Į partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio susitikimus pastaruoju metu vis dažniau atvyksta paaugliai, kurių skaičius stebina tiek organizatorius, tiek aplinkinius. R. Žemaitaitis teigia, kad tai ne atsitiktinumas, o politinių oponentų veiksmas, siekiant protestuoti prieš jį siunčiant nepilnamečius, nors kai kas mano, jog tai gali būti spontaniška jaunimo iniciatyva.
Dalis mokinių, užuot atėję į pamokas, užsiima politine veikla ir eina protestuoti prieš Remigijų Žemaitaitį jo organizuojamuose renginiuose. Kaip jūs vertinate šį reiškinį?
Dviprasmiškas momentas. Tarsi gražu ir džiugu, kad jaunoji karta domisi mūsų šalies likimu ir įsitraukia į gyvenimą, pilietiškumo ugdymas – viena vertus. Kita vertus, tai yra per jaunas amžius, žmogus dar neturi kritinio mąstymo ir labiau paveikus emocijų, todėl dažniau pasiduoda manipuliacijai. Klausimas, kiek tai yra pačių vaikų valia ir sumąstymas, o kiek – jie buvo nukreipti.
Jie sako, kad senukai yra paveikti propagandos, eina, balsuoja už tuos, už kuriuos nereikia balsuoti. Gal jie teisūs taip sakydami?
Tai klasikinė kartų dilema: kai jaunas žmogus, kaip briedžiukas, bado ragais, ieško savo vietos po saule, bando nugalėti autoritetus, atrasti save, savo identitetą. Kita vertus – sekimas draugų, priklausymas savo kartai. Poliarizuotas mąstymas „mes–jie“ lemia nepagarbius paburnojimus, bet tai yra naivu.
Įvertino socialdemokratų idėją
Kaip vertinate socialdemokratų iniciatyvą įstatymui, kad nuo 16-os metų būtų galima balsuoti?
Jauno žmogaus kritinis mąstymas dar nėra susiformavęs. Jis nėra blogas, jo jaunatviškas idealizmas nėra blogis. Tai graži energija, geri impulsai, bet svarbu juos nukreipti, nes politikoje labai svarbus racionalus, blaivus mąstymas, gebėjimas išlipti už savo požiūrių ir išgirsti oponentą. Tai ateina su metais ir tam reikia tam tikro užsigrūdimo. Ne visiems pavyksta šią fazę pasiekti, ir, kiek matau dabartinę politiką, joje labai daug aistrų, emocijų ir mažai dialogo bei racionalaus susišnekėjimo. Kalba eina apie suaugusius žmones, o paaugliai, man atrodo, yra aukos.
Ar jaunimo idealizmas politikoje visada yra pozityvus reiškinys, turint omenyje tokias organizacijas kaip komjaunimas, pionieriai ar Hitlerjugendas?
Deja, čia yra blogi pavyzdžiai, kaip jaunimas dalyvauja visuomenės politiniame gyvenime, nes tai dažnai yra manipuliacija. Man teko būti spaliukų pionieriumi. Ką vaikas gali suprasti apie Leniną ir jo idėjas būdamas septynerių metų? Turbūt nieko, bet jis pratinamas, kad tai yra autoritetas ir visa, ką jis sako, yra teisinga.
Hitlerjugendas ir kiti panašūs dalykai – tai visuomenės, na, neigiamas pavyzdys, kur buvo diktatūra ir manipuliacija – socialinė inžinerija. Tad labai norėčiau, kad mes to išvengtume. Lietuvoje tai ne pirmas atvejis. Aš atsimenu, kad jaunimas buvo įtrauktas ir į juodaodžių teisių gynimą. Tai man atrodė nemaloniai.
Black Lives Matter yra, kaip ir geras dalykas. Aš palaikau toleranciją ir tikrai kiekviena gyvybė svarbi, bet vis dėlto įtraukti jaunimą į tokią veiklą arba, kaip ekologinius judėjimus su Greta Thunberg, aš abejočiau, ar tai tikrai tinkamas krūvis paaugliui. Manau, tai gali būti destruktyvu.
Trūksta kritinio mąstymo
Sąjūdyje dalyvavo daug jaunų žmonių, ir dalis jų buvo nepilnamečiai – ar tai blogai, ar gerai?
Kalbame apie politines batalijas, skirtingų interesų grupių kovą ir gladiatorių kovą. Aš manau, kad neetiška ir nesąžininga į tai įtraukti vaikus. Tiems vaikams, vaikinams ir merginoms gali grėsti perdegimas, emocinis nusivylimas, cinizmas, nusivylimas politika. Jei jie pamatys, kad vieni deklaruoja vieną, o pas kitus vyksta kažkokie politiniai susitarimai, tai bus didelis smūgis, ypač idealistui.
O kaip vertinate idėjas, kad nuo 16-os metų būtų galima balsuoti, rinktis į savivaldybių tarybas arba į Seimą nuo 18-os būti renkamiems į Seimą?
Jeigu kalbame apie atstovaujamą demokratiją, idealiu atveju būtų tikrinamas intelekto koeficientas ir adekvatumas arba naudojamas melo detektorius, bet tai turbūt pažeistų žmogaus teises. Kas yra brandus žmogus? Tai atsakingas žmogus, kai jis atsako ne tik už save, bet ir už savo aplinką. Žinome, kad iki 30-ies žmonės dažnai dar yra išlaikomi tėvų. Jei jis nepasirūpina savimi, ką jis gali kalbėti apie šalies ar pasaulio reikalus? Jam yra per anksti.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame video.
Šaltinis: TV3.LT
