Įsigaliojo II pensijų pakopos reforma. Privataus kaupimo dalyviai jau gali teikti prašymus nutraukti kaupimą ir atgauti dalį sukauptų pinigų. 2026 m. kaupiantys pensijai II pakopoje atsiduria kryžkelėje – kaupti toliau ar palikti kaupimą? Šiuo metu pensijų kaupime dalyvauja 1,42 mln. asmenų. Nors šiam sprendimui galios 2 metų terminas, lietuviai nelaukia – jau nuo pirmųjų dienų eina į fondų valdytojų padalinius, o tūkstančiai puolė prie kompiuterių tikrinti savo II pakopos paskyrų.
Kuo baigsis augantis susidomėjimas atsiimti pinigus iš II pensijų pakopos?
Labai didelių permainų nebus, nes žmonės yra sukaupę nedaug. Jie neatsiima visos sumos, tad vieni padengs skolas, kiti nusipirks tai, apie ką seniai svajojo, tačiau ypatingų pokyčių ekonomikoje nebus. Centrinis bankas pastaruoju metu prognozavo, kad infliacija gali būti paklaidos ribose, o tai reiškia, kad tikrai nieko baisaus neįvyks.
Žmonės, kurie pasiims pinigus, tai darys todėl, kad per 20 metų jau yra sukaupę patirties. Anuitetas žmonėms, kurie buvo sukaupę daugiau, per penkerius metus padidėjo tik nuo 62–64 eurų. Tuo tarpu „Sodros“ pensija per tą patį laikotarpį išaugo nuo 650 iki 1000 eurų.
Anuitetų klausimas nėra išspręstas: kyla kainos, atlyginimai ir „Sodros“ pensijos, o anuitetai beveik stovi vietoje. Atidarytas „langas“ paskatins žmones bėgti greičiau. Man atrodo, būtų buvę geriau padaryti kaip Estijoje – to lango neuždaryti. Tuomet žmogus, kuriam dabar nėra būtinybės, neskubėtų atsiimti pinigų, tačiau dabar, žinodamas, kad po poros metų langas užsidarys, jis ima abejoti.
Ar atsiimančių pinigus iš II pensijų pakopos bus daugiau nei Estijoje?
Sunku prognozuoti. Viena vertus, yra nusivylimas, o įvairios apklausos rodo, kad egzistuoja didelis žmonių noras, jog valdžia neribotų pasirinkimo. Kita vertus, žmonės kreipsis į pensijų fondų valdytojus – didžiuosius bankus, kurie yra pasiruošę įkalbinėti, todėl dalis žmonių bus atkalbėti.
Prognozuočiau, kad valdžia nenurims, o visuomenė neleis nurimti ir reikalaus, kad langas būtų atidarytas, kad būtų galima nepirkti to nelaimingo anuiteto. Man atrodo, kad tai yra pusinė reforma, ir bus spaudimas ją tęsti, nes ne tik estų, bet ir visų kitų Rytų Europos šalių patirtis rodo, jog sistemos, sugalvotos prieš ketvirtį amžiaus, tokios formos neišsilaikė.
Pagal pensijų ir atlyginimų santykį Lietuva vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių. Ar šie metai sumažins tą atotrūkį?
Šiek tiek sumažins, bet nereikšmingai. Numatyta papildoma indeksacija, todėl vidutiniškai pensijos gali augti apie 10–12 proc. Atlyginimai, tikėtina, augs apie 8 proc. Santykis šiek tiek pagerės, tačiau atsilikimas išlieka didžiulis, todėl padidėjimas turėtų būti kur kas radikalesnis.
O ko reikia, kad jis būtų radikalesnis?
Reikia, kad „Sodros“ biudžetui nereikėtų remti valstybės biudžeto. Žinome, kad „Sodroje“ yra sukauptas rezervas, ir vien šiais metais biudžete numatyta, jog „Sodros“ perteklius sieks apie 1,5 mlrd. eurų, tačiau jis nebus skiriamas pensijoms didinti, nes reikės dengti didžiulį valstybės biudžeto deficitą.
O kodėl susidaro toks deficitas?
Valstybės biudžetas yra smarkiai deficitinis, nes mokesčių surenkama gerokai mažiau, nei numatytas finansavimas. Gynybos finansavimas padidintas, tačiau kitose srityse labai trūksta lėšų, todėl valstybė skolinasi finansuoti tai, kas nepadengiama iš biudžeto. Mokesčių reforma buvo atlikta, tačiau nenumatoma, kad ji duos reikšmingų pajamų biudžetui.
Ar nebūtų logiška tikėtis radikalesnio atotrūkio sumažėjimo, kai valdžioje yra socialdemokratai?
Žmonės to tikisi jau 30 metų, tačiau socialdemokratai keitėsi. Galima sakyti, kad buvo padaryta reforma ir įvestas tam tikras progresyvumas, bet jis nebuvo toks reikšmingas, kad valstybei atneštų daug daugiau pajamų. Reikėjo žengti didesnį žingsnį pelno apmokestinimo kryptimi – apmokestinimas padidintas labai nedaug. Dividendai liko nepakankamai apmokestinti, paliekant spragą, nepaisant to, kad kitos pajamos apmokestinamos progresyviai.
Šaltinis: tv3.lt