Naktį iš pirmadienio į antradienį sueina lygiai ketveri metai, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Rusijos prezidento Vladimiro Putino planuota „specialioji karinė operacija“ virto didžiausiu konfliktu Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Europa derina naujas sankcijas Rusijai, tačiau jas vėl stabdo Vengrija. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kelia klausimą – ar nederėtų Vengrijos pašalinti iš Europos Sąjungos? Dėl rusų atakų kasdien žūsta ir kenčia ukrainiečiai. Tačiau Suomijos prezidentas Alexander Stubb sako, kad jau dabar matyti – didžiausias pralaimėtojas šiame kare yra V. Putinas.
Naktį, pirmosiomis vasario 24-osios valandomis, V. Putinas paskelbė „specialiąją karinę operaciją“, Kyjivo gatvės ištuštėjo.
Dabar, po ketverių metų, Kyjivo gatvės pilnos, gyvenimas, atrodytų, verda. Tačiau optimizmo nedaug.
„Klientų augimas yra, bet suprantame sudėtingą situaciją, kad mokesčių didinimas yra būtinas. Jei atvirai, į ateitį žiūrime be optimizmo. Daugelis įmonių užsidarys arba pereis į šešėlį“, – sakė kepyklėlės savininkas Denis Maksimov.
LNK stop kadras
Didesnis šešėlis sunkintų derybas dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako neabejojantis, kad Ukraina atgaus ir Krymą, ir Donbasą. Tačiau kol kas siūlo kalbėti, kaip Rusiją sustabdyti – ne nugalėti.
„Mūsų nuostoliai mažėja. Pernai praradome 4300 kvadratinių kilometrų. Šiemet situacija jau kita. Atgauname pozicijas“, – teigė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Briuselyje Europos Sąjungos ministrai derina naują, jau 20-ąjį, sankcijų Rusijai paketą.
„Neklauskite, kokia yra Europos pozicija. Ji visiškai aiški – Europa yra išvien su Ukraina“, – pabrėžė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johann Wadephul.
Vis dėlto sankcijas Rusijai vėl stabdo Vengrija.
„Karo metinėms, ketvirtosioms karo metinėms, ES neturėti 20-ojo sankcijų paketo… Ambicingas jis jau taip ar taip nėra, bet iš viso jo neturėti yra labai bloga žinia“, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Į naują sankcijų paketą siūloma įtraukti dar 20 nedidelių regioninių Rusijos bankų, uždrausti teikti paslaugas laivams, gabenantiems Rusijos naftą ir dujas, griežtinti ribojimus kriptovaliutoms, kurias Rusija naudoja sankcijoms apeiti.
„Tikėjomės, kad bus „Rosatom“, jau nežinau, nuo kurio paketo tai kartojame. „Lukoil“ amerikiečiai sugeba įsitraukti, o mes nesugebame. Tai kas yra?“ – klausė K. Budrys.
D. Labučio / ELTA nuotr.
Vengrija stabdo sankcijas ir reikalauja, kad Ukraina vėl leistų pirkti naftą iš V. Putino, kad vėl būtų paleistas naftotiekis per Ukrainą – „Družba“.
„Štai kas man sukelia šoką: ukrainiečiai dabar ginasi nuo rusų… Vengrai suprasdavo, ką tai reiškia – ir Budapeštą puolė Raudonoji armija. Bet dabar, su valstybine propaganda, vengrų valdančioji partija sukūrė priešiškumą aukai“, – teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosław Sikorski.
Lietuvos ministras K. Budrys siūlo Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui ieškoti kitos sąjungos.
„Yra kita dar tema – tai 90 mlrd. eurų paskola, kurią ir vėl Vengrija blokuoja. Man tai čia pamatinis klausimas – ar čia tikrai visi turime būti ES draugai? Jeigu nepatinka, susiraskite kitą organizaciją“, – sakė K. Budrys.
Paramą Ukrainai stabdo ir Slovakija.
„Mieli draugai, Slovakija nėra bananų respublika, kuri darys viską, ko nori Briuselis, Kyjivas, Vašingtonas ar Maskva“, – pareiškė Slovakijos premjeras Robert Fico.
EPA-ELTA nuotr.
Briuselyje mažai tikėjimo, kad karas stos bent artimiausiais mėnesiais.
„Rusijos pusėje nematau jokio pasirengimo siekti kompromiso. Turi būti pasiruošta deryboms. Prezidentas V. Zelenskis pasirengęs. Iniciatyva lieka Rusijai“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Wadephul.
Europiečiai kritiškai vertina Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pastangas derėtis dėl taikos. Kol kas tokie pokalbiai matomi kaip atnešantys daugiau žalos nei naudos.
„Susitikimas turi vykti tik tada, kai yra patvirtinta, dėl ko bus deramasi. Kitu atveju rizikų daugiau nei galimybių“, – pabrėžė R. Sikorski.
Europai nepatinka, kad daugiau sąlygų keliama aukai, o ne agresorei.
„Jei yra ribojimai Ukrainos kariuomenei, turi būti ribojimai ir Rusijos kariuomenei – nes jie yra problema“, – teigė ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas.
Daugiau optimizmo – Paryžiuje, kur susitiko Prancūzijos ir Suomijos vadovai.
„Teiksime nuolatinę finansinę ir karinę paramą. Esu labai optimistiškas, nes žinau, kad pažadai bus įvykdyti“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron.
EPA-ELTA nuotr.
Dėl rusų atakų kasdien žūsta ir vargsta ukrainiečiai. Bet Suomijos prezidentas sako, kad ilgoje perspektyvoje pralaimėtojas – V. Putinas.
„Jis norėjo, kad Ukraina taptų Rusijos dalimi – Ukraina tampa Europos dalimi. Jam tai strateginė nesėkmė. Jis norėjo, kad NATO nesiplėstų – turime Suomiją ir Švediją. Jis norėjo mažinti NATO gynybos biudžetą, o dabar jis siekia 5 procentus. V. Putinas praranda daug karių. Tai ir ekonominė nesėkmė“, – kalbėjo A. Stubb.
Ruslanui buvo 16 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Sulaukęs pilnametystės, jis stojo į Ukrainos kariuomenę. Dabar, netekęs visų galūnių, Ruslanas sako negalintis pasiduoti sunkioms mintims.
„Daugybė vaikinų ir merginų paaukojo gyvybes. Neturiu teisės išduoti jų kovos“, – teigė Ruslanas.
Šaltinis: LNK.LT
