Vokietijoje – revoliucinis pokytis, kuris gali pakeisti požiūrį į senjorų darbą visoje Europoje. Nuo 2026 metų šalis leis pensinio amžiaus žmonėms uždirbti iki 2000 eurų per mėnesį be jokių mokesčių. Tai reiškia, kad senjorų atlyginimas „ant popieriaus“ ir „į rankas“ bus vienodas.
Tuo metu Lietuva renkasi kitą kryptį – siūlo ilgiau mokėti nedarbo išmokas vyresnio amžiaus žmonėms, taip tarsi skatindama jų nedarbą. Kuri strategija iš tiesų efektyvesnė?
Vokietijos planas: dirbk ilgiau – ir gauk viską sau
Naujasis modelis, vadinamas „aktyviąja pensija“ (Aktivrente), įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. ir leis pensininkams dirbti be mokesčių iki 2000 eurų ribos.
Šį sprendimą pristatydama Vokietijos darbo ministrė Bärbel Bas pabrėžė:
„Kiekvienam, kuris savanoriškai nori dirbti ilgiau, reikia sudaryti patrauklias sąlygas.“
Tikimasi, kad taip:
-
Mažės spaudimas socialinei sistemai;
-
Didės valstybės biudžeto įplaukos;
-
Bus užpildomos trūkstamos darbo vietos inžinerijos, sveikatos apsaugos ir viešojo administravimo sektoriuose.
Toks požiūris jau pasiteisino ir kitose šalyse.
Pavyzdžiui, Švedijoje vyresni nei 66 m. darbuotojai naudojasi padidintu pajamų lengvatiniu atskaitymu, o Danijoje taikoma papildoma pensijos premija už atidėtą išėjimą į pensiją.
Lietuva: vietoj paskatų – ilgesnės išmokos
Lietuva nuo 2026 m. liepos 1 d. planuoja ilginti nedarbo išmokų trukmę žmonėms, kuriems iki pensijos liko ne daugiau kaip 5 metai.
Vietoje 11 mėnesių išmokas jie gaus 15 mėnesių, kad „nenutoltų nuo darbo rinkos“.
Tačiau ar toks sprendimas tikrai skatina likti darbo rinkoje, o ne atvirkščiai – skatina pasyvumą?
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Justinas Argustas sako, kad Vokietijos modelis Lietuvoje būtų sunkiai pritaikomas:
„Vyresnio amžiaus žmonės pilnavertiškai naudojasi visomis viešosiomis paslaugomis, todėl logiška, kad prisideda prie visuomenės gerovės mokėdami mokesčius.“
Pasak jo, senatvės pensijų gavėjai Lietuvoje gali dirbti ir jų pensija dėl to nemažėja. Priešingai – ji kasmet perskaičiuojama ir padidinama, atsižvelgiant į papildomai įgytą stažą bei socialinio draudimo įmokas.
Vis dėlto visiškas mokesčių panaikinimas dirbantiems senjorams, anot ministerijos, pakenktų biudžetui, kuriam, senstant visuomenei, reikės vis daugiau pajamų.
Kas dar keisis nuo 2026 m.?
Be išmokų pratęsimo, nuo 2026 m. keisis ir jų dydžių skaičiavimo tvarka:
-
1–3 mėn. bus mokama 45 proc. vidutinių asmens pajamų (vietoje 38,79 proc.);
-
4–6 mėn. – 35 proc. (vietoje 31,03 proc.);
-
7–9 mėn. – 25 proc. (vietoje 23,27 proc.).
Be to, mažiausia nedarbo išmoka sieks 370 eurų vietoje dabartinių 241 eurų, o didžiausia negalės viršyti 70 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Ekspertai: laikas galvoti apie motyvaciją, o ne paramą
Ekonomistai pastebi, kad Vokietijos pavyzdys galėtų tapti inspiracija Lietuvai – skatinti vyresnius žmones ne pasitraukti, o likti darbo rinkoje.
„Šiuo metu mūsų sistema labiau kompensuoja nedarbą nei motyvuoja dirbti. O juk kiekvienas dirbantis senjoras – tai ne tik papildomas žmogus ekonomikai, bet ir pavyzdys, kad amžius nėra kliūtis produktyvumui“, – sako vienas ekspertas.
Kol kas Finansų ministerija Vokietijos iniciatyvos nekomentuoja, tačiau akivaizdu – šis sprendimas gali tapti lūžio tašku visos Europos socialinės politikos istorijoje.
