Naujieji koalicijos partneriai išsikėlė siekį normalizuoti santykius su Kinija. Apie tai pasisako ir prezidentas Gitanas Nausėda, visgi opozicija tokį siekį kritikuoja. Tad, kokie turėtų būti santykiai su Kinija?
Apie santykių su Kinija ateitį, galimas rizikas bei diplomatinius iššūkius, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo nariai: socialdemokratas Ruslanas Baranovas ir konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Santykiai su Kinija: ko siekia naujieji valdantieji?
Kokia apskritai būtų esmė santykių su Kinija normalizavimo?
R. Baranovas: Manau, kad pirmas tikslas, kurį turi ir jau turėjo praeita bei dar prieš tai buvusi vyriausybė, yra atstatyti diplomatinį atstovavimą tam tikru lygiu. Šiandien Lietuvoje yra 0 Kinijos diplomatų, ir lygiai tiek pat mes turime Pekine – tai yra pirmas tikslas, nes mes esame vienintelė tokia Vakarų valstybė, kurioje nėra jokio atstovavimo.
Kitas, jau labiau idėjinis tikslas yra tai, kad išgirdę Pekine „Lietuva“, kinai turėtų bent jau kažkokį labiau neutralų požiūrį ir tai jiems sukeltų mažiau emocijų. Tai nereiškia, kad mes važiuosime į Pekiną visi šokti šokių ir valgyti pyragų, bet tai reiškia stabilius, numatomus santykius, kurie būtų aiškūs, netrukdytų prisitraukti investicijų, nekeltų kažkokių papildomų problemų ir leistų mums, nors mūsų interesai labai dažnai su Kinija nesutampa, bent kažkokiu lygiu apie tai šnekėtis.
Kaip jūs, pone Pavilioni, vertinate tokį siekį, kad tie santykiai būtų normalizuoti?
Ž. Pavilionis: Manau, kad tai nesąmonė. Socialdemokratai jau 2 metus praleido darydami nesąmones savo smėlio dėžėje su prorusiškomis partijomis, kurios užkrėtė juos pačius savo darbotvarkėmis.
Jeigu pažiūrėtume logiškai, kai turi labai mažai resursų ir laiko, turi stengtis tą laiką nukreipti į tai, kas svarbiausia – tai yra santykiai su Amerika, stiprios Europos kūrimas, gynybos sąjungos kūrimas, Lenkija, kuri šiuo metu pradeda pyktis su ukrainiečiais ir tam reikia be galo daug pastangų. Tuo tarpu visas jėgas jie nukreipia į pagrindinę Rusijos karo įgalintoją.
Kai pabandai suprasti jų argumentus, atrodo, kad atkūrus diplomatinį atstovavimą Vilniuje, jie turbūt galvoja, jog sustabdys tą agresorių. Nežinau, ko jie tikisi, bet amžinos taikos su agresoriumi tokiomis kvailomis priemonėmis niekada nesukursi – čia kalba senas diplomatas. Diplomatija veikia ten, kur yra laisvos tautos, kur gerbi vienas kito principus ir teises, o čia yra agresorius, kurio tikslas – sunaikinti laisvę aplinkui. Panaši energija yra suteikiama ir Lukašenkos režimui, siekiant atšildyti santykius su juo, tad socialdemokratai eina prieš laiką ir naudoja savo pačių laiką.
Tai tikrai baigsis niekuo, nes Kinija reikalauja vieno dalyko, kurį ponas Baranovas puikiai žino. Jie nori, kad mes nutrauktume visus ekonominius santykius su Taivanu ir dirbtume tik su Pekinu, uždarytume Taivaniečių atstovybę – tai yra labai kvaila.
Tą darė nemažai socialdemokratų lyderių, bet net Saulius Skvernelis nuo to atsitraukė, nes tai grėsė mūsų nacionaliniam saugumui. Tačiau, kadangi socialdemokratai bando nuimti savo rankomis žvalgybinį protą – Kęstutį Budrį, matosi, kad jiems Maskvos kurantai galvoje tiksi daug labiau nei mūsų saugumo tarnybų nurodymai.
Taivaniečių atstovybė išlieka jautriausias klausimas
Pati Kinija yra pasakiusi, jog pagrindinės problemos tarp Lietuvos ir Kinijos kilo dėl pažeisto „Vienos Kinijos“ principo. Žiūrint į galimą santykių normalizavimą tarp Lietuvos ir Kinijos, ką tai reikštų Taivaniečių atstovybei?
R. Baranovas: Lietuva nepažeidė „Vienos Kinijos“ principo, nes Taivaniečių atstovybė yra prekybinė atstovybė, tai nėra ambasada – mes nepripažįstame Taivano nepriklausomybės ir kaip laikėmės, taip ir laikomės „Vienos Kinijos“ principo.
Galima atkreipti dėmesį, kad Gabrielius Landsbergis dar praėjusioje kadencijoje kažkodėl nesulaukė tokio stipraus konservatorių balso, kai praėjus metams nuo karo Ukrainoje pradžios pasakė: „Bandome kalbėtis ir normalizuoti santykius“, jis net nesusitiko su Taivano užsienio reikalų ministru, kai šis buvo Lietuvoje, nes tai būtų „Vienos Kinijos“ politikos peržengimas.
Aš manau, kad kinai tikrai dės ant stalo ir tą klausimą. Čia yra klausimas, kiek mes galime pažengti tose derybose ir už kokią kainą. Bet, kaip ir sakau, tikrai nenorėčiau leistis į detales, mes, man atrodo, jau per daug esame prisišnekėję apie tai, dėl ko deramasi. Tai tik silpnina mūsų poziciją ir duoda Kinijai daugiau manevro laisvės bei erdvės.
Kiek tai būtų savarankiškas Lietuvos sprendimas normalizuoti santykius? Kiek būtų atsižvelgiama į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų poziciją?
R. Baranovas: Be abejonės, reikėtų daryti kitaip, nei buvo daroma pradedant šią istoriją, kai niekas nebuvo informuotas. Nustebo žmonės tiek Vašingtone, tiek Briuselyje dėl atstovybės pavadinimo.
Kalbant apie Vašingtoną, reikia maksimaliai pasitikrinti, ką jie mano, nes sprendimų priėmėjų ten dabar nėra daug, todėl su jais reikia tartis, tačiau Europos Sąjungos pozicija yra daug daugiau kartų draugiškesnė Kinijai negu Lietuvos. Tai, kad mes atkursime diplomatinį atstovavimą, niekaip neiškris iš bendro Briuselio konsensuso.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Šaltinis: TV3.LT
