Šunų laikymas pririšus prie būdos yra viena iš opiausių gyvūnų gerovės problemų Lietuvoje. Ypač aktuali ji tampa žiemą – kai ilgai užsitęsia šalčiai. Kol dalis Europos Sąjungos (ES) šalių, kartu ir kaimyninė Latvija, yra uždraudusios tokią augintinių laikymo praktiką, Lietuva to daryti neskuba.
Patiria kančias
Specialioje tarptautinės žiniasklaidos iniciatyvos „Pulsas“ laidoje nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ specialistė gyvūnų nepriežiūros srityje Lina Vaitekūnaitė pabrėžė, kad šuns rišimas prie būdos daro jam tiek fizinę, tiek psichologinę žalą.
„Antkakliai, grandinės ir virvės, prie kurių gyvūnas laikomas pririštas, dažniausiai būna įaugę į jo odą. Pririštas augintinis negali pabėgti nuo pavojų, jį gali užpulti ir sužaloti palaidi šunys. Tokiu būdu laikomi gyvūnai nesulaukia veterinarinės pagalbos arba sulaukia jos per vėlai“, – teigė ji.
Lina Vaitekūnaitė
FOTO: Žygimantas Gedvila | Delfi
„Šunys yra socialios būtybės. Pririšti jie negali patenkinti savo bazinių poreikių, todėl dažnai jaučia stresą, nerimą, pyktį, agresiją. Ši būsena gali būti nukreipta į aplinką arba į save, tuomet gyvūnas pradeda save žaloti“ – pridūrė „Delfi“ pašnekovė.
Savo ruožtu vienos iš didžiausių gyvūnų globos organizacijų Lietuvoje „SOS gyvūnai“ atstovė Laura Abraškevičiūte pažymėjo, kad dauguma į prieglaudą atvykusių gyvūnų buvo laikomi pririšti prie grandinių.
„Pas mus atvažiuoja suluošinti gyvūnai, ant kaklo turintys žaizdų nuo grandinių, turintys psichologinių problemų, nesocializuoti, nežinantys kaip elgtis. Su tokiais augintiniais turime daug dirbti, kad jie būtų pastebėti ir rastų naujus namus“, – teigė ji.
Laura Abraškevičiūtė
FOTO: Žygimantas Gedvila | Delfi
Inicijavo peticiją
Gyvūnų apsaugos specialistai sako, kad net ir pamačius prie būdos pririštą augintinį, jeigu jo būklė nėra kritinė ar labai bloga, nelabai ką gali padaryti, nes tokios praktikos mūsų šalyje įstatymai nedraudžia. Kad įstatymo pataisa, draudžianti gyvūnus rišti prie būdos, būtų svarstoma Seime, reikia mažiausiai 50 000 gyventojų parašų. Būtent dėl to „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ inicijavo peticiją.
L. Vaitekūnaitė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu yra surinkta daugiau nei 29 000 parašų.
„Juos rinksime iki spalio, tačiau mūsų organizacija tikisi, kad reikiamą skaičių parašų – 50 000 – pavyks surinkti per artimiausius tris mėnesius ir kad Seimas ims svarstyti pataisą, kuri yra įstrigusi nuo 2024 m.“, – pažymėjo ji.
Draudimas galioja 15-oje Europos šalių
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Čekijoje įsigaliojo įstatymo pataisa, kuria šunų rišimas prie būdos yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir yra draudžiamas, praneša Čekijos naujienų portalas „Denik Referendum“.
Šalyje nuo 2026 m. sausio 1 iki 16 d. Valstybinė veterinarijos tarnyba gavo 113 skundų dėl šunų laikymo pririštų prie būdos. Atsakingos institucijos patvirtino, kad mažiausiai 20 atvejų įstatymas tikrai buvo pažeistas. Bauda už jo įstatymo nesilaikymą Čekijoje gali siekti iki 1 mln. Čekijos kronų – daugiau nei 41 000 eurų.
Šiuo metu ilgam laikui pririštą prie būdos augintinį draudžiama laikyti 15-oje ES šalių: Austrijoje, Maltoje, Kipre, Graikijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Danijoje, Švedijoje, Latvijoje ir kt.
Organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ specialistė L. Vaitekūnaitė pabrėžė, kad augintinių laikymas pririšus prie būdos turėtų būti laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais.
Šis turinys parengtas Delfi, dalyvaujančio Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Čekijos naujienų portalo „Denik Referenum“ žurnalistė Petra Dvožakova.
Šaltinis: DELFI.LT
