Dešimtys milijonų eurų, kurie galėtų papildyti Lietuvos valstybės biudžetą, greičiausiai nukeliaus į Graikiją. Po naujųjų metų pasikeitus reguliavimui, Lietuvoje veikusi viena didžiausių ir pelningiausių kriptovaliutų bendrovių „Binance“ nebegali tęsti darbo. Kriptovaliutų keitykla laukia žinių iš Graikijos ir tikisi ten gauti licenciją.
Lietuvos bankas (LB) ramina, kad netrukus kriptobendrovių ir stambių mokesčių mokėtojų atsiras ir daugiau, tačiau nutyli, kad Lietuvos reguliavimas investuotojų nevilioja, mat koją kiša vertybinė Lietuvos politika.
Po Naujųjų Lietuvoje oficialiai veikia trys licencijas gavusios kriptovaliutų bendrovės. Viena iš jų – „Coingate“ pavadinimu veikianti bendrovė. Lietuviško kapitalo įmonė veikia jau daugiau nei dešimtmetį – teikia kripotvaliutų laikymo ir mokėjimų paslaugas verslui.
„Pradėjome verslą kaip IT įmonė, technologijų įmonė. Dabar jau esame finansinė institucija iš esmės“, – pasakoja „Coingate“ direktorius Vilius Semėnas.
Kriptovaliutų įmonės turi pateikti prašymą licencijai
Taigi kriptovaliutų bendrovės nuo šiol yra finansinės institucijos – taip apibrėžia šiemet Lietuvoje įsigaliojęs europinis MiCA reglamentas. Tai reiškia, kad anksčiau menkai reguliuota kriptobendrovių veiklos kontrolė gerokai sustiprinta.
„Lietuvos banko tikslas yra labai aiškus – patikima finansų sistema, saugūs mūsų gyventojų pinigai. Ypač šiandieninėje geopolitinėje situacijoje ir ypač žinant, kas mūsų kaimynai, kokia gali būti kapitalo kilmė kai kuriose įmonėse“, – komentuoja Lietuvos banko valdybos narys Marius Skuodis.
Kriptobendrovių Lietuvoje praėjusiais metais veikė apie keturis šimtus.
„Maždaug 80 procentų šių įmonių turėjo mažiau negu tris darbuotojus. Kitaip sakant, tik nedidelė dalis įmonių veikė iš tiesų“, – teigia M. Skuodis.
„Nei buvo veiksnios, nei mokesčių mokėjo, nei panašiai, nei darbuotojų turėjo. Ir su savimi jos nešėsi kažkokią riziką“, – prideda V. Semėnas.
Taigi tos bendrovės, kurios realiai veikė ir norėjo tęsti veiklą po pasikeitusio reguliavimo, turėjo teikti prašymus licencijoms. Bet panorusių licencijos bendrovių – vos penktadalis iš veikusių keturių šimtų įmonių.
„Yra reikalaujama nepriekaištinga reputacija, aiški lėšų kilmė ir kiti panašūs dalykai. Tai mūsų kontekste, kaip lietuviško kapitalo įmonei, buvo paprasčiau nei, sakykim, užsienio kapitalo“, – sako V. Semėnas.
Naujas įstatymas nepatrauklus įmonėms – jos keliasi svetur
Tačiau naujas reguliavimas, nors ir europinis, gali pakenkti valstybės pajamoms. Nuo 2020 m., kol dar nebuvo MiCA reguliavimo, Lietuvoje veikusi viena didžiausių ir pelningiausių pasaulio kriptobendrovių „Binance“ TV3 Žinioms atsakė, kad ketina persikelti į Graikiją.
„Esame pateikę MiCA licencijos paraišką ir aktyviai bendradarbiaujame su Graikijos kapitalo rinkų komisija“, – komentuoja „Binance“ atstovai.
Problema yra ta, kad „Binance“ buvo viena didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje. „Bifinity“ vardu mūsų šalyje veikusi bendrovė nuo 2022 m. sumokėjo daugiau nei 110 milijonų eurų mokesčių – jų suma kiekvienais metais bangavo nuo 9 iki 43 milijonų eurų. Pernai sumokėtų mokesčių suma siekia mažiausiai 35 milijonus eurų. Ir dabar, tikėtina, panašios sumos nukeliaus į Graikiją, jeigu ši priims „Binance“.
„Iš viso pasaulio pajamos suplaukdavo į Lietuvą, mes apmokestindavom pelno mokesčiu ir įkrisdavo. Iš esmės mes gaudavom už nieką pinigus kaip valstybė“, – komentuoja „Vienaragių LT“ atstovas Eimantas Norkūnas.
Lietuva praras milijonus eurų mokesčių
Taip valstybė rizikuoja prarasti mokesčių mokėtojus, o valstybės biudžete gali atsiverti neužtaisomos skylės.
„Tai 35 milijonai. Paskaičiuokim, kiek mes neradome šių metų biudžete kultūrininkams pinigų, neradome mūsų statutiniams pareigūnams. Tai visas šitas padengs. Kitais metais atsivers dar viena skylė biudžete tokio dydžio. Tai tiesiog liūdna“, – sako E. Norkūnas.
Ar „Binance“ išvis teikė paraišką licencijai Lietuvoje gauti, įmonė neatsako. Gali būti, kad „Binance“ net nebandė tęsti veiklos Lietuvoje, nes dėl akcininkų kinų nebūtų gavusi Nacionalinio saugumo komisijos leidimo dirbti – kaip nutiko kitai kriptobendrovei „Bybit“, tarp kurios akcininkų irgi buvo kinų.
„Turime įmonę, kuri sumoka dešimtis milijonų mokesčių, nuo to Lietuvos banko atsakingi žmonės nieko negauna – priedų, bonusų, nėra nieko. Bet jeigu įmonė padarytų grubią klaidą – visa tai kaskaduotųsi į Lietuvą, tai realu, kad banko vadovybė būtų atleista“, – teigia E. Norkūnas.
Tačiau tame LB nieko blogo nemato ir ramina, kad eilėje dar laukia licencijos laukiančios kriptobendrovės.
„Vien tik šiuo metu mes vertinam dar šešių įmonių prašymus dėl licencijų išdavimo. Nežinau, kokie bus rezultatai. Iš esmės tai nereiškia, kad tris įmones ir turėsim“, – sako M. Skuodis.
Kokios tai bendrovės – Lietuvos bankas nesako. TV3 Žinių duomenimis, tarp verdikto laukiančių bendrovių yra Pietų Korėjos kapitalo „Wavebridge“ ir Bulgarijos kapitalo „Finrax“.
Šaltinis: TV3.LT
