipsnių šalčio. Šalčiau Lietuvoje buvo tik prieš maždaug 30 metų, kai fiksuotas 35 laipsnių šaltis.
Toks netikėtas ir ilgai išsilaikęs šaltis, kai žiemos pastaruoju metu šalyje yra šiltos, iš pradžių kėlė nerimą žemdirbiams, bet vėliau, kai laukus padengė storas sniego sluoksnis, jiems tapo daug ramiau.
Kauno rajono Babtų seniūnijos ūkininkas Romas Majauskas sako, kad ten, kur nėra sniego dangos, augalai greičiausiai neišgyvens, nes gilus įšalas „nutraukys rapsų šaknis“. Bet kur pasėlius padengė sniegas, sąlygos augalams yra palankios, nepaisant didžiulių šalčių. „Sniegas apsaugo“, – Alfa.lt teigė R. Majauskas.
Ūkininkas prisimena kelias žiemas, kai spaudė panašus šaltis, bet sniego nebuvo. Tada dauguma žiemkenčių sušalo. Viena tokia žiema buvo praėjusio amžiaus pabaigoje, kitos dvi 2004 m. ir 2005 m. „Buvo labai baisu. Dvi žiemas iš eilės, kai nebuvo sniego, o daugiau kaip savaitę spaudė 16 laipsnių šaltis, nušalo kviečiai, rapsas išretėjo. O šiemet turėtų apsaugoti sniegas“, – pasakojo R. Majauskas.
Ne visi ramiai miega
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius tikisi, kad didžioji dalis Lietuvos pasėlių nuo tokios žiemos, kada fiksuojami speigų rekordai, nenukentės, nes yra gan „storai pridengti sniegu“. Pasak jo, nepaprastai šalta žiema būsimam derliui nėra pražūtinga.
Tačiau taip yra ne visur. „Pietvakarių Lietuvoje (į vakarus nuo Marijampolės – red.) sniego paklotė nebuvo įspūdinga, nors nebuvo ten ir rekordinių šalčių. Kad šitos dalies ūkininkai ramiai miega, kai naktį speigai, abejoju, – Alfa.lt sakė R. Juknevičius. – Visko dar gali būti, nes ten po sniegu net ražiena nėra pasislėpusi.“
Ūkininkų lyderis atkreipė dėmesį, kad ne vien speigas kelia pavojų augalams. Žiemkenčiai gali nukentėti, jeigu būtų rimtas atlydys, o po ilgo laiko vėl šaltų. Tokiu atveju į ledą sušaltų ir „uždustų“ žiemkenčiai.
„Kitas klausimas, kai kur yra nemažai pašalo. Jeigu staigus pavasaris, daug plotų gali numirkti. Jeigu melioracija dėl įšalo nefunkcionuos, o paviršius bus patęžęs ir vandenyje, kažkokiai daliai pasėlių irgi gali būt pražūtinga“, – mano R. Juknevičius.
Jis skaičiavo, kad tokiu atveju nukentėtų apie 10 proc. žiemkenčių. Ūkininkas priminė, kad Lietuvoje „žiemoja“ daugiausia grūdinės kultūros, tai kviečiai, sudarantys apie pusę viso Lietuvos pasėlių ploto, žieminis rapsas, rugiai, kvietrugiai. R. Juknevičius priminė, kad Lietuvoje maždaug pusė ariamos žemės užsėjama žiemkenčiais: javais ir aliejine kultūra rapsais.
„Kadangi sniego buvo, šaknys apsaugotos, vaismedžiai taip pat atlaikė šalčius, bet atskiros šakos, ypač tų vaismedžių, kurie yra mažiau atsparūs tokiems speigams, gali būti nušalusios, vainikai išretėję, todėl kai kurių vaisių užaugs mažiau. Ar uogų, pavyzdžiui, šilauogių krūmai atlaikė šaltą žiemą, galėsime pasakyti pavasarį, kai sprogs pirmieji žiedai“, – pasakojo R. Juknevičius.
Dauguma kitų kultūrų, pavyzdžiui, daržovės, auginamos nuo pavasario, tad šalta žiema jų nepaveikė. R. Juknevičius spėjo, kad nebent didesnių sąnaudų patirs šiltadaržių augintojai, tad kai kurios pirmosios daržovės gali kainuoti daugiau.
Nulems pavasaris
Dėl pavasario poveikio žemės ūkiui nėra tikras ir ūkininkas R. Majauskas, 600 ha plote auginantis rapsus, kviečius, miežius, pupas, žirnius ir kitus augalus.
„Jeigu pavasaris bus nepalankus, jeigu, kaip praneša, rodo lietų, visa drėgmė, kai apačioje žemė įšalusi, nubėgs į upes ir drėgmės nebus. Kitas pavojus, jeigu ilgiau pasilaikys sniegas, gali kilti daugiau ligų. Visas dar prieš akis – visa rizika atsiranda vėliau, kai sniegą nuleidinės. Ar labai šals, ar nešals naktimis“, – pasakojo daugiau kaip 30 metų ūkininkaujantis R. Majauskas.
Ūkininkas teigė, kad idealiu atveju, o taip retai pasitaiko, „viskas turėtų klostytis tolygiai“: gruodį truputį pašąla, tada pradeda snigti, uždengia laukus, paskui vasarį po truputį šyla, žemė iš apačios po truputį atsileidinėja. Tokia eiga augalams išgyventi būtų pati geriausia.
Prisitaikė prie šiltų žiemų
Keičiantis klimatui Lietuvoje žiemos tapo vis šiltesnės ir ūkininkai prie tokių sąlygų prisitaikė naudojami šiltesniam klimatui tinkančias veisles, daugiausia atsivežtas iš Skandinavijos šalių, Vokietijos, Prancūzijos.
Savo valdose išmaniąsias technologijas taikantis R. Majauskas sakė, kad vienintelės veislės, kuri buvo pritaikyta prie šalčių, ūkininkai jau atsisakė, nes yra geresnių ir produktyvesnių. „Turime kitas veisles, žiūrėsime, kaip bus, nes dar tikrai neaišku, kaip jos atsilaikys, jeigu sąlygos pavasarį nebus palankios“, – sakė R. Majauskas.
Vis dėlto net iš šių naujų veislių augalams kol kas didelio pavojaus nėra, sniegas jas apsaugo. „Aš įsivaizduoju, kad po sniegu nėra daug įšalę, gal kokie 20 cm, bet sniegas kompensuoja tą speigą, nes ten apačioje yra kokie 10 laipsnių šalčio. O tie visi augalai iki 15 laipsnių šaltį atlaiko. Kai nei speigas, nei vėjas tiesiogiai neveikia, tikiuosi, kad augalai išgyvens“, – raminosi ūkininkas.
R. Majauskas prisipažino, kad šių metų žiema žemės ūkio augalams yra ideali, tai pripažįsta ir specialistai, ir kolegos ūkininkai. Tiesa, to jis negalėtų pasakyti apie ūkininkų buitį. Kai taip šalta, tenka papildomai šildyti pastatus, didelius sandėlius, kur saugomos bulvės ir kitos daržovės. Kaime užšalę vandentiekiai.
Gresia bibliniai potvyniai
„Vyraujant šaltiems orams neretai pasigirsta kalbų, jog klimato atšilimas kažkur pradingo. Vis dėlto nereikėtų apsigauti matant už lango net ir labai šaltus orus. Globali temperatūra šiuo metu ir toliau išlieka aukšta. Žiūrėkime į pasaulį šiek tiek plačiau ir kiekvienas šaltų orų laikotarpis neatrodys kaip naujo ledynmečio pradžia“, – pranešime ironiškai teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Mokslininkai įspėja, kad per artimiausius 20 metų Lietuvos upėse sulauksime šimtmečio potvynių. Didžiuliai ledo sangrūdų sukelti potvyniai, kurie statistiškai pasikartoja maždaug kartą per šimtą metų, Lietuvos upėse gali įvykti dar iki 2050-ųjų. Tikėtina, kad jie bus didesni už tuos, kuriuos esame patyrę iki šiol.
„Dažnai manoma, kad klimato kaita turėtų švelninti potvynius, tačiau realybė priešinga – ekstremalūs reiškiniai tik stiprėja. Staigūs oro temperatūros svyravimai ir gausus kritulių kiekis didina potvynių intensyvumą. Tyrimai rodo, kad per artimiausius 20 metų ledo sangrūdų sukelti potvyniai gali sudaryti itin pavojingas situacijas. Dideli potvyniai buvo gana seniai, todėl esame pamiršę, kokia tai galinga, viską griaunanti jėga“, – pranešime cituojama Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Jūratė Kriaučiūnienė.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Juknevičius svarstė, kas bus, kai daugmaž pusės metro sniego antklodė, išsaugojusi augalus per speigus, pradės tirpti. Koks bus tirpimo scenarijus: greitas, ūmus ar lėtas. Esą nuo to priklausys, ar bus potvyniai, pasėlių užliejimai.
„Bet kuriuo atveju vis tiek nešnekėtume apie šimtaprocentinį žiemkenčių praradimą, o tik apie išretėjimus“, – ramino jis.
R. Juknevičius priminė, kad po speiguotos žiemos dažniausiai prognozuojami ilgi karšti, sausringi ir audringi periodai vasarą. Ūkininkas priminė, kad derlius kartais gali pražūti ir javapjūtės metu. Yra buvę, kad išvažiuoja į laukus kombainas, užeina debesiukas su kruša ir pusę ar daugiau nei pusę derliaus „nukulia“ anksčiau už kombainą. Koks bus derlius, skaičiuosime rudenį“, – pastebėjo jis.
Šaltinis: ALFA.LT
