Pristatytas pasaulinis gyvenimo kokybės indeksas rodo ženklų pokytį. Reitinguose Lietuva išsiveržė į 21 vietą ir pagaliau aplenkė dar prieš keletą metų taip emigrantų mylėtą Jungtinę Karalystę. Ekonomistai skaičiuoja, kad algos ir pragyvenimo lygis mūsų šalyje kilo greičiau nei kainos. Tačiau gyventojai sako, kad tikrai galėtų būti geriau – būstą įsigyti tampa ypač sunku, o maisto kainos tiesiog auga akyse.
Sostinės gatvėse „TV3 žinių“ komanda praeivių klausė, kodėl Lietuvoje gyventi gera:
„– Kaip gyvenate? – Gerai gyvename.“
„Labai gražu, tvarkinga, švaru. Daug medžių, daug žalumos, daug ežerų, daug visko. Tikrai Lietuva nuostabus kraštas.“
„Gamtos kokybė. Gamtos kiekio kokybė, ta prasme. Labai daug, aš manau.“
„Gaivus oras, visų pirma.“
„Pavalgę, prigėrę… Tikrai. Tik dar reikia truputį nepatingėt ir ką nors veikti.“
„Ramu labai. Gerai.“
„Kultūra. Tiesiog tas vidinis lietuvis vis tiek, kai esi tarp lietuvių, žinai, kad tu su lietuviais.“
Mano skirtingai
Dalis sako, kad visada gali būti ir geriau – Lietuvoje vis sunkiau įsigyti būstą, o ir maisto kainos kyla nuolat. Kiti tikina – viskas priklauso nuo požiūrio.
„Dėl būsto kainos tai ne, kol kas, kadangi tik studijas baigiau, neįperku. Ir neplanuoju greitu metu įpirkti, nes jos kyla ir jos tikrai kils.“
„Kad nusipirksiu daugiau, tai nemanau tikrai.“
„Gyvenimas ne apie tai. Mes ne apie gyvenimą kalbame, apie prekes.“
„Jeigu žmogus tai sureikšmina emociškai, jis tik gaus iš to atgal emocinę neigiamą reakciją. Ta prasme, jeigu aš nerimausiu dėl to, dėl savo pinigų, jeigu taip susitapatinsiu su savo babkėmis, tai aišku, kad kentėsiu.“
Lietuva kyla šiame reitinge
Kiekvienais metais apskaičiuojamas pasaulinis „Numbeo“ gyvenimo kokybės indeksas. Įvertinus įvairius ekonominius ir socialinius rodiklius, šalys rikiuojamos eilės tvarka. Šiemet pirmajame penketuke rikiuojasi Liuksemburgas, Nyderlandai, Danija, Omanas ir Šveicarija.
Turime kuo pasidžiaugti ir mes – Lietuva metai iš metų šiame reitinge vis kyla aukštyn. Šiuo metu sąraše esame 21.
„Iš tokios labai silpnos Europos vidutiniokės tapome iš tiesų viena iš tokių ryškių lyderių, kalbant apie progreso dinamiką“, – komentavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas
„Čia yra pasekmė to, kad pastarąjį dešimtmetį labai sparčiai augo vidutinis darbo užmokestis, beveik po 10 proc. per metus. Ir dėl to pralenkė ir kainų augimą, ir turėjo įtakos perkamosios galios augimui“, – tikino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Aplenkė Jungtinę Karalystę
Gyvenimo kokybės indekse pirmą kartą Lietuva aplenkė Jungtinę Karalystę. Nors prieš keletą metų buvo ypač populiaru keliauti uždarbiauti į Angliją, šiuo metu ten gyvenančios emigrantės pasakoja, kad laikai keičiasi ir tai nesunku pajusti.
„Algos tikrai žinau, kad didesnės už Lietuvą, bet viskas tikrai labai pabrango. Maistas labai brangus, transportas labai pabrango, traukiniai, autobusai, tikrai žmonės, manau, jaučia tai“, – vardijo emigrantė Roberta.
„Kainos yra pakilusios labai stipriai. Ir manau, kad dabar yra sudėtingiau gyventi Anglijoje, negu buvo prieš, tarkime, 3, 4 arba dar daugiau metų. Šiuo metu nuomų kainos yra labai aukštos“, – tikino emigrantė Inga.
Emigrantės pripažįsta, spėjusiems įšokti į traukinį ir laiku susikurti gyvenimą Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gyventi gerai, tačiau šiuo metu čia emigruoti jau būtų tikrai nepalanku. Dar viena ryškėjanti problema – augantis nusikalstamumas Anglijos didmiesčiuose ir jų pakraščiuose.
„Be abejo, vien tamsūs žmonės, ten, aišku, kas užsidengę ką. Ir tu galvoji, o jetau, taip neramu. Bet vėlgi, po tokius rajonus neįsivaizduoju nei savęs vienos, nei kartu su vaiku einant. Tai stengiesi tiesiog tokių dalykų vengti“, – tvirtino emigrantė Alma.
Tampa vis patrauklesnė
Nors anksčiau patys vykdavome laimės ieškoti svetur, dabar tendencijos rodo priešingai – Lietuva tampa vis patrauklesnė atvykėliams. Štai iš Šri Lankos atvykęs Menuka Lietuvoje dirba kurjeriu ir išvežioja maistą. Mūsų šalyje jis siekia įgyti magistrą ir užsidirbti pinigų. O vėliau grįžti atgal į tėvynę.
„Planuoju grįžti į Šri Lanką. Ten dirbau mokytoju. Tai mano tėvai, mano mokiniai ir visi mano mylimiausi žmonės yra ten“, – imigrantas Menuka.
Kyla klausimas, kodėl rodikliai byloja apie gerėjančią gyvenimo kokybę, tačiau skurdo lygis šalyje išlieka panašus. Ekonomistai tikina, nors problema yra, tačiau daliai žmonių tampa vis patraukliau naudotis išmokomis vietoj to, kad ieškotų darbo.
„Taip, tai yra problema, kurią iš tiesų reikėtų spręsti, nes tai lėtina ir ekonomikos augimą, ir didina spaudimą biudžeto išlaidoms“, – apibendrino A. Izgorodinas.
Pasak ekonomistų, šiuo metu nedarbo lygis Lietuvoje viršija 7 proc., yra dvigubai didesnis negu Lenkijoje ir kai kuriose kitose kaimyninėse valstybėse.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Šaltinis: tv3.lt
