Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą su rekordinėmis 5,38 proc. BVP išlaidomis gynybai, dosnesnėmis socialinėmis išmokomis ir didesniais mokytojų, gydytojų, biudžetininkų bei dalies kitų darbuotojų atlyginimais. Deficitas sieks 2,7 proc. BVP (įtraukus karinius įsigijimus – 5 proc.), o valstybės skola – 45,4 proc. BVP. Ar šis „rekordinis“ biudžetas taps realiu saugumo ir gerovės šuoliu, ar tik brangiai kainuojančių pažadų sąrašu?
Apie tai, kiek kils kainos, mokesčiai ir algos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas.
Jeigu ateitų žmogus prie jūsų ir pasakytų: „Tai kodėl jūs, socialdemokratai, su kitais kolegomis politikais didinate tą valstybės skolą?“ Ką reikėtų atsakyti šiam žmogui?
A. Sysas: Na, tai pirmiausia, jau skolą mes gavome, šiais metais mes turėjome 5 mlrd. skolų. Skolos dydis, neatitikimas tarp pajamų ir išlaidų, na, jau kitais metais didėja dar beveik pusantro ir tai pasekmė, kad mes norime visgi skirti gynybai 5 proc.
Turime užsakymus, už kuriuos reikės užmokėti – tai yra įvairūs ginklai, kurių negali nusipirkti kaip fejerverkų, nuėjęs prieš Kalėdas. Tai yra ilgi užsakymai, ilgi terminai gamybos, tai jeigu mes norime sukomplektuoti Lietuvos diviziją, jeigu mes norime sudaryti sąlygas Vokietijos divizijai įsikurti Lietuvoje, tai tam reikalingi ir infrastruktūriniai pastatai, kariniai miesteliai, privažiavimai ir visi kiti dalykai – viskas kainuoja.
Tai tikrai, jeigu nebūtų karo Ukrainoje, ko gero, mes ir toliau švilpautumėme ir galvotume, kad viskas labai gerai ir gyvenimas gražus, bet karas, kuris vyksta jau keturi metai tikro karo, ir tie okupaciniai dalykai, kurie buvo jau prieš 12 metų, parodo, kad visgi šalys turi būti pasiruošusios suduoti smūgį arba priimti smūgį ir apsiginti, kad tai nebūtų vienos dienos karas, kad mes iškart pralaimėtume, tam reikalingi pinigai.
Tai jeigu toks konsensusas ir sutarimas yra, tai skolinsimės tiek, kiek reikės, bet grįžtu prie to, kad mes turime visgi peržiūrėti ir vidines išlaidas, racionaliau panaudoti tuos dalykus, kur galima sutaupyti – pas mus tikrai valstybėje galima surasti dubliuojančių dalykų, keliose institucijose tokie patys darbai atliekami.
Galima aplamai viską racionaliau išnaudoti, pasižiūrėti, kaip naudojamos tos lėšos, ar tikrai nepermokama, ar dar kaip nors ir ne tik iš mokesčių, nors ir mokestinėje dalyje, paskelbta 2023 metų PVM nesurinkimo duomenys, kur mes tikrai negražiausiai atrodome, nes dar 2 proc. padidėjo šešėlis, nesurinktas per tuos 2023 metus, bet tendencijos gerėja po truputį, bet tikrai yra galimybės, kur ir iš vidaus resursų, ne tik iš mokesčių, mes galime truputį geriau sutvarkyti pajamų ir išlaidų balansą.
Jūs įvardijote bendrais terminais, kur būtų galima šiek tiek sutaupyti, peržiūrėti dalykus. Gal kažką konkrečiai turite omenyje?
A. Sysas: Tai konkrečiai, kada sutaupysime, tada aš pasakysiu, yra daug susirašinėjimo su valstybinėmis institucijomis, renkame duomenis. Pavyzdžiui, Bendrųjų funkcijų centras įkurtas prieš turbūt trejetą metų – tam tikros funkcijos atiduotos šiam centrui, bet praėjo trys metai, tas pačias funkcijas pradėjo vėl visos įstaigos pas save kurti – kažkas tai negerai.
Jeigu jau priimame sprendimą, kad yra vienas Bendrųjų funkcijų centras, jeigu aš kalbu čia apie buhalterijas ir personalo skyrius, kodėl po kiek laiko vėl visose valstybinėse įstaigose tas atsiranda? Tokiuose IT projektuose labai daug netvarkos ir tikrai yra kur pasitempti, nes jeigu aš nekalbu apie PVM surinkimo galimybes, tai yra geriau pritaikant ir Valstybinę mokesčių inspekciją, kad į biudžetą patektų kuo daugiau lėšų ir mes galėtumėme neskolintomis lėšomis, o savo surinktais mokesčiais finansuoti tą, ką mums reikia.
Priimtas biudžetas su rekordinėmis išlaidomis gynybai – 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Kaip suprantame, buvo aiškinta, jog tai bus be skolinimosi?
A. Sysas: Ne, tai yra ir specialus skolinimas kartu su Europos Sąjunga leista viršyti tam tikrus skolinimosi limitus būtent gynybos klausimais, saugumo klausimais, tai aš manau, kad daug diskusijų kyla, ar tikrai bus panaudota 5,38 proc., ar nebus panaudota mažiau, ar nebus šitos lėšos panaudotos kokiems nors nekariniams objektams.
Aš manau, kad Lietuva yra NATO sudėtinė dalis ir ten yra labai griežti reikalavimai, ką galima priskirti prie valstybės gynybos, prie krašto apsaugos išlaidų, ir ko negalima priskirti. Tai paprasčiausiai tikrai dėsime visas pastangas, kad lėšos, kurios skirtos gynybai, jos būtų panaudotos pagal paskirtį ir tiek, kiek reikia.
Kas įrodys ir kas patikrins, kad tos lėšos buvo panaudotos tikrai gynybai, o ne, kaip buvo sakoma, keliukams ir trinkelėms?
A. Sysas: Ne, paprasčiausiai ta pati NATO paskelbs, kiek Lietuva skiria, nes jie turi savo apskaitą. Kaip ir bet kuris mūsų veiksmas Lietuvoje yra stebimas Tarptautinio valiutos fondo, Europos ekspertų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo ekspertų.
Mes nesame kažkokia sala vandenyne, nepriklausanti nuo nieko – tie dydžiai yra susieti, visi mato, kaip ir kur panaudojama. Vis tiek mes, tikrai noras didelis, kad ir gynybai kuo didesni užsakymai būtų Lietuvoje, kad tie pinigai atitektų Lietuvos gamintojams, kad mes čia palaikytume ir mūsų pramonę.
Tai bet kokiu atveju tikrai mus stebės ne tik išorės ekspertai, bet ir vidaus mūsų kolegos, oponentai. Jie tikrai, jeigu jie tris mėnesius kalbėjo, kad mes tikrai nepaskirsime 5,38 proc. krašto apsaugai, tai ir toliau nirtingai kiekvieną centą skaičiuos.
Kas bus, jeigu vis dėlto bus neišnaudoti tie pinigai arba panaudoti ne taip, kaip suplanuota?
A. Sysas: Matote, kai panaudoji ne pagal paskirtį, tai reikia arba juos grąžinti, arba gauni baudą, žiūrint iš kokių lėšų ką darai. Jeigu nepanaudoji, bet yra tam priežastys, na, gali būti ta pati kokia nors gamyba Didžiojoje Britanijoje ar Amerikoje sustoja arba kas nors įvyksta, ir jie nelaiku atliks užsakymus. Gali būti ir tokių atvejų, bet tai ne tragedija, yra derybos, sutartys, nukėlimai.
Šaltinis: tv3.lt