„Vis labiau ryškėja, kad yra toks politinis siekis, pirmiausia – „Nemuno aušros“, atleisti dabartinę LRT generalinę direktorę“, – šitaip Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvą rinkti Seimo narių parašus, kad būtų pakeistas Lietuvos radijo ir televizijos įstatymas, įvertino parlamentaras konservatorius Jurgis Razma.
„Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis portalui LRT.lt patvirtino parengęs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą. Jame siūloma keisti galiojančią nuostatą, pagal kurią generalinis direktorius gali būti atleidžiamas nesibaigus įgaliojimams, tik jei tam pritaria du trečdaliai Tarybos narių (8 iš 12). R. Žemaitaitis siūlo, kad atleisti turėtų pakakti pusės Tarybos – 6 balsų, o balsavimas turėtų būti slaptas.
Be to, politikas užsimojo išbraukti nuostatą, pagal kurią dabar generalinį direktorių galima atleisti tik tuo atveju, jei Taryba nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu.
Konstitucinės teisės ekspertas Dainius Žalimas įsitikinęs, kad R. Žemaitaičio siūloma pataisa yra antikonstitucinė ir tai akivaizdus institucinio nepriklausomumo griovimas.
Jurgis Razma | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Razma: bus galima atleisti nieko neaiškinant
Pasak J. Razmos, R. Žemaitaičio parengto įstatymo pataisos projekto tikslas yra lengviau atleisti LRT generalinę direktorę.
„Norima išbraukti dabartinį reikalavimą, pagal kurį direktorių galima atleisti, kai tik yra konstatuotas viešojo intereso pažeidimas. Tą išbraukus būtų galima atleisti direktorių tiesiog nieko neaiškinant, elementariai pabalsavus.
Dabar numatyti du trečdaliai Tarybos narių yra tam tikra apsauga, kuri užtikrina nacionalinio transliuotojo stabilumą ir nepriklausomumą. Palikus pusę pakankamų balsų, būtų labai paprasta atleisti. Tuo labiau kad yra daug Tarybos narių, deleguotų vienos institucijos, – prezidentūros, turbūt jie vieningai gali sutarti, telieka dar keletą tokių šalininkų surasti ir tas atleidimas, pataisius įstatymą, gal būtų ir visai be jokių motyvų. Gal įsivaizduojant, kad skiriant naują direktorių pavyktų pasiekti, jog tai būtų politiškai palankus ar politiškai veikiamas žmogus. Manau, kad toks yra galutinis tikslas“, – savo poziciją dėstė J. Razma.
Šiuo metu antrąją kadenciją LRT vadovauja Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė | Fot. D. Umbrasas / LRT
Pasak jo, priemonės, kurios pasitelkiamos šiam tikslui, – „pirmiausia stengimasis labai sureikšminti audito rezultatus“.
„Nors kai pasižiūri, panašius rezultatus, kad yra tam tikrų trūkumų dėl viešųjų pirkimų, darbuotojų priėmimo dalykai, daugelyje institucijų po audito galime konstatuoti, bet niekada taip sureikšmintai nesvarsto. Galiausiai, kai Seimo posėdyje buvo svarstomi tie audito rezultatai, „Nemuno aušros“ atstovas Artūras Skardžius tiesmukai paklausė tribūnoje buvusios generalinės direktorės: „Kodėl jūs neatsistatydinat?“ Taip sakant, iškart išsiduodama, kas rūpi“, – kalbėjo J. Razma.
R. Žemaitaitis | V. Raupelio / LRT nuotr.
Žemaitaitis aiškinsis, kas sukūrė esamą įstatymą
Pats R. Žemaitaitis, kalbėdamas su LRT.lt, sakė inicijuojantis įstatymo pataisą, mat negalėjęs patikėti, kad 2018 m. buvo įtvirtinta dabar galiojanti nuostata, apibrėžianti, kaip galima atleisti LRT generalinį direktorių, nesibaigus jo įgaliojimams.
„Visame pakete praėjo dalykas, kad LRT vadovo nuėmimui, atleidimui, kaip tai bepavadintume, reikia dviejų trečdalių balsų. Tada gyvenime čia niekas nepasikeis. Man tai yra nesuprantamas dalykas. Manau, pusė Tarybos turi balsuoti ir galima pakeisti vadovę ar vadovą, jei nustatomi pažeidimai ar neatitinka reikalavimų“, – aiškino „Nemuno aušros“ lyderis.
Komentuodamas LRT.lt jis gretino pareigūnų ir LRT generalinio direktoriaus skyrimą.
„Kai Seimas skiria pareigūną, užtenka pusei Seimo narių dalyvauti. Tik Konstitucijai pakeisti reikia dviejų trečdalių, o LRT vadovą siūlo prilyginti konstituciniam dalykui. Jau čia nebenormalu. Niekada nesidomėjau, niekada neskaičiau, bet dabar turėjau progą skirti laiko studijuoti LRT įstatymą pastaruosius mėnesius. Čia jau virš normos, neįsivaizduoju, kaip mes čia galėjome praleisti“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ pirmininkas.
Be to, politikas ketina išsiaiškinti, kas konkrečiai parengė dabar egzistuojantį įstatymą.
R. Žemaitaičio išsakytus priekaištus, kad esą LRT vadovą siūloma prilyginti „konstituciniam dalykui“, konstitucinės teisės specialistas, Europos Parlamento narys D. Žalimas vadino demagogija.
„Tai yra totali demagogija, kuri būdinga Žemaitaičiui. Tai nelygintini dalykai. Nacionalinis visuomeninis transliuotojas ir Seimo skiriami pareigūnai yra visiškai iš skirtingų operų“, – sakė D. Žalimas.
Mindaugas Jurkynas | E. Blažys
Jurkynas: Seimo komitete apie pataisą nebuvo kalbama
Pasak J. Razmos, įdomu ir tai, kad trys LRT tarybos nariai – Rėda Brandišauskienė, Laura Matjošaitytė ir Jonas Staselis – neseniai lankėsi Seimo Audito komitete. Savo pavaduotoją R. Brandišauskienę ten delegavęs LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas patikino, kad komitete nebuvo kalbama apie R. Žemaitaičio parengtą pataisos variantą.
„Ne, apie tai nekalbėjo. Buvo kalbama apie Valstybės kontrolės išvadas, ypač nukreiptas į Tarybos veiklos gerinimą. Apie tai buvo kalbama Audito komitete. Apie įstatymų pataisas nebuvo kalbama“, – sakė M. Jurkynas.
Vertinti R. Žemaitaičio pataisos jis nesiėmė, pabrėždamas, kad, kaip pirmininkas, turi atstovauti Tarybos nuomonei, o Taryba šio klausimo nesvarstė.
„Net diskusijų nėra buvę, tad nėra ką sakyti“, – patikino LRT tarybos pirmininkas.
M. Jurkynas sakė galįs paklausti Tarybos nuomonės, tačiau priminė, kad Taryba nedalyvauja teisėkūroje, negali teisėkūros paveikti.
„Teisėkūrą vykdo suverenitetą turinčių Lietuvos piliečių atstovai, išrinkti į parlamentą tam tikram laikotarpiui. Taryba gali tik reaguoti, bet negali dalyvauti teisėkūroje kaip balsuojanti jėga“, – pridūrė M. Jurkynas.
Tuo metu buvęs LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis R. Žemaitaičio siūlymą kritikuoja. „Tokio absurdo dar neregėjau – atleisti paprasčiau, negu priimti. Priimti reikia daugumos balsų, o čia užtektų pusės“, – „Facebooke“ rašė L. Gadeikis.
Dainius Žalimas | E. Blažio / LRT nuotr.
Žalimas: antikonstitucinė pataisa
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas sako, kad R. Žemaitaičio siūloma pataisa yra antikonstitucinė ir tai akivaizdus institucinio nepriklausomumo griovimas.
„Reikia pasakyti labai aiškiai – tai yra pasikėsinimas į nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Vienas iš tų nepriklausomumo elementų yra institucinis nepriklausomumas. O institucinis nepriklausomumas yra tai, kad nacionalinio visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius ar direktorė turi vykdyti pareigas nepaisydamas politinio ar kitokio spaudimo. Kai šalinamas atleidimo pagrindas, kad atleidimas turi būti grindžiamas viešuoju interesu, tai jis iš esmės padaromas politinio pasitikėjimo pareigūnu.
Galima pasakyti, kad ta pataisa apskritai yra antikonstitucinė. Aišku, konkrečiai generalinio direktoriaus skyrimo ar atleidimo tvarkos Konstitucinis Teismas nėra nagrinėjęs, bet jis yra pabrėžęs institucinį nepriklausomumą ir tai, kad asmenys, paskirti į tokias pareigas, turi vykdyti savo funkcijas nepriklausomai“, – paaiškino D. Žalimas.
Jo manymu, jei Seimas vis dėlto svarstys R. Žemaitaičio pataisą, į tai bus atkreiptas platesnis tarptautinis dėmesys.
„Teisės viršenybės ataskaitose Europos Komisija nuolat apžvelgia ir žiniasklaidos laisvę. Manau, tai bus labai neigiamai įvertinta tarp mūsų partnerių Europos Sąjungoje ir apskritai teisės viršenybės kontekste. Tai ir antikonstitucinis, ir antieuropinis projektas“, – reziumavo D. Žalimas.
Simonas Kairys | E. Blažio / LRT nuotr.
Kairys: kuriama konfliktinė situacija su ES teise
Visuomeninių transliuotojų atleidimo procedūrą reguliuoja ir naujasis Europos žiniasklaidos teisės aktas. Pagal jį, sprendimai dėl visuomeninės žiniasklaidos vadovų arba valdybos narių atleidimo iki jų kadencijos pabaigos turi būti „tinkamai pagrindžiami, gali būti priimami tik išimtiniais atvejais, kai nebeatitinka sąlygų, būtinų jų pareigoms atlikti pagal iš anksto nacionaliniu lygmeniu nustatytus kriterijus“. Taip pat apie juos turi būti iš anksto pranešta. Dar aktas numato, kad turi būti nustatyta ir teisminės peržiūros galimybė.
Būdamas kultūros ministru liberalas Simonas Kairys dirbo ir su tuomet priimtu Europos žiniasklaidos laisvės aktu. Reaguodamas į „Nemuno aušros“ siūlymą dėl generalinio direktoriaus atleidimo, politikas sako, kad tai iš esmės yra persekiojimas ir destrukcinė veikla.
„Visi tie kalbėjimai, kad čia tik auditas, ko čia išgyvenate ir panašiai, yra visiška dūmų uždanga. Matyti, kad be ceremonijų judama į priekį, norint suvesti susigalvotas sąskaitas su LRT“, – apibendrino politikas.
Pasak S. Kairio, tiek LRT biudžeto įšaldymas, tiek tų lėšų padalijimas kultūros sektoriui yra „iš esmės ne tik kenkimas visuomeniniam transliuotojui, bet ir kultūros bendruomenės priešinimas“.
„Kita pataisa bandoma supaprastinti procesą, kaip tiesiog nuimti LRT generalinę direktorę. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad taip lengvai neišdegs. Europos Parlamentas yra patvirtinęs Žiniasklaidos laisvės aktą. Man pačiam, būnant ministru, teko su šiuo dokumentu padirbėti Briuselyje – buvo nubrėžti standartai, kurie valstybėms narėms turi būti privalomi. Ten kalbama ir apie visuomeninius transliuotojus“, – sakė S. Kairys.
Jis prabrėžė, kad šiame dokumente kalbama ir apie tai, kad norint atleisti direktorių turi būti aiškios priežastys ir aiškus mechanizmas.
„Kuriama aiškiai konfliktinė situacija su Europos Sąjungos teise“, – tai, kas vyksta dabar mūsų šalyje, apibrėžė politikas.
Šaltinis: lrt.lt
