Šiais metais turime rekordinį finansavimą gynybai ir, be viso to, yra įpusėję reikalai dėl Kapčiamiesčio poligono. Tačiau viešojoje erdvėje vis dažniau išmetami ir „gąsdinantys“ scenarijai – nuo Vokietijoje atliktų simuliacijų apie tariamai greitą Rusijos įsiveržimą iki klausimo, ar valstybė sugebės vienu metu ir stiprinti atgrasymą, ir išlaikyti žmonių pasitikėjimą sprendimais.
Kokie konkretūs sprendimai planuojami – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Marijampolės scenarijus“: simuliacija ar visuomenės gąsdinimas?
Kaip vertintumėte tą Vokietijoje atliktą simuliaciją, kuri parodė, kad Rusija galėtų gana greitai pulti ir greitai įsiveržti į Marijampolę?
R. Kaunas: Pačių simuliacijų esmė yra aiški – tai galimybė išbandyti įvairius scenarijus, bet, mano supratimu, simuliacija turi atitikti realybę kiek tai įmanoma. Dabartinė simuliacija, kuri, buvo atlikta, realybės visiškai neatitinka. Ji gavosi netgi, sakyčiau, gąsdinanti ir bauginanti visuomenę, ko visiškai nereikia.
Rusijos pajėgumai yra daugiau ar mažiau aiškūs. Savo pajėgumus mes lygiai taip pat vystome, partnerių pajėgumai irgi yra vystomi. Niekas neužklups nei Lietuvos, nei kitos bet kurios NATO valstybės netikėtai.
Visais atvejais mes matome priešo judėjimą, dislokavimą, strateginius ėjimus. Taigi ši konkreti simuliacija yra visiška nesąmonė, sakyčiau, ir neatitinka jokios realybės.
Galėtume įsivaizduoti, jeigu tokią simuliaciją su tokiais rezultatais galėtų padaryti kokia Baltarusija, bet čia Vokietija – mūsų sąjungininkė. Ar jums yra aišku, kodėl vokiečiai pasirinko tokį būdą ir kodėl išviešino būtent tokius simuliacijos galimus scenarijus?
R. Kaunas: Turėsiu galimybę pasiklausti, kodėl buvo pasirinkta tokia strategija, toks ėjimas, nes iš tikrųjų pačiam yra įdomu. Galima simuliaciją interpretuoti dar kitaip – manipuliuojant dar mažesniais NATO, Lietuvos ir kitų mūsų draugiškų valstybių pajėgumais, tuomet dar didesnes problemas galėtume simuliuoti.
Tačiau šiai dienai jokios tokios grėsmės, kuri yra sukurta simuliacijoje, Lietuvoje nėra, o kodėl pasirinktas toks techninis sprendimas ir toks techninis žaidimas, bus galima padiskutuoti.
Kapčiamiestis: poligonas įpusėjo, konsultacijų – šimtai
Aktualiausia dabar turbūt yra Kapčiamiestis ir kaip poligono reikalai vyksta. Sakykite, kiek jau yra įvykę konsultacijų ir ką jau dabar žmonės sako?
R. Kaunas: Yra įvykusios 245 konsultacijos. Į jas kviečiami visi, kam yra aktualus poligono steigimas, tai yra visi, kas turi nekilnojamojo turto konkrečiai poligono ir mokomojoje teritorijoje. Konsultacijos vyko tiek gyvai Kapčiamiesčio miestelyje, tiek nuotoliniu būdu, ir konsultacijos toliau pagal poreikį bus tęsiamos.
Šiai dienai pristatėme jau ministerijos siūlymą įstatymo projektui. Yra įvardinti kompensaciniai mechanizmai tiek 13 sodybų, kurios yra poligono teritorijoje, tiek 77 sodyboms, kurios yra mokomojoje teritorijoje, taip pat miškų savininkams. Prasidės tarpinstitucinis įstatymo projekto derinimas.
Galite pasidalinti, kokie tie mechanizmai būtent 13 sodybų ir toms, kurios gali būti mokomojoje zonoje?
R. Kaunas: Noriu pabrėžti, kad tai yra 2 skirtingos teritorijos. 13 sodybų savininkai, galbūt jie tas sodybas turi kaip vasarnamius, atvyksta vasarą pavasaroti, jie, deja, neturi galimybės apsispręsti. Tai yra šaudyklos teritorija ir toje teritorijoje vykdyti kažkokią gyvenamąją ar ūkinę veiklą jokios galimybės nėra.
Todėl jiems, įvertinus nepriklausomam turto vertintojui, bus nustatomos 2 kainos: atkuriamoji vertė ir rinkos vertė. Ta suma, kuri bus didesnė, bus paimama kaip pardavimo sodybos kaina. Šalia pridedama 52 tūkst. eurų, tai yra 45 MMA, prie sumos, kurią įvertina nekilnojamojo turto nepriklausomas specialistas.
Kodėl būtent tokia suma? Todėl, kad įvertinus galimybes įsigyti panašaus pobūdžio turtą aplinkinėse teritorijose, toje pačioje savivaldybėje, vienas iš bendruomenės poreikių buvo, kad būtų galima įsigyti tokį turtą netoliese.
Pažiūrėjus, kokios nekilnojamojo turto kainos vyrauja tame regione, matome, kad tokiu keliu judant galima atliepti žmonių poreikį įsigyti panašų turtą. Lygiai taip pat tai yra kompensacinis mechanizmas patiriamiems nepatogumams, nes reikia ieškoti to nekilnojamojo turto, gaišti laiką, galbūt samdytis brokerį.
77 sodybų savininkai turės galimybę apsispręsti. Jie 60 mėnesių, tai yra 5 metus, turės galimybę vertinti, ar nori likti savo sodyboje, savo teritorijoje ir kartu gyventi su Lietuvos kariuomenės mokymais, kurie tikrai nevyksta kiekvieną dieną, ar jie visgi nori apsispręsti ir tą sodybą parduoti.
Tokiu atveju jų kompensacinis mechanizmas lygiai taip pat yra įvertinamas nekilnojamojo turto nepriklausomo vertintojo dviem modeliais: atkuriamoji vertė ir nekilnojamojo turto rinkos vertė. Didesnė suma siūloma sodybos savininkui ir pridedamas 22 MMA dydis, tai yra apie 25 tūkst. eurų.
Kodėl mažesnė suma? Todėl, kad sodybų savininkai šiuo atveju turi galimybę apsispręsti. Jų sąlygos yra lengvesnės, jie turto gali neparduoti. Nemažai sodybų yra šalia Baltosios Ančios upės, visiškai pakrantėje. Jos netrukdo Lietuvos kariuomenei, lygiai taip pat Lietuvos kariuomenė savo manevrais netrukdys sodybų savininkams, todėl sugyvenimas šioje vietoje yra įmanomas.
O moralinės žalos kompensacija, apie kurią buvo kalbėta, kurioje vietoje ji dabar yra?
R. Kaunas: Tai ir yra neturtinė kompensacija. Tai yra turto suma, kurią bus sumokėta pagal nepriklausomo turto vertintojo įvardintą sumą, plius neturtinė kompensacija. Ta neturtinė kompensacija ir yra, „moralinės žalos kompensacija“.
Kas į ją pretenduoja? Nes buvo klausimas: jeigu aš nusipirkau sodybą gana neseniai, ar jeigu mano kelios kartos gyveno, kurie žmonės pretenduotų?
R. Kaunas: Nuspręsta, atsižvelgiant ir į Lietuvos įstatymus bei mūsų Konstituciją, kad negalime kažkaip išskirti savininkų. Todėl visi savininkai yra savininkai ir, nepaisant kiek kartų ten buvo gyventa, visi pretenduoja į tą patį dydį.
Kada galėtų prasidėti tas procesas, nuo kokio taško jau tikrai pradėtų važiuoti brokeriai ir skaičiuoti?
R. Kaunas: Įstatymo priėmimas Seime numatomas pavasario sesijoje. Įstatymo įsigaliojimas yra starto data, kada prasideda visas procesas. Tada atsiranda teisinis pagrindas samdyti nepriklausomo turto brokerius, kurie vertins sodybų kainas, skaičiuos vertes ir prasidės procesas.
Šaltinis: TV3.LT
