Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniškai 55 eurus už megavatvalandę (MWh) arba maždaug 5–6 centus už kilovatvalandę (kWh), skaičiuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
„Elektros kainos Lietuvoje vis dažniau grįžta į istorines žemumas. (…) Šių metų balandis, kai vidutinė kaina apie 6 euro centus už kilovatvalandę prilygo 2021-ųjų metų gegužei, kai buvo pigiausios, mažiausios kainos per praėjusį laikotarpį. (…) Lietuvos elektros energijos vartotojai vidutiniškai moka 31 proc. mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis“, – penktadienį pristatydama LEA ir JAV nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių laboratorijos (NREL) atliktą Lietuvos energetikos prognozių studiją kalbėjo LEA direktorė Agnė Bagočiūtė.
Praėjusią savaitę Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbė, kad šį pusmetį elektros energijos kaina rinkoje siekia 9,753 centus už kWh arba 97,53 eurų už MWh.
Agentūros skaičiavimu, dėl augančios gamybos iš atsinaujinančių šaltinių per keturis šių metų mėnesius elektros importas sudarė 40,7 proc. viso poreikio, kai tuo pačiu metu pernai – 57,3 proc., užpernai – apie 63,5 proc.
Išvadą Lietuvos energetikos išteklių rinkai agentūra pateikė užbaigusi vieną iš Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo studijos „LT100“ etapų.
Visas LEA ir NREL atliekamas sistemos modeliavimas turėtų būti baigtas po pusantrų metų.
Remiantis Energetikos įstatymu, NENS turi būti peržiūrima ne rečiau kaip kas penkerius metus. Atnaujintą strategiją kovo pabaigoje pristatė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Jo teigimu, dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 metų galėtų tapti viena pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, turinti gaminamos elektros energijos perteklių.
Pasak D. Kreivio, šis perteklius patenkintų dalį Europos elektros energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo. Taip pat strategija numato Lietuvos lyderystę žaliojo vandenilio pramonėje, naujosios kartos branduolinių reaktorių statybą.
Šaltinis: etaplius.lt
