Gauromečio arbata – gyvybingumo šaltinis

Siauralapis gaurometis – pirmasis augalas, išaugantis kirtimvietėse ir po miško gaisrų

Siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium) – žolinis daugiametis nakvišinių šeimos augalas, užaugantis iki 150 cm aukščio. Gauromečio stiebas tiesus – viršūnėje kiek šakotas, lapai pailgi, žiedai – šviesiai rožiniai, iki 3 cm skersmens, netaisyklingi, susitelkę į kekes stiebo viršūnėje. Gauromečio vaisius – 4-9 cm ilgio, o sėklos smulkios, pailgos su skrituliukais.

Gauromečiai auga miškuose, pamiškėse, kirtimuose, laukuose, kur drėgna žemė ir daug saulės, taip pat pirmasis išdygsta žemės plotuose po gaisrų. Gaurometis žydi birželio – rugsėjo mėnesiais. Siauralapio gauromečio arbatai naudojami lapai – juos geriausia skinti iki Joninių, kai augalas pražįsta purpurine spalva. Lapelius geriausia džiovinti krepšeliuose arba popieriniuose maišeliuose, o išdžiovintus geriausia laikyti stikliniuose induose arba popieriniuose maišeliuose – gydomosios gauromečio savybės išsilaikys apie metus laiko.

Jeigu patys nerenkate gauromečio arbatos, tad jos pirkti rasite vaistinėse, prekybos centruose, internetinėse parduotuvėse. Gauromečio arbatą įvairiose mugėse parduoda ir patys žolininkai. Priklausomai nuo pardavėjo, kaina gali šiek tiek skirtis.

Siauralapio gauromečio nauda organizmui

Vaistams ir arbatoms naudojami siauralapio gauromečio lapai, turintys savo sudėtyje rauginių medžiagų, gleivių, askorbino rūgšties, flavonoidų, alkaloidų, mineralinių medžiagų, pektinų, geležies, karotino, vitaminų A, C ir daug kitų vitaminų, bei elementų.

Gauromečio arbata gali būti geriama paprastai džiovinta arba fermentuota. Arbatos skonio ir kvapo intensyvumas priklauso nuo paruošimo būdo: nefermentuota gauromečio arbata dažniausiai būna švelnesnio skonio bei kvapo, o fermentuota turi aštrų, ryškų ir stiprų skonį, bei kvapą.

Kai kurie žmonės gauromečio arbatą vartoja kaip žaliosios arbatos pakaitalą. Švieži jauni ūgliai (koteliai su lapais) tinka naudoti maistui: galima valgyti lengvai apvirtus arba žalius dėti į salotas. Gauromečio žiedų pumpurai taip pat yra valgomi – labai tinka salotoms papuošti. Iš viso gauromečio augalo galima išgauti gauromečio eterinio aliejaus.

Gaurometis yra itin vaistingas augalas ir jo nauda žmogaus sveikatai neabejotina.

Gauromečio arbatos nauda

Balansuoja žarnyno veiklą, ypač plonąsias žarnas, bei gaubtinę žarną tam, kad sukurtų sveiką aplinką, kurioje galėtų klestėti naudingosios virškinimo bakterijos, kovoja su grybeliais (pvz. Candida). Gauromečio arbata padeda iš žarnyno pašalinti susikaupusias atliekas – virškinimo sistema (žarnyno mikrobiota) svarbi mūsų bendro imuniteto dalis.
Padeda gydyti viduriavimą, skrandžio ir žarnyno uždegimus – gauromečio sudėtyje esantys taninai veikia kaip sutraukiamoji medžiaga.
Gauromečio sudėtyje esančios gleivės veikia kaip raminamoji medžiaga – ramina sudirgusius organizmo audinius. Gleivės taip pas naudingos virškinimo sistemai, padeda esant žarnyno spazmams.
Padeda esant gerklės skausmui, kosuliui, užkimimui, astmai, otitui.
Lėtiniams uždegimams gydyti tinka gerti gauromečio arbatą, arba pasigaminti kompresą išoriniam naudojimui iš gauromečio šaknų nuoviro. Tuomet šaknis reikėtų kasti pavasarį arba rudenį, kai augalas nežydi.
Labai tinka virškinimo pusiausvyrai atstatyti dėl pasikeitusios mitybos, po apsinuodijimo, viduriavimo. Tačiau tai nėra gydymo priemonė sergant infekcija. Gauromečio arbata gali padėti atstatyti žarnyną tik jau įveikus infekciją.
Prostatos ir šlapimtakių ligoms gydyti.
Slopina piktybinių (vėžinių) ląstelių augimą.
Gydyti odos ligoms: egzemai, atopiniam dermatitui, žvynelinei – naudojami nuovirai.
Tinka gerti esant burnos skausmui, dantenų patinimui.
Gerina medžiagų apykaitą – gauromečio lapuose esantys polifenoliai turi nutukimą mažinantį poveikį. Nutukimas ilgalaikiu laikotarpiu įtakoja širdies, kraujagyslių ligų vystymąsį, bei diabeto riziką, tad gauromečio arbata šią riziką stipriai sumažina.
Tinka nervų sistemos subalansavimui. Gauromečio arbata tonizuoja, gerina nuotaiką, tačiau tuo pačiu ir nuramina, praskaidriną protą, tinka gerti prieš miegą – sudėtyje neturi kofeino. Mažina agresiją – pavyzdžiui tinka gerti esant alkoholinei psichozei.
Tinka gerti žmonėms, turintiems padidintą kraujospūdį – priešingai, nei žalioji arbata, gauromečio arbata savo sudėtyje neturi kofeino.
Padeda esant galvos skausmui.
Turi teigiamą poveikį vyrų potencijai.

Kaip fermentuoti gauromečio arbatą

Gauromečio arbatai fermentuoti naudojami švieži, ryškiai žalios spalvos gauromečio lapai. Renkant juos tiesiog braukite ranka žemyn nuo stiebo viršaus į apačią, rinkite tik žalius, kokybiškus lapelius.

Pirmiausia reikia gauromečio lapus suminkštinti – tai galima padaryti 2 būdais:

Lapelius galima suspausti į stiklainį ir palaikyti kelias valandas.
Gauromečio lapus, sudėjus ant audinio storu sluoksniu, palaikyti apie pusdienį kol suminkštės ir nebus kieti. Lapelius reikia vis pavartyti, kad nesušustų. Paskui imti po saują lapelių ir sukti kaip suktinį ar kaip cigarą, spaudžiant tarp delnų, galima ir suplėšyti. Taip susuktus lapelius dėti į emaliuotą arba kitokį nerūdijančio plieno indą (puodą) juos stipriai spaudžiant. Galite pasinaudoti ir grūstuvu, bei lapelius pamušti, kad geriau susispaustų. Viską prispausti lėkšte ar dangčiu, kad į lapelius patektų kuo mažiau oro.

Priklausomai nuo fermentavimo laiko, bei temperatūros, kurioje laikysite suspaustus gauromečio lapus, priklausys arbatos skonis.

Indo/puodo viduje visą fermentacijos laikotarpį reikėtų palaikyti 30-35 laipsnių temperatūrą dėl pieno rūgšties, kuri keičia gauromečio lapelių sudėtį. Pieno rūgštis gaurometyje esančius polifenolius padaro organizmui lengviau įsisavinamus. Besifermentuojantys lapeliai patys sukelia temperatūrą, tačiau dėl vėsesnės aplinkos temperatūros fermentavimo procesas gali nutrūkti.

Tinkamoje temperatūroje laikomų lapelių fermentacija vyksta 2-7 dienas. Atskirti ar jau laikas nutraukti šį procesą galite pagal jaučiamą kvapą – turėtų būti jaučiamas rožių, kiaušinių kvapas, o lapeliai turi būti patamsėję.

Per ilgai fermentuojant arbata gali perrūgti, tad atėjus tinkamam laikui, fermentacija turi būti staiga sustabdyta. Pora valandų palaikykite lapelius 45-60 laipsnių temperatūroje, o paskui džiovinkite smulkiai supjaustytus 35-40 laipsnių temperatūroje džiovyklėje.

Kaip paruošti gauromečio arbatą

Siauralapio gauromečio arbata paruošiama labai paprastai.

Į puodelį įberkite 1 arbatinį šaukštelį smulkintų gauromečio lapų arba saujelę nesmulkintų lapų ir užplikę virintu, maždaug 60 laipsnių virintu vandeniu palaikykite apie 15 minučių, kol žolelės nusės ant dugno. Gerti rekomenduojama iki 3 puodelių per dieną.

Arbata yra malonaus švelnaus skonio su uogų ir citrusinių vaisių poskoniu, ją galima maišyti ir su kitomis žolelėmis, norint atrasti naujų skonių arba papildyti gauromečio arbatos naudą sveikatai kitų arbatžolių teikiamomis naudomis. Gaurometis puikiai dera su raudonėliais, imbieru, erškėtuoge, juodaisiais serbentais – paįvairinus skonius ši arbata ne taip greit atsibos.

Kaip vartoti gauromečio arbatą

Gauromečio arbatą galima vartoti, kaip įprastą kasdieninę arbatą, tačiau netinka vartoti dideliais kiekiais – iki 3 puodelių per dieną. Vaikams gauromečio arbatą galima ruošti silpnesnę, arba atskiesti vandeniu.

Gauromečio arbata netinka staigiems ligos atvejams gydyti ar esant dideliam išsekimui, bet dėl švelnaus poveikio puikiai tinka, pavyzdžiui, kraujuojant iš nosies, plaučių, gimdos.

Liga išsivysto ilgainiui, tad ir gydant reikia daugiau laiko organizmui atsigauti. Gaurometis kaip tik toks ir yra – ilgalaikė sveikatos gerinimo priemonė. Kadangi gaurometis yra labai vešlus ir gyvybingas, tad žadantis padėti organizmui atsigauti po ligos, bei visiškai pasveikti.

Šaltinis: arbatosnauda.lt