Judant pinigams investicinių fondų viduje, veikia sudėtingas kontrolės mechanizmas. Kylant vis daugiau klausimų, kaip investicinis fondas „BaltCap“ ilgą laiką nepastebėjo dingstančių milijonų, o pagrindiniam įtariamajam dingus, situacija tampa vienu didžiausiu finansinių skandalų moderniosios Lietuvos istorijoje. Kaip „BaltCap“ partneriui Šarūnui Stepukoniui pavyko nuslėpti didžiules sumas, kaip į tai įsipainioję azartiniai lošimai ir kodėl nesuveikė kontrolės mechanizmai? Kol kas klausimų daugiau nei atsakymų.
Nors investiciniuose fonduose bet kokį pinigų judėjimą turi stebėti ne viena pora akių, „BaltCap“ atveju nutiko kitaip. Kas atsitiko, kad fondo, kuris buvo atsakingas už Nacionalinio stadiono statybą finansus prižiūrėjo vienas asmuo?
„BaltCap“ fondo vadovaujantis partneris Simonas Gustainis teigė, kad Š. Stepukonis visą kontrolės grandinę esą apėjo klastodamas dokumentus. Jau žinoma, kad iš fondo pinigai Š. Stepukonio nurodymu buvo pervedami į trijų bendrovių sąskaitas: tai „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“. Jų valdytoju taip pat buvo Š. Stepukonis.
Tinklaraštininko Skirmanto Malinausko teigimu, didžiausias klausimas kyla, kaip fondo viduje niekas nepastebėjo vykdomų finansinių operacijų?
„Galbūt ir nenorėjo pamatyti, galbūt „BaltCap“ užmerkė akis, nenorėjo skandalo. Galbūt yra žmonių, kurie būtų susiję su tokiais pervedimais, nes tikrai sunku įsivaizduoti, kad vienas žmogus, turintis aistrą lošti, galėtų iš tokios įmonės paimti tokią didelę pinigų sumą ir per tokį ilgą laiką niekas to nepastebėtų“, – svarstė S. Malinauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Manoma, kad schema buvo tokia: Š. Stepukonis iš investicinio fondo pinigus pervesdavo į tris dukterines bendroves, o iš jų – į lažybų organizatorių platformą.
Pasak Lietuvos Banko atstovo Vaido Cibo, juridiniams asmenins Lietuvoje taip elgtis nėra draudžiama – kaip, kaip fiziniai asmenys gali daryti pavedimus kitiems fiziniams asmenims, juridiniai gali elgtis atitinkamai. Visgi klausimų tikrai kyla.
„Visoms institucijoms, kurios susiduria su klientų pinigais, yra keliami pinigų plovimo prevencijos ir priežiūros klausimai. Kiekviena institucija, įskaitant ir lošimo bendroves, turi domėtis pinigų kilme ir aiškintis, iš kur tie pinigai kilę“, – sakė V. Cibas.
Lietuvos Banko atstovas pabrėžia, kad atsakomybė krenta ir lošimo bendrovei, priėmusiai Š. Stepukonio galimai atliktus pavedimus.
„Eina kalba, ar lošimo bendrovė padarė viską, ką turėjo padaryti. Pinigų suma yra pakankamai didelė ir lošimo bendrovė turėjo pastebėti, bent jau užfiksuoti tokius įtartinus, didelius pavedimus“, – kalbėjo atstovas.
Manoma, kad Š. Stepukonis lošė nuo 2018 metų. Imant vidurkį, gautųsi, kad vyras pralošdavo po 12 tūkst. eurų kasdien. Tokios sumos lažybų organizatoriui abejonių nesukėlė.
S. Malinauskas teigia, kad bankas ypatingai kreipia dėmesį vertindami pavedimus, didesnius nei 10 tūkst. eurų, tačiau čia papildomų rizikų nebuvo pastebėta.
„Tikrai žinau, kad ponas Stepukonis turėjo VIP menedžerį – žmogų, kuris asmeniškai su juo dirbo, juo rūpinosi. Netgi žinau, kad jam buvo dovanojamos dovanos. Šiuo atveju, kazino tikrai gerai pažinojo savo klientą. Klausimas, kaip jiems nekilo jokių abejonių dėl pinigų kilmės?“ – retoriškai klausė tinklaraštininkas.
Anot lošimo organizatorių bendrovės vadovo Tomo Palevičiaus, Š. Stepukonio lošimai buvo vykdomi negrynaisiais pinigais internetu, o pinigų kilmė buvo pagrįsta. Pinigų srautai esą buvo aiškiai matomi ir deklaracijose, kurios įstatymuose numatyta tvarka buvo teikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Lietuvos lošimų verslo asociacijos direktorius Mantas Zakarskas teigė, kad pagal galiojančius teisės aktus lošimo bendrovė neša atsakomybę.
„Jie privalo užtikrinti griežtą kontrolę, kai sumos viršija net 1000 eurų, pradėti visas piniginių operacijų sekimo procedūras. Tai daroma tam, kad kilus įtarimams arba žmogui negalint pagrįsti savo lėšų kilmės, informacija būtų perduodama kitoms institucijoms“, – kalbėjo M. Zakarskas.
„Olympic Casino“ buvo sulaukę užklausų iš Lietuvoje veikiančio komercinio banko, taip pat VMI ir net FNTT. Tiesa, nedetalizuojama, kada užklausos buvo atsiųstos. Tai galėjo įvykti ir po to, kai pernai lapkritį „BaltCap“ kreipėsi į teisėsaugą dėl pinigų išvaistymo. Tas pats Lietuvos Bankas apie galimas machinacijas sužinojo tik gruodį.
Jie privalo užtikrinti griežtą kontrolę, kai sumos viršija net 1000 eurų, pradėti visas piniginių operacijų sekimo procedūras.
Lietuvos Banko atstovas V. Cibas teigė, kad taip nutiko dėl to, kad gruodį gaunamos aktualios ataskaitos.
„Gruodį mes gauname ataskaitas iš pensijų fondų kaupimo bendrovių ir ten matome kiekvieno fondo vertės pokyčius. Tada yra laikas mums užduoti klausimus bendrovėms, kodėl tie svarstymai yra. Tada mums tapo žinoma ir „BaltCap“ situacija“, – kalbėjo V. Cibas.
Išsamiai „BaltCap“ ir Š. Stepukonio galimai praloštus milijonus tyrė „KK2“ komanda. Kas yra investiciniai fondai ir ar tikrai Š. Stepukonis kariauja Ukrainoje – tik laidoje „KK2“ LNK.lt it LNK eteryje.
