Lietuvos informacinėje erdvėje aktyvėjantis automatizuotų profilių – vadinamųjų botų veikimas dažniausiai siejamas su priešiškų šalių įsikišimu. Tačiau ekspertai pažymi, jog technologijoms pingant, kurti sau palankius „botų“ spiečius susigundo ir vietos politiniai veikėjai. LRT Tyrimų skyriaus atlikta analizė rodo, kad aktyviausiai socialiniuose tinkluose šiuo metu veikia valdančiajai koalicijai priklausanti partija „Nemuno aušra“ ir jos lyderis Remigijus Žemaitaitis. Masyvaus palaikymo šiam politikui įspūdį kuria jo įrašais besidalinantys profiliai. Dalies jų autentiškumo patvirtinti neįmanoma.
LRT Tyrimų skyrius kartu su nepriklausomais interneto tyrėjais (jie nėra susiję su institucijomis, vardai bei kvalifikacijos LRT komandai žinomi – red.) tris mėnesius analizavo valdančiosios partijos „Nemuno aušra“ bei jos lyderio Remigijaus Žemaitaičio, taip pat kitų partijų veikimą socialiniuose tinkluose. Taip identifikavome nuo šių metų kovo „Facebook“ platformoje pradėjusias ryškėti schemas – ekspertų teigimu, tokia veikla turi informacinės atakos požymių.
Konsultavusiems ekspertams išanalizavus 7 800 įrašų ir komentarų turinį, išryškėjo net keli koordinuoto veikimo modeliai, kuriais siekiama daryti poveikį tikslinėms auditorijoms. Atakų tikslas – mažinti pasitikėjimą valdžios institucijomis bei sistemine žiniasklaida, supriešinti socialines grupes ir taip didinti savo patrauklumą.
Formuoja nuomonę, kiršina ir šlovina
LRT Tyrimų skyriaus ekspertai, analizavę R. Žemaitaičio ir partijos „Nemuno aušra“ įrašus socialiniuose tinkluose, nurodo fiksavę ryškų pavyzdį, kaip dirbtinai formuojama nuomonė. Pvz., viename konkrečiame įraše matomas staigus srautas identiškų komentarų: pavartojant raktinį žodį „Nepritariu“ (kiti variantai – „Nepritariu Nausėdai“, „Nepritariu!“), buvo pakomentuota 389 kartus.
Atsižvelgiant į tai, kad absoliuti dauguma komentavusiųjų buvo unikalūs vartotojai, ekspertai daro išvadą, kad šiuo atveju buvo panaudota ne primityvi „botų ferma“, bet tikslingai mobilizuota didelė grupė žmonių (arba labai kokybiškų netikrų profilių), kurie vienu metu buvo nukreipti suformuoti neigiamą nuomonę konkrečia tema.
Partijos „Nemuno aušra“ sekėjų komentarai | LRT grafika
Analizės metu nustatytas ir klasikinis „spam-boto“ (tai programa, kuri vykdo automatines užduotis išsiųsti šlamšto pranešimus – red.) pavyzdys. Po 20 skirtingų įrašų buvo paliktas tas pats komentaras – nuoroda į uždarą „Facebook“ grupę. Tai rodo bandymą „nusiurbti“ auditoriją iš oficialaus puslapio į mažiau kontroliuojamus kanalus.
Komentaruose stebimi ir identifikuoti vartotojai, veikiantys kaip „žmogus–botas“. Pavyzdžiui, tas pats vartotojas per 30 sekundžių po 4 skirtingais įrašais įklijavo tą patį tekstą „Pasirašykit!“ su nuoroda. Stebimas ir pasikartojantis lozungas „Pirmasis šeimos būstas – neliečiamas“. Jį tas pats asmuo platina per daugybę diskusijų: taip siekiama sukurti „visuomenės balso“ iliuziją.
Įrašuose pasitelkiant algoritmus į viršų iškeliami komentarai yra absoliučios priešpriešos: arba šlovinantys („Šaunuoliai“, „Pagarba“, „Tik į priekį“ – pvz., vienas vartotojas parašė 52 tokius komentarus), arba atakuojantys oponentus (ypač prezidentą Gitaną Nausėdą).
Pradžia – prikeltas senas įrašas
Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus atlikta analizė, R. Žemaitaičio palaikymas internete nuosekliai kilo nuo 2018 m. Jo turinys sulaukdavo šimtų „patiktukų“, kelių dešimčių pasidalijimų. Tačiau šį kovą įvyko lūžis, po kurio „Facebooke“ reiškiamas palaikymas R. Žemaitaičiui sprogo, regis, per vieną dieną.
Pasidalinimai iš R. Žemaitaičio ir partijos „Nemuno aušra“ puslapių „Facebook“ | LRT grafika
Šių metų kovo 16-osios ankstyvą rytą, pradedant nuo 6.50 val., į Remigijaus Žemaitaičio „Facebook“ puslapį atėjo daugybė vartotojų, kurie pasidalijo ketverių metų senumo įrašu „Milijonas pats nepasivogs“. Dalintasi vienu paspaudimu į kelias grupes (jų skaičius siekė nuo kelių iki dešimties) arba tas pats profilis įrašu į savo puslapį dalijosi ne vieną, bet du tris kartus. Dalis pasidalinusių profilių yra atpažįstami kaip tikri asmenys, tačiau nemažos dalies identifikuoti kaip realių asmenų neįmanoma.
Šiuo metu įrašu yra pasidalinta 10 tūkst. kartų, ir daugiausia – per kelias kovo mėnesio dienas. Tuo metu, kai įrašas buvo paskelbtas – 2021 m. rugpjūtį „Facebook“ puslapyje, kuris dabar vadinasi „Nemuno aušra“, o tuo metu – „Remigijus Žemaitaitis Laisvė ir teisingumas pirmininkas“ – jis sulaukė 348 „patiktukų“, o 96 asmenys juo pasidalijo.
Atkreiptinas dėmesys, kad tekstas, sulaukęs 10 tūkst. pasidalijimų, turi 651 komentarą. Absoliuti jų dauguma palikti prieš ketverius metus – masinis pasidalijimas šį kovą nepritraukė nė vieno naujo komentaro. Tai yra galimo neautentiško veikimo požymis.
Pasak dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ direktoriaus Viktoro Daukšo, senas turinys aktualizuojamas, kai siekiama sugrįžti prie kokių nors naratyvų ar temų. „Ir lygiai taip pat pavedamos tokios užduotys tiek žmonėms, dirbantiems su komunikacija, tiek ir, jei tam yra naudojamos, kažkokioms botų fermoms ar kitiems pagal visas platformas nelegaliems įrankiams dirbtiniam matomumui didinti“, – aiškino jis.
Duomenis paviešino ir pirmininkas
Vienas pirmųjų senu įrašu dalintis pradėjo Mykolas Lukoševičius. Jis R. Žemaitaičio įrašą beveik tuo pačiu metu nukreipė bent į penkias „Facebook“ grupes. LRT Tyrimų skyrius susisiekė su šiuo asmeniu. Susirašinėjant „Messenger“ programėle, jis teigė, kad už šiuos pasidalijimus atlygio negavo, darė tai savo iniciatyva.
Remigijus Žemaitaitis | V. Raupelio / LRT nuotr.
„Tiesiog grupės, kurios yra susijusios su naujienomis. Ir dalinuosi ne tik Žemaitaičio, bet ir Vanharos postais. Esmė ne kas parašė, o kas būna pateikta. Viskas daroma iš savo laisvo laiko. Niekas nei iš fondų, nei tiesiogiai, nei rubliais niekas nemoka. <…> Tiesiog dalinuosi kas aktualu, nesvarbu kas būtų parašęs. Savo noru, niekieno neverčiamas ir neužverbuotas, ir nemokamai“, – rašė M. Lukoševičius.
Praėjus kelioms valandoms nuo susirašinėjimo, šis asmuo žinutes, kuriose buvo nurodytas jį kalbinusios žurnalistės telefono numeris, paviešino grupėje „20 % Klubas“. Šioje viešoje grupėje dalinamasi melagienomis, skleidžiamos sąmokslo teorijos, plinta patyčios. Paskelbtomis žinutėmis imta masiškai dalintis į kitas „Facebook“ grupes ir asmeninius profilius.
Paviešintu susirašinėjimu su privačiais duomenimis pasidalino ir „Nemuno aušros“ pirmininkas parlamentaras R. Žemaitaitis, pridėdamas niekinančius komentarus.
„Tai jeigu jūs pastebėjote, tai ne aš viešinu, o pirma buvo išviešinta viešoje erdvėje. Atsisekit pirma, kas išviešino ir tada sakykit“, – Seime žurnalistų klausiamas apie šį asmeninių duomenų paviešinimą tvirtino R. Žemaitaitis.
Kuria naratyvus
Įrašų asmeniniame R. Žemaitaičio profilyje ir partijos „Nemuno aušra“ puslapyje analizė rodo, kad politikas ir pats kuria naratyvus su kertiniais raktažodžiais: „leftistai – satanistai“, „tikslas – pinigai iš karo“, „KGB’istai apraizgę Lietuvą“, „Kultūra pavojuje buvo 35 metus“, „bijo audito“ ir pan.
Nuo šių metų pradžios pagrindine R. Žemaitaičio įrašų tema tampa nacionalinis transliuotojas. LRT pristatomas kaip tarnaujantis „konservatoriams ir elitui“, žadama įgyvendinti auditą, kurio visi esą bijo.
„Tik pasiūliau auditus KAM, „Ignityje“ ir LRT, hienų puolimas tik auga!“, „LRT ir jos propagandos malūnai!“, „Gėda už LRT, dar didesnė gėda apima skaitant naratyvus, tyčia paremtus išgalvojimais apie grėsmes ir pavojus Europai ir mums!“, – tai žinutės iš R. Žemaitaičio įrašų.
Pastaraisiais mėnesiais R. Žemaitaičio puslapyje dėmesys krypsta į prezidentą Gitaną Nausėdą. Prezidentui primenama narystė Komunistų partijoje, teigiama, kad jis ignoruoja 180 tūkst. už „Nemuno aušrą“ balsavusių rinkėjų valią ir pan. O komentaruose po portalų tekstais masiškai pasipila įrašai: „prezidentas tyčiojasi iš aušriečių rinkėjų“, „prezidentas dirba „Igničio“ mafijai, „mes balsavome ne už Nausėdą, bet prieš Šimonytę“, „apkaltą prezidentui!”.
Ar G. Nausėda yra informuotas apie tokias socialinių tinklų reakcijas, LRT Tyrimų skyrius teiravosi prezidento komandos. „Prezidentūra nerenka informacijos apie Seimo narių – daugumos ar mažumos atstovų – pranešimus socialiniuose tinkluose ir tų pranešimų komentarus“, – rašoma atsakyme.
Dezinformacijos ekspertas Nerijus Maliukevičius, klausiamas apie socialiniuose tinkluose sklindančius naratyvus, nurodo, kad svarbu atsižvelgti į juos platinančių veikėjų motyvus.
Nerijus Maliukevičius | E. Blažio / LRT nuotr.
„Jeigu žiūrime į R. Žemaitaitį kaip į tradicinį populistinį antisisteminį veikėją, tai paradoksaliai, net ir būdamas sistemos dalimi, jis komunikuos antisistemines žinutes, bandydamas pateisinti savo įvaizdį rinkėjų akyse. Antisisteminis komunikavimas – tai priešų įvaizdžių kūrimas, kad pagrindinės partijos, pagrindiniai politiniai veikėjai yra tavo oponentai, žiniasklaida yra susimokiusi, dar kažkas. Kuri tokį apsiausties vaizdinį. Ir tikriausiai natūralu, kad tokiomis žinutėmis patiki uždaros informacinės grupės, kurios yra irgi lygiai taip pat antisisteminės arba palaikančios sąmokslo teorijas“, – aiškino jis.
Plinta pagal tą pačią schemą
Naratyvai iš R. Žemaitaičio ir partijos „Nemuno aušra“ puslapių sklinda socialiniuose tinkluose. Analizuojant įrašus, aiškėja schema, kurios pagrindinė ašis yra „Facebook“ grupės.
Schemos veikimas yra gana paprastas. „Nemuno aušros“ lyderis paskelbia įrašą savo profilyje, juo pasidalina sekėjai. Pažymėtina, kad dalis jų įrašą išplatina vienu metu į kelias grupes. Iš vienos vartotojo paskyros įrašu pasidalijama į 5–10 grupių, ir neretai tai atliekama per kelias minutes. Galimybę tokiems grupiniams pasidalinimams platformoje „Facebook“ jau kurį laiką suteikia „Meta“. Dažniausiai tai daro tos pačios anketos, o bent dalis jų gali būti neautentiškos.
Įrašų iš R. Žemaitaičio profilio plitimas į kitas „Facebook“ grupes | LRT grafika
LRT Tyrimų skyrių konsultavusių ekspertų duomenys rodo, kad bent ketvirtadalis pasidalijimų priklauso netikroms anketoms, vadinamiesiems botams, kurie įrašus masiškai automatiniu būdu išplatina dešimtyse „Facebook“ grupių. Ir nors tokie pasidalijimai dažniausiai sulaukia vos vieno – kito „patiktuko“, dirbtinai kuriamas įspūdis, kad tekstas labai populiarus.
Anketos, atitinkančios netikriems profiliams – „botams“ priskiriamas savybes, tai profiliai be nuotraukų arba su gyvūnų – augmenijos atvaizdais, pasivadinę išgalvotais vardais. Kai kurie jų turi vos po keliolika ar keliasdešimt „draugų“, yra visiškai neaktyvūs savo puslapyje (yra paskelbę vos kelis įrašus arba suaktyvėja tik tam tikrais periodais).
Kiti politiko informacijos platintojai, atvirkščiai, savo puslapiuose yra itin aktyvūs: per kelias minutes įsikelia iki 10-ies įvairių pranešimų iš kitų profilių, politinio turinio žinutes atsverdami neutraliais paveikslėliais, pridėdami ir savo komentarų, tačiau nesidalina asmenine informacija.
Dezinformaciją analizuojantis V. Daukšas patvirtina, jog ne kartą yra fiksuota, kad įvairūs veikėjai sukuria tarpinius profilius, kurie išnaudojami dalintis turiniu į tas pačias grupes. „Tai nėra kažkokia nelegali veikla. Bet čia galime įžvelgti kažkokį koordinuotą veikimą. Jei tai yra manipuliatyvus, dirbtinis dalinimasis su netikromis paskyromis, galima įtarti, kad tai – paslėpta manipuliacija ir tokiu būdu bandoma padidinti matomumą turinio, kuris gal ir nenusipelno būti tiek matomas, kiek bandoma padaryti“, – sakė jis.
LRT Tyrimų skyriaus analizė rodo, kad kitų partijų ar politinių lyderių „Facebook“ puslapiuose tokio masiško pasidalinimo įrašais į kelias grupes nėra. Tam tikra išimtis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio Lauryno Kasčiūno profilis, iš kurio keli konkretūs asmenys dalinasi politiko įrašais iš karto į kelias grupes. Tačiau šios grupės susiję su partijos veikla.
Bent keli „grupiniai“ pasidalijimai rugsėjo–spalio mėnesiais stebimi ir iš valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) puslapio „Facebook“. Socialdemokratų paskelbta informacija dalinosi profiliai, palaikantys R. Žemaitaičio įrašus, ir platino ją į tas pačias grupes kaip ir jo žinutes. Tačiau kitaip nei „Nemuno aušros“ ir jos lyderio įrašai, per pasidalijimus sulaukiantys palaikymo, „grupiškai“ pasidalintas socialdemokratų žinutes lydi neigiamos nuostatos.
Tarkime, rugsėjo 23 d. LSDP paskelbus įrašą apie tuometės krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės pranešimą, jog prieš grėsmę keliančius bepiločius orlaivius galėtų būti aktyviau panaudota karinė jėga, šis įrašas sulaukė beveik tūkstančio komentarų, tačiau didelė jų dalis buvo nukreipti prieš ministrę.
Dovilė Šakalienė | E. Blažio / LRT nuotr.
„Ar ne laikas tave į apkaltą už žmonių gąsdinimą“, „jos vieta už grotų“ – tokius ir panašius įrašus skelbė komentuotojai. Panašios reakcijos lydėjo ir didžiąją dalį iš 70 bendrinimų, kuriuos konkretūs profiliai platino iš karto į kelias grupes.
Pasikeičia pavadinimas, tada ir turinys
Grupes, į kurias siunčiamas R. Žemaitaičio turinys, galima skirstyti į kelias pagrindines kategorijas. Pirmoji – įvairūs skelbimų puslapiai. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo kaip darbo paieškoms, pardavimams ir paslaugų reklamai skirta vieta, tačiau tam tikru metu juose atsiranda ir melagienos.
Antroji grupė – puslapiai, kuriuose nuo grupių sukūrimo atvirai dalinamasi propaganda ir antisisteminiu turiniu. Tarp šių puslapių administratorių neretai aptinkamos viešojoje erdvėje kurstymu pagarsėjusių, teistų asmenų pavardės, taip pat buvę ir esami politikai, ir anksčiau nevengę dviprasmiško turinio žinučių.
Šios ir panašios grupės turi nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių narių. Taigi, iš R. Žemaitaičio puslapio platinami įrašai pasiekia kelių šimtų tūkstančių auditoriją. LRT Tyrimų skyrius bandė susisiekti su aktyviausiai politiko turinį platinančių profilių valdytojais, tačiau jokio atsakymo ar reakcijos nesulaukė.
Viena didesnių grupių, į kurias dalinamasi R. Žemaitaičio turiniu, – „Karščiausios dienos naujienos!“. Nors joje daugiau kaip 24 tūkst. narių, įrašus iš esmės skelbia vos vienas profilis. Į pakartotines LRT žinutes jis nereagavo. Platinami įrašai susilaukia vos kelių reakcijų, o tokio dydžio grupei tai indikuoja, kad ir daugelis jos vartotojų yra galimai neautentiškos paskyros.
O ir pati grupė anksčiau buvo kitokia. Kaip pagrindinis, visiems matomas įrašas, buvo skelbiama vienos buhalterijos paslaugų įmonės reklama. Susisiekus su šios kompanijos atstovais, jie patvirtino, kad anksčiau grupės pavadinimas buvo kitas, joje skelbtas daugiausia komercinis turinys.
Kaip grupės administratorius dar prieš kelias savaites buvo įvardijamas profilis „Artiom Ko“. Susisiekus su juo, jis LRT teigė, kad grupės neadministruoja, o į visus klausimus atsakė „tikrai nežinau“.
„Galbūt buvo grupė kažkada įkurta, gal buvo kažkada padarytas pakeitimas, gal tą grupę nupirkau senais laikais naudodamas „Google Ads“ reklamas savo verslui. Aš galiu papasakoti labai daug visko. Nežinau“, – pridūrė jis.
Po šio pokalbio „Artiom Ko“ nebežymimas kaip grupės administratorius. Iš puslapio pašalinta ir ten buvusi buhalterinės įmonės reklama.
Skelbimų portaluose bei naudojant „Google“ paiešką galima rasti dešimtis lietuviškų skelbimų, kuriuose siūloma nusipirkti grupes, turinčias dešimtis tūkstančių sekėjų. Dauguma jų – verslo pobūdžio, pardavinėjančios drabužius ar įvairią techniką. Kartais įvardijama ir kaina – grupė su dešimtimis tūkstančių vartotojų kainuoja nuo kelių iki dešimties tūkstančių eurų.
„Google“ | AP nuotr.
LRT kalbėjosi su keturių grupių pardavėjais. Jie pasakojo, kad tai nėra ypač pelninga veikla. Anot jų, dažniausiai pirkėjai yra neseniai įsikūrę verslai, kurie ieško reklamos sklaidos kanalų.
Tačiau kai kurių per skelbimus pardavinėjamų grupių pavadinimai sutampa su puslapių, kuriuose dabar aktyviai platinama dezinformacija ir kuriamas „Nemuno aušros“ palaikymas.
Neaiškios anketos, galima „botų“ veikla
LRT Tyrimų skyriui talkinusių ekspertų teigimu, R. Žemaitaičio ir jo partijos sekėjų veikla platformoje „Facebook“ labiau atspindi koordinuotą žmonių („trolių“) veikimą. Tokios įžvalgos darytinos matant, kad „Facebook“ profiliai aktyviai reaguoja į aktualijas, apie kurias savo įžvalgas pateikia „Nemuno aušros“ pirmininkas. Ekspertai neatmeta, kad toks intensyvus veikimas paskatintas R. Žemaitaičiui keliaujant po Lietuvą ir skatinant gyventojus socialiniuose tinkluose aktyviau reikšti paramą „Nemuno aušros“ politikai.
Tačiau išnaudojant esamą politinę situaciją ir siekiant manipuliuoti socialiniuose tinkluose, aiškiai matoma ir automatizuota veikla („botai“).
„Aš atskirčiau atvejus, kur yra „botai“, nes jie absoliučiai nelegalūs, tokia robotizuota veikla yra draudžiama, – teigia analitinio centro „Debunk.org“ direktorius V. Daukšas. – Bet jei kalbama apie tikrus žmones, kurie vykdo kažkokias užduotis, kyla klausimas, kodėl jie tai daro. Ar tai savanorystė, ar apmokama veikla, ar panašiai.“
LRT Tyrimų skyriui pavyko susisiekti su keliais turiniu iš R. Žemaitaičio ir „Nemuno aušros“ puslapių besidalinančiais asmenimis. Viena tokių – ypač aktyviai „Facebooke“ veikianti Janė, prašiusi neminėti jos pavardės. Ji – buvusi nušalintojo prezidento Rolando Pakso partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė, o savo aplinkos žmones vadina „antisisteminiais“, todėl palaiko ir „Nemuno aušrą“.
„Kažkada mes su R. Žemaitaičiu buvome bendrapartiečiai R. Pakso partijoje „Tvarka ir teisingumas“. Bet kaip žinia, labai negražiai pasielgė, išdavė Remigijus – jis išdavė R. Paksą ir sunaikino tą partiją. Bet dabar jam karma grįžo ir jį patį puola sistema lygiai taip žiauriai, kaip kažkada R. Paksą”, – sako Janė.
Ji neslepia nostalgijos sovietmečiui ir simpatijų Rusijai. „Aš klausau, ką Rusija sako, ką Putinas sako, nes kitais aš netikiu. Nežinau kodėl, gal intuityviai“, – aiškino ji.
„Pas mus yra tik vatnikai ir tie kiti edukuoti. Nu, tai aš vatnikė. Yra dvi Lietuvos – konservatoriai, užingridai ir visi likę, kremliniai. Mes jau priėmėme tą ir susitaikėme. […] Mes su jaunais nerasime bendros kalbos. Mes nesuprasime vieni kitų“, – dėstė Janė.
Šiuo metu „Facebooke“ ji turi kelis tūkstančius sekėjų – jų skaičius pradėjo augti COVID-19 pandemijos metu. Janė neneigia pastebinti, kad jos profilį seka ir netikros „Facebook“ anketos. O ekspertai sako, kad apie vieną anketą sugrupuota „botų“ sankaupa – vadinamasis botų spiečius – gali labai greitai ir plačiai paskleisti reikiamą žinutę. Pavyzdžiui, pasidalintą į tarpinį profilį iš politiko įrašo.
Kaip sako dezinformacijos ekspertas daktaras N. Maliukevičius, „botų“ spiečiai gali būti panaudojami ir vienos ar kitos politinės žinutės matomumui didinti.
„Šiuolaikinės informacinės technologijos suteikia galimybes, kad žmogaus autentiško įsikišimo gali būti labai nedaug. Tereikia kūrybiškai sudėlioti algoritmą, ir automatizuota propagandos sistema pradeda veikti“, – aiškina jis.
Kompiuteris | E. Blažio / LRT nuotr.
Kitas klausimas, mokslininko teigimu, kas motyvuoja tokį veikimą. „Šiuolaikiniuose tyrimuose didžiausias dėmesys yra skiriamas piktavaliam priešiškam veikimui iš autoritarinių veikėjų. <…> Bet tokios technologijos vis labiau pinga. Jos vis labiau vilioja ir vidinės politikos veikėjus, jie vis labiau susigundo kurti sau palankius „botų spiečius“. Ir mes tikriausiai jau ir dabar galime pastebėti ir mūsų tam tikrus politikos veikėjus, taikančius tokias priemones“, – svarstė N. Maliukevičius.
Niekas nemoka, nieko neprašo
Viešosios erdvės veikėjai neigia tiek neautentiškų profilių naudojimą, tiek tokių veiksmų koordinavimą.
LRT Tyrimų skyriui pavyko pakalbinti aktyviai „Facebooke“ veikiantį Sigitą (pavardė žinoma – red.). Jis dalijasi R. Žemaitaičio ir kitų politikų įrašais, aktyviai komentuoja įvairiuose portaluose. Analizuojant šio asmens puslapį matyti, kad turinį jis pildo tam tikrais periodais, konkrečiomis valandomis. O per penkias minutes sugeba įkelti ir 16 skirtingų įrašų iš nesusijusių puslapių.
„Ar mano darbas toks yra? Oi, ne, jokiu būdu. Čia yra tiesiog, kaip kalbame, valstybės piliečio pareiga. Nuomonės išreiškimo, kaip sakoma, apie tai, kas vyksta Lietuvoje“, – apie intensyviai keliamą turinį aiškino jis.
Sigitas tvirtina tokia informacijos sklaida užsiimantis savo iniciatyva, be „Nemuno aušros“ ar jos lyderio pavedimo. „Nebuvo jokių (prašymų – LRT) nei raštiškų, nei žodinių ar elektroniniu paštu, ar dar kažko panašiai. Nebuvo tokių dalykų. Tiesiog aš už tą partiją balsavau, palaikiau visą jos politinę pilietinę poziciją“, – sakė jis.
LRT Tyrimų skyrius atsakymus apie veiklą socialiniuose tinkluose gauti bandė ir iš „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio. Jis nurodė klausimus pateikti raštu – gavę atsakymus, tekstą papildysime.
Iš valdančiajai daugumai priklausančio politiko gyvai pavyko gauti atsakymą tik į vieną klausimą. LRT teiravosi, ar R. Žemaitaitis arba partija „Nemuno aušra“ atlygina asmenims, kurie dalinasi jų turiniu socialiniuose tinkluose. Iš pradžių aiškinęs, kad atsakys, „kai būsite tvarkinga žurnalistė“ paskui dėstęs, jog moka LRT iš savo biudžeto, pagaliau R. Žemaitaitis atsakė: „Tai aišku, kad ne. Apie ką čia šnekam.“
Politikų už rankos negaudo
Lietuvos teisėsauga bei atsakingos tarnybos netiria politikų ar politinių partijų saviraiškos socialinėse platformose.
Facebook | D. Umbraso / LRT nuotr.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pateiktuose atsakymuose šiuo klausimu rekomenduoja kreiptis į nevyriausybininkus. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas taip pat teigia neanalizuojantis dezinformacijos ir propagandos apraiškų Lietuvos informacinėje erdvėje.
Į politikus nesižvalgo ir su pažeidimais virtualioje erdvėje kovojanti Kriminalinė policija. „Pažymime, kad policijos veikla yra nukreipta į nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų užkardymą ir atskleidimą. Veiksmai susiję su socialiniuose tinkluose veikiančių „botų“ reakcijų pirkimu nėra kriminalizuoti“, – nurodoma pateiktuose atsakymuose.
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas neseniai interviu žurnalistui Artūrui Anužiui pasakė, kad Lietuvoje yra apie pusė milijono „botų“. Lietuvos kriminalinė policija šiais metais įgyvendino dvi stambias operacijas, nukreiptas į įrangą – „SIM spiečius“, taip pat naudojamus ir netikroms paskyroms kurti.
Šaltinis: lrt.lt
