Praėjusią savaitę paaiškėjo anonimo, išsiuntusio Remigijų Žemaitaitį į tariamą kelionę JAV – jo vardas Karolis Žukauskas. O dabar paaiškėjo ir daugiau žmonių, kuriuos Karolis apmulkino.
Tarp jų – garsios pavardės, politikai.
Atskleidė daugiau detalių
Apie tai K. Žukauskas prakalbo socialiniame tinkle Facebook. Įrašu leido pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Vyras pabrėžė, kad veikė skatinamas gerų tikslų – demaskuoti tuos, kurie savo galią išnaudoja netinkamai. Jis ne tik atskleidė daugiau detalių, bet ir paviešino daugiau pavardžių.
Facebook jis rašė:
„ – Sveiki, su Karoliu Žukausku kalbu?
– Sveiki, taip.
– Iš 1-ojo policijos komisariato skambiname. Kovo 4 d. ryte jūs Bolt automobiliu Audi nr. MND847 atvykote į Vilniaus oro uostą, saugumo kameros fiksavo. Tą patį rytą oro uoste Remigijus Žemaitaitis su netikrais bilietais neišskrido į Ameriką. Ar ką nors žinote apie tai?
– Taip, ne tik žinau, bet ir buvau tas asmuo, kuris jam tą kelionę suorganizavo.
– Mes turime jus pakviesti į apklausą, susiderinkime tinkamą laiką.
– Gerai, atvyksiu.
Toks skambutis iš policijos šių metų gegužės 15 d. nebuvo netikėtas, priešingai – nustebau, kad ilgokai užtruko, kol reaguodami į Žemaitaičio pareiškimą nustatė mano tapatybę – prireikė net pustrečio mėnesio. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) padarė paprasčiau – parašė Tapinui, jis perdavė, kad rašytų Anonimo yahoo emailu, aš gavau klausimus – atsakiau jau prisistatęs savo vardu.
Bet per 14 metų mano tokios veiklos karjerą tai buvo pirmas kartas, kada teko pabendrauti su policija. O iki to buvo labai daug įvairių demaskavimų – nuo juokingų iki rimtesnių. Demaskavimais aš vadinu panašius rimtesnius sukčių patrolinimus, nes tai darau ne šiaip sau, kad pažaisčiau, o kad apie juos sužinotų kuo daugiau žmonių.
Substacko susikūrimo proga susirašiau, ką esu demaskavęs darant bent šiek tiek negražius dalykus:
– Nigerijos sukčius (2011 m.), kai juos paverčiau Lietuvos krepšinio rinktinės fanais (iki Žemaitaičio čia turbūt buvo plačiausiai nuskambėjusi mano tokio tipo istorija);
– Garliavos istorijoje (2012 m.) teko paerzinti didžiausius chaoso skleidėjus (primityviausiu būdu perimant jų chat’o kontrolę);
– Vieną kalinį (2012 m.), kuris labai norėjo išvilioti iš manęs pinigų SMS’ais;
– Orą pardavinėjančią kelionių agentūrą Myliu atostogas (2013 m., iškart užsilenkė);
– Prorusiškus komentatorius (2014 m.), pasiūlant jiems atlygį sagomis;
– Andrių Užkalnį (2018 m.), slapta pardavinėjantį savo nuomonę Vilniaus būstų administratoriams;
– Dirbtinai pučiamą miškai vs NATO skandalą (2018 m.);
– Naglį Puteikį (2018 m.), rinkimams į kompaniją paimantį bet ką;
– Agnę Širinskienę (2020 m.), kai pažeidinėjo pandemijos taisykles nekirsti rajonų ribų;
– Gražulį ir Puteikį riaušėse prie Seimo (2021 m.);
– Sveikatos teisės institutą (2021-2023 m.) – ten buvo ilga serija su keletu teismų, kuriuos laimėjau;
– Šeimų maršą (2022 m.) – tiek demaskuojant jų politinius tikslus, tiek vieno maršo lokaciją, kai jie labai bandė nuslėpti ją;
– Kelis vatnikus Antakalnio kapinėse (2022 m.) per jų minimą gegužės 9-ąją;
– Rusiškų judėjimų – suverenų ir vabzdžių maiste teorijos – platintojus (2023 m.);
– Valdą Tutkų (2023 m.) – apsimetantį patriotu, kai viduje – raudona spalva;
– Gvazdikų akcijos ant rusiško tanko prie Katedros organizatorius (2023 m.);
– Celofano partijos bukumą (2023 m.) – įsiūliau jiems savo gamybos plakatų ir užrezervavau keletą vietų jų autobusuose;
– Prorusišką veikėją Vladimir Vodo (2023 m.), apsimetantį žurnalistu, kuris po mano paviešintos info neteko leidimo gyventi Lietuvoje;
– Rusiško tanko pirkėją (2023 m.);
– Gariūnų turgų (2023 m.), nenorintį sugrąžinti valstybei užsiimtos žemės;
– O po paskutinių Seimo rinkimų – Vėgėlę ir Žemaitaitį.
Vėgėlės istorija buvo įžanga į Žemaitaičio nelabai sėkmingą kelionę, todėl nuo jos ir pradedu.
Man visada patikdavo demaskuoti tuos, kurie arba turi galią, bet ją naudoja netinkamiems tikslams, arba dedasi ne tuo, kuo iš tikro yra, arba yra atviri sukčiai. Kai kada – dėl visuomenės pabudinimo arba mobilizavimo. Kažkas jau klausė, kodėl tai darau, pažadėjau aprašyti plačiau atskirame įraše.
Vienur reikėjo tik iškapstyti ir susisteminti viešą informaciją į vieną vietą, kitur – dar ir pažaisti su niekšeliais. Ir nė viena iš šių istorijų, išskyrus paskutiniąją, nenutempė manęs iki policijos. Tiesa, su Gariūnais reikėjo atlaikyti jų puolimą teisme, bet čia atskira ilga tema, pasibaigusi legendiniu Gariūnų mūšiu.
Tęsinys kaip po 2024 m. Seimo rinkimų sukūriau netikrą Širinskienės emailą ir kaip ant mano laiškų užkibo Vėgėlė, manydamas, kad gali gauti išsvajotą Teisingumo ministro postą – mano substacke, nuoroda komentaruose.
Tekstas atviras visiems, pasubscribinkit norėdami gauti naujus įrašus: https://karoliszukauskas.substack.com/ “.
Šaltinis: tv3.lt
