Stipriai išaugusi sunkių ligų rizika, suprastėjusi emocinė sveikata ir sutrumpėję gyvenimo metai – tai dalis pasekmių, su kuriomis artimu metu gresia susidurti mūsų visuomenei. To kaltininkas – Lietuvoje nenumaldomai augantis antsvorio ir nutukimo mastas.
Medikai ragina atsikvošėti, kol nevėlu, mat jei skubiai nieko nekeisime, rizikuojame ne tik susigadinti savo sveikatą, bet ir susidurti su karta, kuri sirgs daugiau ir gyvens trumpiau nei jų tėvai.
„Nutukimas šiandien tampa viena sparčiausiai augančių visuomenės sveikatos problemų ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai jau nėra tik medicininė statistika, tai – klausimas apie žmonių gyvenimo kokybę, sveikatos sistemos tvarumą ir galiausiai apie mūsų valstybės ateitį“, – minint Pasaulinę nutukimo dieną Seime surengtoje konferencijoje kalbėjo prof. Saulius Čaplinkskas.
Lietuvoje daugiau nei pusė suaugusių turi antsvorio, o maždaug kas penktas yra nutukęs. Dar labiau nerimą kelia tai, kad maždaug kas penktas vaikas turi antsvorio arba serga nutukimu.
„Vaikų nutukimas šiandien reiškia rytdienos lėtinių ligų bangą, daugiau antro tipo cukrinio diabeto, daugiau širdies ir kraujagyslių ligų, daugiau sveikatos problemų dar gana jauname amžiuje. Svarbu suprasti, kad vaikų nutukimas nėra vien šeimos ar individualaus pasirinkimo problema, tai yra visos visuomenės ir valstybės atsakomybės klausimas. (…) Taip rizikuojame turėti kartą, kuris sirgs daugiau ir gyvens trumpiau nei jų tėvai“, – nuogąstavo Seimo narys.
Nutukimas visokeriopai blogina būklę ir atima gyvenimo metus
Ne vieną dešimtmetį su sergančiaisiais nutukimu dirbanti VUL Santaros klinikų vyresnioji gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė apgailestavo, kad prabilus apie nutukimą vis dar nemažai žmonių, tarp jų – ir medikų, mano, kad tai nėra tokia didelė bėda – tereikia mažiau valgyti ir daugiau judėti.
„Dėl to yra liūdna, nes išsivystęs pasaulis jau daugiau kaip prieš 20 metų suprato, kad tai nėra taip paprasta. Nutukimas yra liga, tai yra lėtinė liga, kuri linkusi atsinaujinti ir kuriai būdingas perteklinis nenormalus riebalų kaupimasis kūne.
„Rizikuojame turėti kartą, kuris sirgs daugiau ir gyvens trumpiau nei jų tėvai“, – nuogąstavo Seimo narys.
Ir tas perteklinis riebalinis audinys yra metaboliškai aktyvus. Jisai sukaria tam tikrą situacija žmogaus organizme, kuris sutrikdo žmogaus organizmo homeostazę, palaiko lėtinio uždegimo būklę, jau daug sykių minėjome, didina kitų ligų riziką ir priešlaikinį mirtingumą“, – ligos naštą akcentavo gydytoja.
Nutukimu sergantis žmogus patiria ne tik fizinį išvešėjusio riebalinio audinio poveikį – dėl padidėjusio svorio kenčia raumenų ir sąnarių sistema, bet ir mentalinę žalą.
„Jeigu nutukimu serga 30 metų žmogus, tai yra jo kūno masės indeksas viršija 30, jau vien dėl to, kad jis serga nutukimu, dar neturėdamas jokių su tuo susijusių komplikacijų, gyvens keturis metus trumpiau. (…) Taip pat nutukimas kaip liga yra daugiau kaip 300 kitų ligų rizikos veiksnys, kurios taip pat trumpina žmogaus gyvenimą“, – konstatavo E. Gavelienė.
Vaikai neturi laiko normaliai pavalgyti
VUL Santaros Pediatrijos centro gydytoja dietologė gyd. Justė Parnarauskienė savo ruožtu konstatavo, kad nutukimas tarp vaikų yra labai dažna liga, taip pat dažnėja ir turinčiųjų antsvorį.
Kodėl taip yra, specialistė visų pirma atkreipė dėmesį į moksleivių maitinimą. „Turim labai gerus įsakymus, kurie reglamentuoja, ką vaikai turėtų gauti mokyklose, bet nėra tikrinama, nėra galimybių visiškai įgyvendinti šitų įsakymų.
Antras dalykas, kur jau turi Sveikatos apsaugos ministerija kontaktuoti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir spręsti sistemines problemas, nes vaikai neturi, kada pavalgyti. Jų pietų pertraukos yra labai trumpos ir dažnas vaikas tiesiog nespėja atstovėti eilių.
Pasak gydytojos, kitas dalykas, kad ne visos maistą gaminančios įmonės teikia prioritetą maisto kokybei, maisto skoniui ir išvaizdai. „Ir tas irgi yra suprantama, kai reikia greitai aptarnauti didelius skaičius, bet visa tai galima pasiekti. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse vaikai turi turėti ilgesnę pietų pertrauką ir privalo pavalgyti“, – pastebėjo J. Parnarauskienė.
Jos pastebėjimu, dabar gi neretai situacija tokia, kad vaikai ne tik nepavalgo pusryčių, nes tiesiog taip anksto valgyti nenori, nepavalgo pietų ir pirmas valgymas būna tik kokią 16–17 val. Gydytoja pabrėžė, kad toks režimas veda ne tik į nutukimą, bet ir skatina neurologinių, virškinamojo trakto sistemos ligų vystymąsi, vaiko organizmas net neturi, iš ko augti.
Greta – ir mitybos nepakankamumas
Dietologės aiškinimu, ne mažiau svarbu ir tai, kokiu būdu vaikams ir paaugliams bus nešama žinutė apie šią problemą.
„Ypač paaugliai, nuo 10 iki 13 metų, dabar yra labai jautri grupė ir jie labai įdomiai priima visą informaciją – mato arba juodą, arba baltą. Vieniems tai yra visiškai vienodai, kiti tai priima per stipriai. (…)
Daugėja valgymo sutrikimų, nes vaikai pasiima žinutę, kad riebalai yra negerai, angliavandeniai yra negerai ir jų racione lieka obuolys arba jogurtas su saldikliais ir be riebalų. (…) Mitybos nepakankamumas irgi duoda savo pasekmes.
Tarp vaikų taip pat vyrauja ir tas vadinamas dvigubas mitybos nepakankamumas, kai gaunama daug nereikalingos energijos, vartojant daug cukraus ir riebalų turinčių maisto produktų, bet kitų maistinių medžiagų atžvilgiu nemaistingą maistą. Todėl gauname daug energijos, bet stokojame medžiagų, kurios reikalingos tai energijai sunaudoti“, – kalbėjo J. Parnarauskienė.
„Nutukimas kaip liga yra daugiau kaip 300 kitų ligų rizikos veiksnys, kurios taip pat trumpina žmogaus gyvenimą“, – sakė E. Gavelienė.
Ji pabrėžė, kad turi keistis ir požiūris į fizinį aktyvumą – vaikai lanko daug dailės, muzikos būrelių, tačiau nelieka laiko pakankamai pajudėti. Be to, gydytoja ragino nepamiršti, kad nutukimas ne tik didina gausybės ligų riziką, bet ir stipriai atsiliepia vaikų emocinei sveikatai.
Pasak gydytojos, čia daugiau kompleksinė problema. „Vaikų emocinė būklė iš esmės yra bloga. Ir čia neaišku, kas yra pirmiau – bloga emocija mokykloje, kuri lemia tai, kad, nieko nebenoriu, sėdžiu namuose ir užkandžiauju bet ką ir bet kada. Ar tai, kad šitai darau, lemia mano svoris, jį lydinčios patyčios. Ir iš tiesų pagalbos šitiems vaikams yra labai mažai“, – pabrėžė gydytoja.
Kur bėda su mityba?
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto vadovas prof. dr. Rimantas Stukas tik paantrino, kad tokie gyvensenos veiksniai kaip mityba ir fizinis aktyvumas vis tik yra kertiniai siekiant išvengti antsvorio ir nutukimo.
„Kaip rodo tyrimai, tiktai maždaug 20 proc. Lietuvos gyventojų pirkdami maistą pagalvoja apie sveikatą. Pagrindinis kriterijus yra skonis. Antroje vietoje – kaina. Sveikata yra trečioje vietoje. (…) Kas svarbu kalbant apie nutukimą – riebalų tiekiamos energinės vertės dalis gyventojų maisto racione viršija rekomendacijas.
Yra nedideli gerėjimo pokyčiai, bet toli gražu jų neatitinka. O riebalai irgi yra vienas iš tų veiksnių, kuris skatina nutukimą. Druskos vartojimas per didelis, cukraus vartojimas per didelis, daržovių vartojimas ženkliai per mažas. Faktiškai reikėtų padvigubinti“, – sakė profesorius.
Laukia valstybinio lygio dokumento
Lietuvos nutukimo asociacijos prezidentė, docentė Auksė Domeikienė savo ruožtu pabrėžė, kad norint kaip įmanoma geriausiai padėti šiems žmonėms, reikia valstybinio lygmens dokumento.
Pasak jos, ilgą laiką patiems sveikatos priežiūros specialistams trūko žinių, kompetencijų, kaip bendrauti su nutukimu sergančiais žmonėms ir jiems efektyviai padėti.
„Turėjome daug įvairių stigmų ir patys irgi buvome paveikti visuomenės žiniasklaidos, kur buvo daug eskaluojama, kad nutukimas susijęs vien tiktai su valgymu ir judėjimu“, – neslėpė ji.
Gydytoja džiaugėsi, kad įkūrus Nutukimo asociaciją jau buvo sukurtos rekomendacijos, kurios kasmet atnaujinamos, vyksta mokymai, dalinamasi informacija.
„Šitas kelias, žinokite, yra labai ilgas. Niekas nepastebi, kada priauga tas svoris, kaip tai atsitinka. Čia yra daug veiksnių – miegas, emocijos, stresas, darbas, netektis, skyrybos, kai maistas tampa tam tikra pasitenkinimo forma, labai daug dalykų. Ir kad atrinktum labai gilumines ir tikrąsias priežastis, užtrunka, kartais net ilgiau negu dvejus metai. (…)
Ir čia labai trūksta valstybinio lygmens dokumento, kur nutukimas būtų apibrėžtas kaip liga, būtų aiškiai išdėstyta, kaip mes turime ją diagnozuoti, sekti, kokius atlikti tyrimus“, – sakė A. Domeikienė.
Šaltinis: TV3.LT
