„4 procentai“ iniciatyvos užkulisiai: nepasirašė net ją remiančių įmonių darbuotojai?

Šalies verslai ir organizacijos šiais metais pradėjo iniciatyvą „4 procentai“, skirtą paraginti valdžią ieškoti sprendimo būdų, leidžiančių padidinti krašto gynybos finansavimą.

Akciją inicijavo asociacija „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).

Idėjai palaikymą reiškia organizacija „Blue/Yellow“, įmonės „Telia Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Tele2“, „Tesonet“, „Vinted“, „Teltonikos“ įmonių grupė, „Hostinger“, „Nord Security“, „Oxylabs“, „Surfshark“, krepšinio klubai „BC Žalgiris“ ir „Rytas“ ir daug kitų šalies verslo atstovų^[1].

Šiuo metu „4 procentai“ peticiją yra pasirašę 53 278 tūkst. Lietuvos piliečių. Atsižvelgiant į masinę šios iniciatyvos reklamą televizijoje, internete ir spaudoje, toks itin menkas skaičius gali stebinti.

Surinkti 53 tūkst. parašų pakaktų tik dalies iniciatyvą remiančių įmonių darbuotojų

Apie akciją, raginančią skirti 4 proc. krašto gynybai, viešojoje erdvėje pastaruoju metu kalbama gana daug: pastebima daugybė reklamos, apie idėją pasisako ne tik verslo atstovai, tačiau ir aukščiausi šalies politikai.

Tai verčia reaguoti ir visuomenę, kurios dalis, šią iniciatyvą jau parėmė savo parašu. Vis dėlto, keista, kad pasirašyti už šią idėją nesugebėjo remiančių įmonių darbuotojai. O jų tikrai nestinga.

„Unicorns Lithuania“ įsteigė 7 didžiausios Lietuvos startuolių bendrovės: naudotų mados prekių prekybos platforma „Vinted“, akseleratorius „Tesonet“, sveikatingumo paslaugų ir produktų startuolis „Kilo Health“, internetinės rinkodaros bendrovė „Omnisend“, talpinimo paslaugų bendrovė „Hostinger“, meno, dizaino ir įdomybių interneto portalą valdanti „Bored Panda“ bei bendradarbystės erdvių startuoliams vystytoja „Tech Zity“^[2].

Asociacija vienija daugiau nei 110 technologijų sektoriaus bendrovių, vien Lietuvoje yra beveik 1 tūkst. aktyviai veikiančių startuolių, kuriuose dirba apie 18 tūkst. žmonių. Pernai šalies biudžetą šie startuoliai papildė 372 mln. eurų^[3].

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) vienija virš 100 įmonių, 35 verslo asociacijas, kurios generuoja 145 tūkst. darbo vietų ir 28 milijardų pelną per metus.

LVK nariai yra tokios bendrovės kaip „Achema“, su 1 159 darbuotojais, Vytauto Didžiojo universitetas su 1 916, „Swedbank“ – su 1 568, „Northway“ – su 438, Lietuvos geležinkeliai – su 796, „Senukai“ – su 2 988, „Bitė“ – su 937 darbuotojais.

LVK priklauso ir „Orlen Lietuva“, kur dirba 1 490 darbuotojų. Be to, „Orlen“ turi ir ne vieną dukterinę įmonę. Pavyzdžiui, AB „Orlen Baltics Retail“ dirba 320 darbuotojų, „Orlen Service Lietuva“ – 350, „Orlen Apsauga“ – 125, „Orlen“ Mockavos terminale – 30, Neptūno terminale – 1.

Tai tik kelios, didžiosios LVK priklausančios įmonės, tačiau ir kelių jų darbuotojų skaičius siekia jau 12 tūkst.

Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) dirba 21 darbuotojas, tačiau ji vienija 55 šakines, 7 regionines asociacijas ir 24 neasocijuotus narius, jungiančius visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją^[4].

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pačią „4 procentai“ iniciatyvą taip pat remia LPK, LVK ar „Unicorns Lithuania“ tiesiogiai nepriklausančios bendrovės, kurių sąrašas – ilgas, o darbuotojų jose taip pat nestinga.

Remiantis „rekvizitai.lt“ duomenimis, „Investors Forum“ dirba 6 darbuotojai, „Blue/Yellow“ – 7 darbuotojai, „Stiprūs kartu“ – 2, „Telia“ – 1 945, „Tele2“ – 155, „Žalgiris“ – 44, „Vilniaus Rytas“ – 2, „Acme grupė“ – 8, „ACC distribution“ – 199, „Monotwo“ – 6, „Hisk“ – 592^[5].

„Mantinga“ dirba 1 343 darbuotojai, tačiau įmonė turi ir ne vieną dukterinę bendrovę. Pavyzdžiui, „Mantinga Group“ – dirba 46 asmenys, UAB „Mantinga Mantinga Bakery & Food Solutions“ – 115, „Mantinga Services“ – 78, „Mantinga Logistics“ – 136.

BCG dirba 2 darbuotojai, „Topo centras“ – 410, „Infobalt“ – 8 , „American chamber of commerce in Lithuania“ – 2, LT VCA – 2, „Cgates“ – 223, „Nord Security“ – 18, „Hostinger“ – 5, „Hostinger Operations“ – 388, „Omnisend“ – 161, „Furniture 1“ – 93, „HOTrema“ – 632.

WIX dirba 241 darbuotojai , „Surfshark“ – 337, PROBRO – 54, „Oxylabs“ – 219, „Cybercare“ – 349, „TransferGO“ – 31, „Dokobit“ – 70, „Mediatech“ – 2, Brasta – 4, „CiViNiTy“ – 8, „Grant Thornton“ – 126, „Walless“ – 18, „Lastmile“ – 48, „Ilunch“ – 210, „Idenfy“ – 61, „Lukiškių kalėjimas 2.0“ – 39.

UAB „Teltonika Group“ dirba 97 darbuotojai, o dukterinėje įmonėje „Teltonika Networks“ – net 491. „Teltonika Energy“ – dirba 51, VŠĮ „Teltonika High-Tech Hill“ – 18, „Teltonika Telemedic“ – 39, „Teltonika EMS“ – 738 darbuotojai.

„Norstat“ dirba 78 darbuotojai, „BPN Intense“ – 46, „15 min“ – 114, „Clear Channel“ – 5, „Grabmedia“ – 6, „JCDecaux“ – 51, „Lietus“ radijo stotis – 6, „Lietuvos ryto TV“ – 8, „M-1“ ir „M-1 plius“ – 18 , „Media traffic“ – 7 , „Power Hit Radio“ – 3, „TV3“ ir „TV3.lt“ – 155, „Pineca Group“ – 95, „Practica Capital“ – 1, „Invalda“ grupė – 6 , „BosaNova“ – 11 darbuotojų. Kitų įmonių darbuotojų skaičiaus rasti nepavyko.

Iš viso, vien aukščiau išvardintų, iniciatyvą remiančių įmonių darbuotojų skaičius siekia 11,7 tūkst. Tokį skaičių susumavus su „Unicorns Lithuania“ startuolių darbuotojų skaičiumi, gautume jau gerokai beveik 30 tūkst. O kur gi dar su LVK siejami darbuotojai, kurių gali būti virš 100 tūkst.

Tad vadovaujantis šia logika, galima numanyti, kad „4 procentai“ iniciatyva nėra populiari ne tik visuomenės tarpe, tačiau net ir pačių ją remiančių įmonių darbuotojų gretose. Juk jei bent didžioji dalis jų būtų atidavę savo parašą už šią iniciatyvą, dabar galėtume matyti ženkliai didesnius skaičius, galbūt ir šimtus tūkstančių parašų, o ne vargingus 50 tūkst.

Verslai ragina didinti finansavimą gynybai, bet patys skirti pinigų nenori

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad iniciatyva skirti gynybai 4 proc. yra net labai sveikintina. Juk karas Ukrainoje tęsiasi, geopolitinė situacija regione ir net visame pasaulyje kaista, tad atėjo pats metas ne tik kalbėti apie laukiamą pagalbą iš partnerių, tačiau ir patiems pasirūpinti savo šalies, jos piliečių saugumu.

Kita vertus, nei Lietuva, nei jokia kita pasaulio valstybė neturi neišsenkančio biudžeto. Planuojant didinti finansavimą krašto gynybai, neišvengiamai, kažkas turės prisiimti atsakomybę už papildomą mokestinę naštą.

Verslininkų iniciatyvos neatsako į klausimą, iš kur gi krašto gynybai paimti taip trūkstamų lėšų. Juk Lietuvos BVP 2023 m. siekė 70,2 mlrd. eurų, tad planuojami 4 proc. būtų apie 2,8 mlrd eurų.

Ekspertai sako, kad skolintis nepakaks, o piliečiai, nors ir pritaria idėjai didinti finansavimą krašto apsaugai, nėra linkę mokėti didesnių mokesčių.

Įdomu tai, kad verslas, nors ir aktyviai remia idėją „4 procentai“, pritaria siūlymams didinti mokesčius verslui, tačiau šiuo metu niekaip neįsipareigoja bent minimalią savo generuojamo pelno dalį skirti šalies apsaugai.

O iniciatyvos autoriai tikrai nesiskundžia finansų stygiumi. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) 2022 m. pajamos siekė 465138 Eur. Atriekus bent 2 proc. šios sumos, gautume 9302 Eur.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos 2022 m. pajamos siekė 1409 553 Eur. 2 proc. tos sumos sudaro 28191 Eur. „Unicorns Lithuania“, 2022 m. pajamos pasiekė net 2099 887 Eur., o 2 proc. nuo šios sumos yra vos 41997 Eur.

Jau vien šių organizacijų finansinis, o ne tik žodinis įsitraukimas į savo pačių pasiūlytą iniciatyvą sugeneruotų 79490 Eur.

Žinoma, tokia suma nėra pakankama užkamšyti skylę biudžete, padidinus finansavimą krašto gynybai. Tačiau, jeigu yra taip, kaip teigia „4 procentai“ akcijos sumanytojai ir daugelis verslo atstovų remia didesnį finansavimą net ir pritaikius didesnį apmokestinimą, galima viltis, kad daugiau nei trys verslo įmonės ar organizacijos būtų pasiryžusios paskirti vos keletą procentų savo metinio pelno dėl mūsų visų saugumo ir gerovės.

Iniciatyvą „4 procentai“ remia vos 2 proc. gyventojų

Diskusijos apie tai, iš kur paimti pinigų krašto apsaugos finansavimo didinimui veikia ir visuomenę, tačiau ne taip kaip tikėtasi. Juk dabar matome, kad iniciatyvą „4 procentai“ remia tik menka dalis visuomenės: surinkta vos per 50 tūkst. parašų.

Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. duomenimis Lietuvoje gyveno 2,8 mln. gyventojų, iš jų darbingo amžiaus ir pensinio amžiaus sulaukusių žmonių skaičius siekė 2,4 mln., galima teigti, kad peticiją remia vos 2 proc. gyventojų.

Parašai surinkti per mažiau nei mėnesį, tačiau apie šią iniciatyvą buvo kalbama ypač plačiai: reklama buvo rodoma didžiausiuose televizijos kanaluose geriausiu laiku, prie kampanijos jungėsi visos telekomunikacijos bendrovės, gamyklos, didieji naujienų portalai, radijas.

Tai nepadėjo, nors akcijos sumanytojai dar anksčiau teigė, jog remiasi visuomenės apklausomis, kurios rodo, kad net 57 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad Lietuva skirtų 4 proc. BVP gynybai, o maždaug 7 iš 10 apklaustųjų nori, kad politikai kuo greičiau susitartų dėl gynybos finansavimo.

Šaltinis: 77.lt