Degalų kainoms mušant rekordus, lietuviai griebiasi vis drąsesnių sprendimų – socialiniuose tinkluose klesti prekyba pigesniais degalais. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad už tokias „gudrybes“ gali tekti sumokėti tūkstančius.
Dėl karo Irane pabrangus degalams tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, lietuviai pradėjo kurti grupes, kuriose pardavinėja tiek benziną, tiek dyzeliną pigiau. Grupės, pavadinimu „Kuras pigiau“, atsirado tiek „Facebook“, tiek „Telegram“ platformose.
Siūlo degalų pigiau – perka ir po kelias tonas
Šiose grupėse gyventojai dalijasi, kuriame mieste bei kurioje degalinėje randa degalų geriausia kaina, praneša, kaip keičiasi kainos ir pan.
Vis dėlto, tik tuo šiose grupėse neapsiribojama – itin didelių kainų bandantys išvengti gyventojai ėmėsi perpardavinėti degalus.
Dalis lietuvių siūlo parduoti tiek dyzeliną, tiek benziną pigiau. Parduoda įvairiuose Lietuvos miestuose, dažniausiai didmiesčiuose.
„Sveiki, gal kam dyzelio (baltarusiško)? Vežame į visus miestus. Dyzelis po 1.6 eur, iš Baltarusijos. Kreipkitės, kam reikia, suderinsime“, – „Telegram“ kanale rašo vyras.
Už litrą prašo įvairiausių kainų – nuo 1.40 euro iki 2 eurų.
Parduoda taip pat įvairiausius kiekius – siūlo reikiamų degalų įsigyti keliasdešimt litrų ar net kelias tonas.
Tiesa, gyventojai šiais pasiūlymais labai susidomėję, grupėse sparčiai kyla prisijungusiųjų skaičius, „Telegram“ kanale jau beveik 2.5 tūkst. žmonių, o „Facebook“ grupėje jau beveik 13 tūkst. narių.
„Paimčiau 2 tonas dyzelio, kas turi? Kokia kaina? Kas dvi savaites laisvai imčiau, Vilnius“, – pasiūlymų ieško anonimas.
„Ieškau saliarkos Vilniuje, domina visi variantai, BY–RUS–žalias, be PVM“, – rašo vyriškis.
Terpė sukčiams
Tačiau ne viskas taip paprasta ir gražu, kaip gali pasirodyti. Be to, kad užsiimama nelegalia prekyba, kai kurie gyventojai dalijasi, kad lengvai galima papulti ir ant sukčių.
Bandęs degalų nusipirkti vyriškis anonimiškai po vienu iš įrašu perspėjo kitus būti atsargiems, mat pigesnio kuro pardavėjai prašo avanso, o po to dingsta su pinigais. Kokio dydžio avanso prašo pardavėjai priklauso nuo kiekio, kurio prašo prekeivis.
Šiose grupėse daug kas rašo anonimiškai arba yra užsivadinę slapyvardžiais, kai kurie ragina būti labai atsargiems ir saugotis institucijų bei pabrėžia, kad baudos už tai yra labai didelės.
Tv3.lt žiniomis, daugelis sandorių vyksta būtent Vilniaus apskrityse. Vis dėlto sostinės policijos atstovas Tomas Bražėnas portalui nurodė, kad Vilniaus apskr. policija konkrečiai tokių pranešimų pastaruoju metu (pabrangus kurui) nėra gavusi.
Anot jo, tam įtakos gali turėti tai, kad galimai tokia prekyba užsiima žmonės gyvenantys rajonuose, kaimo vietovėse.
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl šių atvejų fiksavimo ir baudų dydžių.
VMI operatyvios kontrolės departamento vadovas Rolandas Puncevičius nurodė, kad VMI 2025–2026 m. vykdytų kontrolės veiksmų metu nenustatė pažeidimų, susijusių su žemės ūkio reikmėms skirto kuro naudojimu ar nelegalia prekyba naftos produktais.
Gresia baudos iki 4 tūkst. eurų
Už tokią prekybą gresia didelės baudos – VMI atstovo teigimu, didžiausia bauda siekia beveik 4 tūkst. eurų.
„Už nelegalią prekybą naftos produktais skiriama 1 820–3 900 eurų bauda. Taip pat privalomai konfiskuojami naftos produktai ir iš jų gautos pajamos (LR ANK 172 str. 2 d.).
Už žymėto kuro naudojimo tvarkos pažeidimus skiriama 390–730 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – 1 170–1 820 eurų.
Pakartotinio pažeidimo atveju baudos didėja atitinkamai iki 730–1 560 eurų ir 1 820–3 900 eurų. Taip pat gali būti konfiskuojamas kuras (LR ANK 174 str.)“, – nurodo R. Puncevičius.
VMI nurodo, kad kilus įtarimams apie galimai vykdomą neįregistruotą veiklą ar neapskaitomas pajamas, pranešti VMI gyventojai galima pateikus anoniminį pranešimą internetinėje svetainėje www.vmi.lt/evmi/stop-seseliui arba tel. +370 5 260 5060.
Ekonomistas: valstybė surenka mažiau PMV ir akcizo
Ekonomistas Tadas Povilauskas į situaciją žiūri paprastai – už kiekvieną nelegaliai parduotą litrą kuro sumoka ne tik valstybė, bet ir visi gyventojai.
Anot jo, tokia šešėlinė prekyba tiesiogiai mažina biudžeto pajamas – kuo daugiau sandorių vyksta, tuo mažiau surenkama tiek pridėtinės vertės mokesčio (PVM), tiek akcizų.
„Tokie nelegalūs pardavimai mažiau pildo mūsų biudžetą. Čia yra akivaizdus valstybės interesas, nes kuo daugiau parduos nelegaliai, tuo mažiau valstybė ir mes visi surinksime mokesčių. Teisėsauga turėtų įsikišti į šiuos dalykus ir jų neleisti.
Vėlgi, visi suprantame, kad tokie dalykai ateina iš to, kad patys degalai yra pabrangę, tai čia yra problema, bet nelegali prekyba negali būti toleruojama, nes kainos yra didelės. Jos visiems didelės, ne valstybė kalta, kad jos tokios. Tiesiog tokie dalykai atsitiko pasaulyje.
Aišku, valdžia turi ieškoti būdų, kaip pagelbėti gyventojams, bet vėlgi, negali toleruoti tokios prekybos“, – nurodo T. Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, identifikuoti pažeidėjus turėtų teisėsauga, o tai padaryti nėra sunku, nes viešoje erdvėje skelbimai yra prieinami visiems.
